Kas lemia vaiko lytį: moksliniai tyrimai, liaudies išmintis ir planavimo galimybės

Žmonija jau spėjo įminti daugybę paslapčių, iki smulkiausių dalelių išskaidė ir ištyrė kiekvieną žmogaus organizmo ląstelę. Tačiau vis dar negali patikimai atsakyti į klausimą, nuo ko vis dėlto priklauso ką tik užsimezgusios naujos gyvybės lytis. O patikėti lemiamo vaidmens vien atsitiktinumui nesinori...

Daugelis porų, besilaukdamos kūdikio, spėlioja apie jo lytį. Vieni trokšta, kad pirmas gimtų berniukas, kiti, priešingai - kad mergaitė. Šis klausimas nuo senų senovės nedavė ramybės būsimiems tėvams, giminaičiams ir kaimynams. Nesant šiuolaikinių technologijų, žmonės bandė įminti šią mįslę pasitelkdami įvairiausius stebėjimus ir spėjimus, kurie virto „senolių išmintimi“ ar tiesiog smagiais prietarais.

Yra keletas teorijų, kurios mėgina paaiškinti ir patarti, kaip elgtis, norint susilaukti norimos lyties kūdikio. Taigi jūsų dėmesiui - naujausi įvairių šalių mokslininkų pasvarstymai, nuo ko priklauso kūdikio lytis, taip pat ir senuosius liaudies spėjimus, ir šiuolaikinius mokslo pasiekimus.

Biologinis lyties nustatymas

Lytis - biologinė sąvoka, apibūdinanti priklausomybę vienai iš dviejų gyvųjų būtybių gimčių: vyriškajai arba moteriškajai. Tai organizmo morfologinių ir fiziologinių savybių visuma, lemianti lytinį dauginimąsi. Lytis yra esminis skirtumas tarp tos pačios rūšies individų, sąlygojantis jų anatominį sudėjimą ir reprodukcinę funkciją. Tai yra visuma genetiškai nulemtų individo požymių.

Lytis yra nulemiama apvaisinimo metu, susiliejant lytinėms ląstelėms. Kiekviename branduolyje yra 23 poros chromosomų. Viena tos pačios poros chromosoma paveldėta iš motinos, kita - iš tėvo. Kiekvienoje ląstelėje yra viena pora lytinių chromosomų. Visos moters ir vyro ląstelių chromosomos yra vienodos, išskyrus lytinių chromosomų porą: moters lytinių chromosomų porą sudaro dvi X chromosomos, o vyro - viena X ir Y.

Moteriška kiaušialąstė turi chromosomą X. Lytį nulemia vyro lytinė ląstelė - spermatozoidas: jeigu jame yra X lytinė chromosoma, pradedama moteriška gyvybė (XX), jeigu Y - vyriška (XY). Taigi vaiko lytį lemia tėvo spermatozoidai.

Atitinkamai pradeda vystytis žmogaus lytinė sistema: lytinės liaukos vystosi taip, kad gamintų arba spermatozoidus, arba kiaušialąstes; jos taip pat nulemia lytinių hormonų gamybos intensyvumą. Dėl šių hormonų poveikio atitinkamai vystosi kūno sudėjimas ir lytiniai organai (pirminiai lytiniai požymiai). Lytinio brendimo metu šie hormonai taip pat lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą ir vystymąsi.

Nustatyta, kad iš tam tikros giminės kilusių vyrų spermoje gali būti daugiau Y chromosomų, kurios, susijungusios su moteriška X chromosoma, lemia vyriškos lyties kūdikio atsiradimą. Jei vyras perduotų X chromosomą, gimtų mergaitė.

Apvaisinimo metu dažniau pradedama vyriška gyvybė, tačiau dėl dažnesnių persileidimų ir kitų problemų nėštumo metu, berniukų gimsta tik nežymiai daugiau nei mergaičių. Sulaukus lytinės brandos vaikinų ir merginų santykis išsilygina.

Mokslinės teorijos, lemiančios vaiko lytį

1. Finansiniai reikalai: turtingos moterys dažniau gimdo sūnus

Moters piniginė turi įtakos būsimo kūdikio lyčiai - tai įrodė olandų mokslininkai. Pasirodo, visa esmė - evoliucijoje. Tai, kad neturtingos moterys dažniau gimdo dukteris, paaiškinama išlikimo instinktu. Skurdas gali tapti įvairių ligų atsiradimo priežastimi, paskui seka pirmalaikė mirtis. Tokiu atveju būtent dukra, o ne sūnus lieka stipresnė giminės pratęsimo garantija.

Pasak statistikos, ištekėjusios, išsilavinusios jaunos moterys taip pat dažniau gimdo sūnus, nei netekėjusios ir neturinčios išsilavinimo.

2. Giminės medis: vaiko lytis priklauso nuo tėvo genų

Britų specialistai atliko tyrimus, kas turi įtakos būsimo vaiko lyčiai. Paaiškėjo, kad vyrams didesnė tikimybė susilaukti sūnaus, jei jų giminės medyje buvo daug vyrų. Kuo vyriškos giminės palikuonių genealoginiame medyje daugiau - tuo didesnė tikimybė, kad tie palikuoniai taip pat džiaugsis futbolo kamuolį spardančia, o ne lėlę sūpuojančia atžala.

C. Gellatly atliktas tyrimas rodo, kad vyrai tendenciją turėti daugiau sūnų ar dukrų paveldi iš savo tėvų. Tai reiškia, kad daug brolių turinčiam vyrui yra didesnė tikimybė susilaukti sūnų, o vyrui, kuris turi daugiau seserų, yra didesnė tikimybė susilaukti dukterų. Analogiškos paralelės su moterų giminės medžiu mokslininkams išvesti nepavyko: kokios lyties kūdikio susilauks moteris, visai nepriklauso nuo to, kokios lyties palikuoniai dominuoja jos giminėje.

Niukaslo universiteto tyrimas kelia hipotezę, kad kol kas dar neatrastas genas kontroliuoja, ar vyro spermoje yra daugiau X ar Y chromosomų, lemiančių vaiko lytį. Didesniu mastu didesnis skaičius vyrų, kurių spermoje yra daugiau X chromosomų, nei vyrų, kurių spermoje yra daugiau Y chromosomų, nulemia kiekvienais metais gimusių vaikų lyčių santykį.

Savo moksliniame darbe C. Gellatly rašo, jog tikėtina, kad vyrai turi dviejų tipų alelius, sudarančius tris galimas kombinacijas gene, kontroliuojančiame X ir Y spermos santykį. Vyrams, kurių minėtasis genas yra pirmosios kombinacijos, vadinamos mm, daugiau gaminasi Y spermos, todėl jie susilaukia daugiau sūnų. Antroji geno kombinacija yra mf, ir tuomet X ir Y spermos kiekis yra apylygis, todėl tokiems vyrams yra apylygė tikimybė susilaukti sūnų ir dukterų, o trečioji kombinacija yra ff, ir tokie vyrai susilaukia daugiau dukrų.

„Genas, paveldėtas iš abiejų tėvų, lemia tai, kad kai kurie vyrai susilaukia daugiau sūnų, o kiti - daugiau dukterų. Jis gali paaiškinti, kodėl konkrečioje populiacijoje vyrų ir moterų skaičius yra beveik apylygis. Jeigu, pavyzdžiui, populiacijoje yra per daug vyrų, moterims lengviau bus susirasti partnerį, todėl vyrai, susilaukę daugiau dukterų, perduos palikuonims daugiau savo genų, dėl ko daugiau moterų gims vėlesnėse kartose“, - teigia C. Gellatly.

3. Kaltas testosteronas: hormonų svyravimai moters organizme

Biologė Valeri Grant priėjo prie išvados, kad berniukus dažniau gimdo moterys, kurių organizme padidėjęs vyriško hormono testosterono kiekis. V. Grant jau 40 metų tyrinėja būsimo kūdikio lyties tikimybes.

Paaiškėjo, kad stiprios, savimi pasitikinčios moterys paprastai turi padidėjusį testosterono kiekį. Ir kaip tik jos dažniausiai gimdo sūnus. Moterys, kurių organizme vyriškojo hormono mažiau, yra jausmingesnės, rūpestingesnės, kantresnės - jos dažniau gimdo mergaites. V. Grant atliko 6 mokslinius tyrimus kūdikio lyties klausimu, visai neseniai jos teorija pripažinta moksliškai pagrįsta.

4. Lėkštės turinys: pusryčiaukite, jei svajojate apie sūnų

Britų mokslininkai nustatė, kad būsimo kūdikio lytį gali lemti ir mamos maitinimosi įpročiai iki nėštumo. Paaiškėjo, kad moterys, valgančios kaloringą maistą ir reguliariai pusryčiaujančios, dažniau gimdo berniukus. Kuo daugiau kalorijų moteris suvartoja - tuo didesnė tikimybė jai pagimdyti berniuką.

Besilaikančioms dietos ir rūpestingai skaičiuojančioms kalorijas moterims tikimybė susilaukti berniuko - 45 proc. O jei dar atsisakoma ir pusryčių, tikimybė smukteli iki 43 procentų.

Mitybos teorija, kuri siūlė moteriai prieš pastojant ir nėštumo metu valgyti tam tikrą maistą, sukėlė nemažai diskusijų. Norinčioms susilaukti sūnaus moterims buvo siūloma valgyti sūraus, aštraus maisto, kuriame gausu natrio ir kalio (pvz., žuvį, mėsą), bei visus maisto kampus (pvz., duonos, kumpio, sūrio).

Jei šeima norėdavo susilaukti mergaitės, moteris turėjo valgyti prėską, švelnų maistą, daug pieno produktų, saldumynų, bananų, žirnių, pupelių, brokolių, tai yra maisto produktų, kuriuose gausu magnio ir kalcio.

5. Šiluma ir šaltis: vaiko lytis priklauso nuo klimato

Esama ryšio ir tarp klimato bei kūdikių lyties. Šiaurės regionuose gimsta daugiau berniukų. Visame pasaulyje vidutiniškai 100 naujagimių mergaičių tenka 105 berniukai.

Amerikiečių mokslininkai, ištyrę 1997-2006 gimimų statistinius duomenis bei palyginę juos priklausomai nuo geografinės vietovės, nustatė, jog šiauresniuose kraštuose šis procentas šiek tiek labiau pakrypsta berniukų naudai, o ten, kur piečiau, mergaičių persvara yra kiek didesnė. Šiaurės regionuose gimsta daugiau berniukų.

Daugiau berniukų gimsta po karų. Pirmaisiais metais po Pirmojo pasaulinio karo Jungtinėje Karalystėje kiekvienam šimtui mergaičių gimdavo papildomai du berniukai, lyginant su metais prieš prasidedant karui. C. Gellatly tyrime apibūdintas genas galėtų tai paaiškinti. Kadangi vyrams, turintiems daugiau sūnų, buvo didesnė tikimybė sulaukti iš karo grįžusio bent vieno sūnaus, taip pat būdavo didesnė tikimybė, kad tas grįžęs sūnus susilauks berniukų, nes tokią tendenciją paveldėjo iš savo tėvo. O vyrai, turintys daugiau mergaičių, galėjo netekti savo vienintelio sūnaus kare, o tas sūnus veikiausiai būtų susilaukęs daugiau mergaičių. Tai paaiškina, kodėl karą išgyvenusiems vyrams buvo didesnė tikimybė susilaukti vyriškos lyties palikuonių, dėl ko ir buvo pastebėtas berniukų gimstamumo padidėjimas.

Daugumoje šalių, kuriose yra pakankamai daug istorinių duomenų, gimsta daugiau berniukų nei mergaičių. Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose šiuo metu šimtui mergaičių gimsta maždaug 105 berniukai. Tačiau taip pat turima duomenų, kad daugiau berniukų miršta vaikystėje, nesulaukę vaisingo amžiaus, kad galėtų susilaukti vaikų. Taigi lygiai taip pat, kaip tas genas lemia didesnį berniukų gimstamumą po karų, taip jis, tikėtina, lemia ir didesnį berniukų gimstamumą kiekvienais metais.

Ovuliacijos teorija: kaip galimai planuoti vaiko lytį?

Liaudyje buvo tikima, kad jei susiruošus paleisti gyvybę į pasaulį, po pagalve pasidėjus kirvį ar duonos kampą, gims berniukas. O jei šaukštą, tai gims mergaitė. Sakoma, kad tikimybė natūraliu būdu suplanuoti kūdikio lytį yra 50 ir 50, t. y. jums gali gimti arba berniukas, arba mergaitė.

Vis dėlto, jei atsižvelgtume į natūralias vyro spermos judėjimo galimybes, išties galime kalbėti rimčiau.

Lytinių santykių metu į moters organizmą patenka apie 3-5 ml spermos, kuriuose yra 200-500 milijonų spermatozoidų. Kadangi makšties terpė rūgšti, dalis spermatozoidų iškart žūsta, o dalis patenka į gimdą ir kiaušintakius. Čia juos pasitinka jau šarminė terpė, todėl spermatozoidai juda kiaušialąstės link ir apvaisina ją per 1-3 paras.

Buvo ištirtas spermatozoidų elgesys makštyje ir gimdoje. Pro mikroskopą makštyje ir gimdos kaklelyje galima pamatyti, kaip vyriškieji ir moteriškieji spermatozoidai varžosi. Pastebėta, kad moteriškieji X spermatozoidai geriau jaučiasi rūgščioje terpėje, o vyriškieji Y - šarminėje.

Yra žinoma, kad vyro spermatozoidai, turintys Y chromosomą, gyvena trumpiau nei tie spermatozoidai, kurie turi moteriškąją X chromosomą, tačiau pirmieji juda daug aktyviau. Todėl jei lytinis aktas vyksta ovuliacijos dieną, pirmieji į kiaušinėlį įsiskverbia „vyriški“ spermatozoidai ir užsimezga vyriška lytis.

Jei lytinis aktas vyksta 1-2 dienos iki ovuliacijos, kiaušialąstei subrendus, vyriškieji spermatozoidai jau būna žuvę, todėl užmezgama moteriškos lyties gyvybė. Šiuo atveju moteris turėtų tiksliai žinoti savo ovuliacijos dieną.

Naudojantis šiuo būdu, labai svarbu mokėti tinkamai apskaičiuoti ovuliacijos dieną.

Ovuliacijos dienos apskaičiavimo metodai:

• I būdas (pagal ciklą): Gamta taip sukūrė moteris, kad jos labiausiai mylėtis nori per ovuliaciją. Tomis dienomis, kai palankiausia pastoti, makšties gleivės būna skaidrios, tąsios, t. y. per vidurį ciklo. Jei mėnesinių ciklas reguliarus, jei tęsiasi 28 dienas nuo pirmos iki paskutinės kraujavimo dienos (28 d. - paskutinė kraujavimo diena), tai tada ovuliacija dažniausiai įvyksta 13 mėnesinių ciklo dieną. Jei ciklas trumpesnis arba ilgesnis, tarkim, 30 d., tada galima skaičiuoti kitaip. Ovuliacija dažniausiai įvyksta iki mėnesinių likus 14 d. Taigi 30-14=16. Vadinasi, jūsų ovuliacija įvyksta 16 mėnesinių ciklo dieną.
• II būdas (pagal bazinę kūno temperatūrą): Galima skaičiuoti pagal bazinę kūno temperatūrą. Kūno temperatūrą reikia matuoti tiesiojoje žarnoje arba makštyje paprastu arba elektroniniu termometru iš ryto neatsikėlus iš lovos ir geriau tuo pačiu metu. Moteris turi būti pailsėjusi ir miegojusi ne mažiau kaip 6 val. Iki ovuliacijos bazinė kūno temperatūra nuolat mažėja, paskui ji staiga nukrinta ir vėl pakyla. Šis reiškinys ir parodo, kad ovuliacija jau įvyko. Kad būtų aiškiau, galima nusibraižyti grafiką.
• III būdas (ovuliacijos testas): Paprasčiausias, bet gana brangus - vaistinėje nusipirkti ovuliacijos testą.

Vadinamąją ovuliacijos teoriją lyg ir galima pagrįsti moksliškai. Tačiau ir ji turi įvairių genetinių „kabliukų“. Yra pastebėta, kad yra vyrų, kurie turi daugiau vyriškojo prado spermotozoidų. Ir jų giminėje iš kartos į kartą gimsta berniukai.

Šiuolaikiniai lyties nustatymo ir planavimo būdai

Gydytojai egzistuojančių teorijų nei patvirtina, nei paneigia. Akušerė Marija Mizgaitė atvira: visi būdai lemia 50/50 sėkmę. „Ar įmanoma suplanuoti vaiko lytį? Žinoma, įmanoma, jei esate burtininkė, o vyras - magas. Realybė yra tokia: tikimybė, kad gims berniukas - 50 proc. Tikimybė, kad gims mergaitė - 50 proc.“, - juokiasi specialistė.

Ji primena, kad vaiko lytį nulemia chromosomų X ir Y junginys. Pas berniukus XY, pas mergaites XX. Moteriška kiaušialąstė turi chromosomą X, taigi tam, kad gimtų mergaitė, reikia apvaisinimo spermatozoidu su X chromosoma, tam, kad berniukas, - su Y. „Atrodytų viskas priklauso nuo vyro, bet ne, ne viskas - mūsų kiaušialąstės labai protingos, jos sugeba atrinkti, kuris spermatozoidas tinkamesnis (genetiškai), ir bet ko neįsileidžia“, - paaiškina ji. Tad lytis nulemiama apvaisinimo metu ir išoriniai veiksniai to nepakeis, nebent žmogus to panorės suaugus.

Akušerė ginekologė genetikė Ingrida Kravčenkienė teigia, kad šiais laikais kūdikio lytį išties galima suplanuoti. Tai priklauso nuo to, kokias technologijas naudosime. Tarkim, jei naudosime dirbtinio apvaisinimo techniką, tai prieš įsodinant apvaisintą kiaušinėlį galima paimti mažą gemalo gabaliuką ir nustatyti lytį. Kadangi apvaisinami paprastai keli gemaliukai, galima įsodinti norimos lyties.

Dirbtinio apvaisinimo paslaugas teikiančios JAV klinikos per metus uždirba iki 100 milijonų dolerių iš to, kad pasaulį išvysta kliento pageidaujamos lyties mažyliai. Lietuvoje tokios paslaugos neteikiamos. Ir nors esamos technologijos leidžia pasirinkti vaiko lytį, Vaisingumo klinikos gydytoja Audronė Usonienė teigia, kad tai galima atlikti tik dirbtinio apvaisinimo metu, mėgintuvėlyje, vėliau reikiamą spermatozoidą dirbtinio apvaisinimo būdu implantuojant į moters organizmą. Gydytoja teigia, kad rinktis lytį yra nehumaniška. „Žmonės kai kuriais atvejais gal ir būtų linkę pasirinkti būsimo vaiko lytį. Tačiau daugelyje šalių tokia procedūra neatliekama dėl etninių motyvų“, - kalbėjo A. Usonienė. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse mergaitės gimimas prilyginamas šeimos nelaimei.

Tikslus lyties nustatymas:

Gimsiančio kūdikio lytis dažniausiai nustatoma 12-20 nėštumo savaitę, t. y. antrojo arba trečiojo ultragarsinio tyrimo (echoskopijos) metu, žinoma, tuo atveju, jei mažylis neslapukauja.

Jei norite tiksliai sužinoti būsimo kūdikio lytį, teks pasikliauti šiuolaikine medicina:

• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): Dažniausiai lytį galima pamatyti antrojo trimestro ultragarsinio tyrimo metu (apie 18-22 savaitę), jei vaisiaus padėtis palanki. Tačiau kartais vaisius gali „slėptis“, ir lytis lieka neaiški arba nustatoma klaidingai.
• Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tai kraujo tyrimas, atliekamas mamai nuo 9-10 nėštumo savaitės. Jo metu tiriama vaisiaus DNR, cirkuliuojanti mamos kraujyje. Šis tyrimas labai tiksliai (beveik 100%) nustato ne tik chromosominių anomalijų riziką, bet ir vaisiaus lytį. Lietuvoje šis tyrimas yra mokamas.
• Invaziniai diagnostiniai tyrimai (CVS, amniocentezė): Choriono gaurelių biopsija (apie 11-14 sav.) arba amniocentezė (nuo 15-16 sav.) atliekami esant medicininėms indikacijoms genetinei vaisiaus būklei ištirti. Jų metu nustatoma ir vaisiaus lytis su 100% tikslumu.

Genetiniai tyrimai įprastai atliekami, jeigu egzistuoja su lytimi susijusių genetinių ligų (hemofilija, Diušeno raumenų distrofija, ichtiozė ir kt.) rizika.

• Choriono gaurelių biopsija: Genetinis tyrimas, kurį galima atlikti nuo 11 nėštumo savaitės. Šio tyrimo metu per priekinę pilvo sieną ilga plona adata arba pro gimdos kaklelį naudojant kateterį paimamas choriono gaurelių - placentos audinio - mėginys.
• Amniocentezė: Tyrimas paimant vaisiaus vandenis, atliekamas 14-18 nėštumo savaitę. Tai vienas dažniausiai atliekamų tyrimų siekiant ištirti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus. Jo metu paimama apie 15-20 ml vaisiaus vandenų.

Liaudies išmintis ir prietarai

Vienas didžiausių džiaugsmų ir kartu didžiausia paslaptis nėštumo metu - kas gi gyvena po mamos širdimi: mergaitė ar berniukas? Nesant šiuolaikinių technologijų, žmonės bandė įminti šią mįslę pasitelkdami įvairiausius stebėjimus ir spėjimus, kurie virto „senolių išmintimi“ ar tiesiog smagiais prietarais.

Šie metodai perduodami iš kartos į kartą, kartais kelia šypseną, kartais - azartą spėliojant. Nors jie neturi jokio mokslinio pagrindo, susipažinti su jais gali būti įdomu:

• Pilvo forma ir padėtis: Vienas populiariausių spėjimų. Sakoma, jei pilvas nusileidęs žemai ir labiau atsikišęs į priekį („agurko formos“) - gims berniukas. Jei pilvas aukščiau, apvalesnis ir labiau „pasklidęs“ į šonus - laukiama mergaitės.
• Maisto potraukiai: Jei nėščioji trokšta sūraus, rūgštaus, mėsos - greičiausiai gims berniukas. Jei labiau norisi saldumynų, vaisių, pieno produktų - mergaitė.
• Rytinis pykinimas: Manoma, kad stiprus ir ilgai trunkantis rytinis pykinimas pranašauja mergaitę, o jei pykinimo beveik nėra arba jis lengvas - berniuką.
• Mamos išvaizda: Egzistuoja prietaras, kad mergaitės „atimą“ mamos grožį - oda gali tapti problematiškesnė, plaukai papurę. O jei mama „švyti“, oda lygi - laukiamas berniukas.
• Vaisiaus širdies ritmas: Kai kurie tiki, kad jei vaisiaus širdelė plaka greičiau (pvz., virš 140-150 k./min.) - bus mergaitė, jei lėčiau - berniuką.
• Vestuvinis žiedas ar adata ant siūlo: Virš pilvo pakabintas žiedas ar adata, jei sukasi ratu - pranašauja mergaitę, jei siūbuoja pirmyn-atgal - berniuką.
• Mėnulio padėtis: Amerikiečių psichiatras Eugen Jon apklausė daugiau nei 8000 porų ir padarė išvadą, kad būsimojo vaiko lytį lemia Mėnulio padėtis apvaisinimo metu. Psichiatras aiškina taip, kad dangaus skliautas padalytas į 12 žvaigždynų. Šeši laikomi vyriškais (Dvyniai, Liūtas, Vandenis, Šaulys, Avinas, Svarstyklės) ir šeši moteriškais (Mergelė, Vėžys, Skorpionas, Ožiaragis, Jautis, Žuvys). 29 dienas Mėnulis keliauja per šiuos žvaigždynus, kiekviename užtrukdamas 2-3 dienas. Jeigu apvaisinimo metu Mėnulis bus vyriškame žvaigždyne - gims berniukas, jei moteriškame - mergaitė. Etnoastronomas, tradicinių ir liaudies žinių tyrinėtojas Jonas Vaiškūnas įsitikinęs, kad Mėnulis tikrai turi įtakos naujagimių lyčiai ir moters ciklui.
• Kinų gimdymo kalendorius: Senuovinis metodas, bandantis nustatyti lytį pagal mamos amžių pastojimo metu ir pastojimo mėnesį.
• Ramzio ankstyvojo lyties nustatymo metodas: Paremtas choriono gaurelių, iš kurių formuojasi placenta, buvimo vieta.
• Kiti „ženklai“: Šaltos pėdos, nuotaikų kaita, pasikeitusi krūtų išvaizda (pvz., patamsėjusios areolės - mergaitė) ir daugybė kitų individualių ar regioninių spėjimų.

Kiek tiesos šiuose spėjimuose? Nors spėlioti gali būti smagu, svarbu suprasti, kad nei vienas iš šių liaudiškų metodų neturi jokio mokslinio pagrindimo. Jų tikslumas prilygsta monetos metimui - tikimybė atspėti yra 50/50. Kodėl atrodo, kad kartais „atspėja“? Tai paprasčiausias atsitiktinumas arba psichologinis reiškinys, vadinamas patvirtinimo šališkumu (angl. confirmation bias) - mes esame linkę labiau įsiminti tuos atvejus, kai spėjimas pasitvirtino, ir ignoruoti tuos, kai buvo klaidingas.

tags: #ar #yra #priezastys #del #vaiko #lyties

• Stalo ir kėdės matavimas
• Atostogos mokslo metais: ką žinoti?
• Išsamus gidas: kaip sudaromas astrologinis horoskopas pagal gimimo datą ir laiką.
• Vaikų akrobatikos privalumai
• Kaip pasirinkti tinkamą vaikišką kėdę