Kodėl vaikas darželyje dažnai serga ir kaip jam padėti adaptuotis

Vaikui pradėjus lankyti darželį, neretai prasideda intensyvus sirgimo periodas. Tėvams dažnai kyla klausimų, kodėl vaikai taip serga. Į šiuos klausimus atsako ir patarimais dalinasi mokslų daktarė, vaikų ligų gydytoja ir vaikų klinikos direktorė „Mama, aš sergu‘‘ Dr. Indrė Plėštytė - Būtienė ir „Family Lab Academy“ įkūrėja, edukologė Jovita Starkutė, bei „Vilniaus privačios gimnazijos“ vaikų psichologė Ieva Kirkilė ir psichologė psichoterapeutė dr. Lina Kalinauskienė.

Kodėl vaikas serga pradėjęs lankyti darželį?

Anot Dr. Indrės Plėštytės - Būtienės, tam, kad vaikas susirgtų, reikia trijų veiksnių - turi būti pakankamas kiekis ligos sukėlėjo (viruso ar bakterijos), aplinkos veiksnių ir, žinoma, paties vaiko. Pradėjus lankyti darželį, vaikas susiduria su naujais virusais ir bakterijomis, kurių anksčiau nebuvo sutikęs. Kuomet darželyje vaikas dažniau bendrauja su kitais vaikais, jie tarpusavyje apsikeičia mikroorganizmais - vieniems jie ligų nesukels, nes jau bus pažįstami, o kitus - susargdins.

Svarbu suvokti, jog darželis yra svetima aplinka. Visi vaikai įvairiai reaguoja į pasikeitusią aplinką - vieni sunkiai adaptuojasi, o kiti lengviau. Nemažai reikšmės turi ir aplinkos oras. Darželiuose dažnu atveju būna per šilta, sausa, todėl džiūsta vaiko kvėpavimo takų gleivinės, dėl to jos nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos ir apsaugoti vaiką nuo mikroorganizmų patekimo.

Reikia nepamiršti, kad pasikeitus aplinkai pakinta ir vaiko įpročiai. Keičiasi mityba, miego režimas. Dėl pasikeitusių įpročių labai svarbu vaikui leisti daugiau ilsėtis ir net išleisti darželinukus „atostogų“ nuo darželio kas mėnesį.

Imuninės sistemos mokymasis ir stresas

Kita labai svarbi priežastis, dėl ko vaikai serga, tai jų imuninė sistema. Jos sustiprinti neįmanoma, kadangi imuninė sistema mokosi atskirti kas yra gera, o kas - bloga. Imuninė sistema, kaip ir patys darželinukai, mokosi, bręsta, suformuoja savo atminties ląsteles, kurios prisimena, kokiomis ligomis vaikas sirgo ir kokių mikrobų pas save geriau nepriimti.

Viena iš ligos priežasčių yra nuolat patiriamas stresas, nerimas ir baimės. Imuninės sistemos paskirtis - apsaugoti organizmą nuo žalingų grėsmių. Vaiko kūnas nesupranta, iš kur kyla grėsmė, tad imuninės sistemos resursai yra sužadinimo būsenoje, nes nežinia, iš kurios pusės ateis grėsmė. Toks vaikas, kuris yra nuolatiniame strese ir nerime, dažniau sirgs, kadangi jo organizmas bus išsekęs ir pavargęs. Todėl labai svarbu ruoštis ir tinkamai parinkti darželį.

„Mamos psichologinė būsena lemia vaiko sergamumą“, - teigia gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė. Mamos ir vaiko emocijos yra glaudžiai susieję. Kuo dažniau ir labiau mama nerimaus, tuo daugiau vaikas „sugers‘‘ jos emocijų. Vaikai geriausiai supranta kūno kalbą, o blogos emocijos tolygu blogai vaiko savijautai. Jei vaikas nesirgs, neišmoks pasveikti - imuninė sistema nesugebės suformuoti tinkamo imuninio atsako. Jai nebus jokių repeticijų, vaiko imuninė sistema neišmoks tinkamai ir laiku ne tik atpažinti ligos sukėlėjo, bet ir sustyguoti imuninės sistemos darbo taip, kad būtų užkirstas kelias ligai arba liga praeitų lengvai. Visiškai išvengti ligų nepavyks. Kitaip kalbant, darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas, ir šiomis ligomis teks persirgti - anksčiau ar vėliau.

Kaip stiprinti vaiko sveikatą?

Kuo stipresnė vaiko imuninė sistema, tuo lengviau vaiko organizmas susitvarko su ligomis - taip pat ir su tomis, kuriomis vaikas dar nesirgo. Štai keletas patarimų:

• Pilnavertė subalansuota mityba. Maistas turi būti įvairus ir sveikas: kuo daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų produktų. Jei jūsų vaikas buvo ilgai žindomas, didelė tikimybė, kad jo imunitetas bus stipresnis, nei mišinukais maitintų vaikų - jums tereikės tęsti motinos pieno pradėtą darbą.
• Geras poilsis. Nuovargis - ligų draugas ir sveikatos priešas.
• Aktyvumas.
• Skiepai.
• Higiena. Turbūt atkreipėte dėmesį, kad gydytojai po gripuojančio paciento apžiūros visuomet nusiplauna rankas? Įpraskite tai daryti ir namuose, ypač po to, kai nusičiaudote, išsipučiate nosį, ar padedate tai padaryti vaikui. Visa tai taip pat stabdo bakterijų ir virusų plitimą.

Labai svarbu, kad ugdymo įstaigos griežtai laikytųsi taisyklės neleisti sergantiems vaikams lankyti darželio.

Vaikų adaptacija darželyje: iššūkiai ir patarimai

Vaikui pradėjus lankyti darželį gali kilti įvairiausių emocinių ir elgesio pokyčių - tai naujas ir vaikui nepažintas etapas. Pasak specialistų, tokie pokyčiai yra natūralus reiškinys, būdingas daugeliui vaikų.

Elgesio pokyčiai ir kaip juos valdyti

„Darželio lankymo pradžią paprastai lydi tokie nemalonūs jausmai, kaip pyktis, nes turi eiti ir atsiskirti nuo tėvų, liūdesys ir tėvų ilgesys, baimė, kad jie gali daugiau nepamatyti savo tėvelių. Tėvams paliekant ir pasiimant vaikučius, jie gali daugiau verkti, rodyti nepasitenkinimą fiziškai, priešintis. Vaikams taip pat gali pasireikšti psichosomatiniai požymiai: pilvo, galvos skausmai, nuovargis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet adaptacijos laikotarpiu sutrinka vaikų miegojimo kokybė, gali pasikeisti tuštinimosi įpročiai, mityba, vaiko elgesys namuose - vaikas gali tapti abejingesnis ar kaip tik per daug aktyvus, irzlesnis ar imti maištauti“, - situaciją apibūdina „Vilniaus privačios gimnazijos“ vaikų psichologė Ieva Kirkilė.

Pasak psichologės, adaptacijos periodu tėvams svarbu reaguoti kuo ramiau ir tiesiog suteikti meilės bei šilumos savo vaikui, o šis periodas bus lengvesnis, jeigu vaiką jam ruošite iš anksto: „Stenkitės palaikyti panašią dienos rutiną, mokykite vaiką dalintis žaislais, prašyti pagalbos. Svarbu, kad pasitikėtumėte pedagogais, leistumėte jiems užmegzti kontaktą su vaikučiu, o ruošdami vaiką darželiui pasakotumėte tiesą apie tai, ko jis gali tikėtis, užuot viską piešę vien rožinėmis spalvomis“, - patarimais dalijasi ekspertė.

Vaikui tik mokosi atpažinti, priimti ir tinkamai išreikšti savo emocijas. Pripažinkite jo jausmus. Žaismingai nukreipkite pokalbį į teigiamą pusę. Pavyzdžiui, „Pasiilgai? Jau norėjai, kad tėvai ateitų. Aš irgi tavęs stipriai - stipriai pasiilgau. Skubėjau iš darbo, kad galėčiau tave apkabinti. Ką mes šiandien žaisime?... Tėvų darbas - pajusti vaiką, padėti įvardinti emocijas, pripažinti jo teisę taip jaustis ir parodyti kelią, kaip išeiti iš tokios emocinės būsenos arba jei yra poreikis, leisti vaikui išgyventi jo sunkius jausmus. Svarbu būti geranoriškiems, bet neleisti vaikui skriausti jūsų ir aplinkinių. Jei vaikas mėto daiktus, žnybia, muša, reikia švelniai, bet tvirtai užlaikyti jo rankas. Pagrindinis palinkėjimas tėvams - RAMYBĖS ir KANTRYBĖS.

Pastebite, kad grįžęs iš darželio vaikas dažnai būna irzlus, išlieja susikaupusias emocijas ir sunkiai geba nurimti? Dažniausiai tai didelės sensorinės apkrovos, emocijų laikymo savyje, o kartais - paprasčiausio fizinio nuovargio ar net alkio pasekmė. „Vakare pasireiškiantis vaikų irzlumas yra labai dažnas ir visiškai normalus reiškinys. Kai vaikas grįžta į namus, jam saugiausią aplinką, jo emocinė sistema tarsi atsipalaiduoja. Jis įvairiais būdais išgyvena visas emocijas, nuovargį, frustraciją. Tėvams svarbu stebėti tokio elgesio tendencijas. Jei vaikas yra irzlus be aiškios priežasties, dažniau nei įprastai nori būti laikomas ant rankų, greitai susierzina, tai gali būti fizinio nuovargio požymiai. Verkimas be aiškios priežasties, pykčio protrūkiai, tėvų atstūmimas (pvz., vaikas sako - „nenoriu tavęs“, „tu bloga(s)“), rodo emocinį išsikrovimą. Psichologės-psichoterapeutės teigimu, norint padėti vaikui, reikia apgalvoti, koks buvo jo dienos ritmas, pabandyti identifikuoti, kas provokuoja tokias emocijas. Visų prima, tėvai turėtų kelti klausimą, ar vaikas yra pavalgęs, gerai išsimiegojęs? „Tikslas - ne vengti nemalonių emocijų, o išmokti jas atpažinti, suprasti ir išgyventi saugiu būdu. Nerekomenduojama vaiko kontroliuoti ar moralizuoti, verčiau stengtis padėti išmokti savireguliacijos įgūdžių. Kai tėvai priima vaiko emocijas („matau, kad tau dabar sunku“), įvardija jas („suprantu, kad tau dabar yra pikta, nes…“) ir būna šalia, bet nemoralizuoja, vaiko smegenyse formuojasi neuroniniai keliai, kurie leidžia vaikui ateityje pačiam atpažinti ir tinkamai reikšti emocijas“, - pastebi E. Vitlio darželio psichologė-psichoterapeutė. Ji pataria grįžus namo leisti vaikui ramiai pabūti, neapkrauti jo klausimais apie tai, kaip jam sekėsi. Pirmiausia užtenka tik apkabinimo, mielo žodžio, mėgstamo užkandžio ir tylos. Jei vaikas mėgsta fizinį kontaktą, galima leisti pasėdėti glėbyje, apipilti bučinių lietumi, supti (tai veikia raminančiai per parasimpatinę nervų sistemą). „Vaikams labai svarbi rutina, dėl to rekomenduojama nuosekliai laikytis vakarinių veiklų sekos. Pavyzdžiui, grįžimas namo - poilsio laikas - vakarienė - vonia - pasaka - miegas. Rutina vaikams suteikia saugumo jausmą“, - sako E.

Jei vaikas ilgai nepripranta darželyje, jeigu atsiranda anksčiau minėti streso požymiai ir jie užsitęsia, kad vaikas nepatirtų dar didesnio streso, kartais geriau jo visai nebevesti. Tuomet galvotume apie tokias bėdas, dėl kurių vaikai negali lankyti darželio - tai būtų aukštas išsiskyrimo nerimas, bendravimo įgūdžių stoka, sunkumai prisitaikant naujomis aplinkybėmis.

Kada verta sunerimti dėl darželio?

I. Kirkilė akcentuoja, kad sunerimti verta tik tada, jei matote, kad auklėtojos nėra linkusios aptarti vaiko savijautos, nenori bendradarbiauti su tėvais, pastebite, kad atėjus vaikučiui, auklėtojos nesistengia jo nuraminti, pakalbinti, o nusiraminimui palieka vieną patį. Pasak vaikų psichologės, adaptacijos periodas, kuriuo pradėjus lankyti darželį pasireiškia vaikų emociniai ir elgesio pokyčiai, visiems vaikams labai skirtingas. „Paprastai, ikimokyklinio amžiaus vaikams jis trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių - kuo vaikas mažesnis, jautresnis, tuo šis periodas gali trukti ilgiau, be to, ilgesnę adaptacijos trukmę paprastai lemia ir vaiko turėtos nemalonios patirtys ankstesniuose darželiuose. Tik tuomet, kai vaikas nepertraukiamai lankė darželį bent keletą savaičių ir nebėra matomi adaptacijos požymiai, galima teigti, kad adaptacija darželyje baigėsi“, - sako psichologė I. Kirkilė.

Kada leistis į naujo darželio paieškas? Tėvams pastebėjus vienus ar kitus vaiko emocinius ar elgesio požymius, ne vienas susimąsto, kad galbūt dėl to kaltas pats darželis. Ieva Kirkilė pataria neskubėti daryti tokių išvadų, nes nors požymiai, kada darželis neatliepia jūsų vaiko poreikių, išties egzistuoja, skirtingame amžiuje jie gali būti labai skirtingi. Be to, pasak specialistės, juos vertinti galima tik tuomet, kai adaptacijos laikotarpis darželyje jau pasibaigęs, o tokie požymiai pasireiškia ne vieną ar du kartus, o nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei mėnesį. Vaikų psichologė išskiria kelias tokių požymių grupes:

1. Vaikui pasireiškia psichosomatiniai požymiai, pavyzdžiui, vėmimas, galvos skausmas, pilvo skausmas, temperatūros kilimas.
2. Vaikas pasakoja apie darželį liūdnas istorijas, kaip jis jaučiasi nepriimtas, vienišas arba kaip tik apie darželį nenori nieko pasakoti.
3. Pastebima, kad nevyksta akademinė pažanga.
4. Vaikas praranda apetitą, pasikeičia miego kokybė.
5. Nėra aktyvaus bendradarbiavimo tarp mokytojų ir tėvų, tėvai negauna atsakymų apie vaiko savijautą, pasiekimus.
6. Vaikas kalba apie vertybes, kurios nėra priimtinos šeimoje.
7. Vaikas niekada nenori eiti į darželį, o apie jį užsiminus - tai jam sukelia stiprias nemalonias emocijas.

Pasak ekspertės, tėvams apie vaiko savijautą pirmiausia svarbu kalbėtis su pačiu vaiku, stebėti jo savijautą, taip pat bendradarbiauti su darželio mokytojomis, teirautis, ką jos pastebi, kaip jos mato vaiką darželyje: „Galbūt galima sutarti, kokie bendradarbiavimo veiksmai bus vykdomi toliau, paprašyti darželyje dirbančių specialistų, pavyzdžiui, psichologo pagalbos. Tačiau jeigu visi tokie bandymai nepadeda, rekomenduočiau tėvams apsvarstyti galimybę keisti darželį į tą, kuris labiau atlieptų vaiko psichologinius ir fiziologinius poreikius“, - patarimais dalijasi psichologė I. Kirkilė.

Kada geriausia leisti vaiką į darželį ir kaip jam padėti?

Psichologė psichoterapeutė dr. Lina Kalinauskienė pataria, nuo kokio amžiaus geriausia leisti vaiką į lopšelį-darželį. Geriausias amžius - nuo 3 iki 5 metų. Šiuo laikotarpiu vaikams įdomu užmegzti santykius su bendraamžiais, kartu žaisti. Trejų metų vaikas pasitiki savo tėvais, jo išsiskyrimo nerimas yra mažesnis ir mažylis jau gali toleruoti ilgesnį išsiskyrimą (visos dienos) su tėvais. Yra ištirta, kad vaikai, pradėję lankyti darželį iki 3 m., pradinėse klasėse jautėsi ne tokie saugūs kaip jų bendraamžiai, lankę nuo vėlesnio amžiaus. Tačiau jei vaikas į darželį nuvedamas vėlai, maždaug 5 m., vėliau, pradinėse klasėse, jis gali būti drovesnis, nes turi mažiau bendravimo patirties, negu vaikai, lankę darželį nuo 3 ar 4 m. Svarbu atsižvelgti į tai, ar vaikui patinka darželyje. Gali būti, kad ir pusantrų metų mažylis labai džiaugsis kasdien porai valandų likęs darželyje su jam pažįstamais vaikais ir auklėtoja. Galbūt psichologiškai mergaitės bręsta anksčiau negu berniukai, bet išsiskyrimo nerimą patiria visi vaikai. Todėl negalime taip teigti, kad mergaites galima pradėti leisti į darželį anksčiau. Tėvai savo vaiką pažįsta geriausiai. Gali būti, kad kai kuriems labai judriems vaikams, kurie sugeba greit prisitaikyti naujomis sąlygomis, darželis tinka ir tokiame ankstyvame amžiuje. Svarbu, kelioms valandoms vaikas liks darželyje, ar jis gerai pažįsta auklėtoją, kitus vaikus. Reiktų atkreipti dėmesį, kaip vaikas jaučiasi darželyje.

Štai keletas patarimų, kaip paruošti vaiką darželiui:

• Pasakokite apie darželį, aiškinkite, kodėl vaikai ten vedami, kodėl jūs norite, kad jis ten eitų. Pavyzdžiui: „Vaikų darželis - tai toks didžiulis namas su žaidimų aikštelėmis, kur mamos ir tėčiai atveda savo vaikučius. Ten jie viską daro kartu - valgo, žaidžia, eina pasivaikščioti. Vietoje manęs ten bus teta - auklėtoja, kuri tavimi rūpinsis, kaip ir kitais vaikais. Darželyje yra daugybė žaisliukų, o su vaikais galėsi žaisti įvairiausius žaidimus“. Arba: „aš labai noriu eiti dirbti, tu jau paaugai ir mums atrodo, kad pats metas tau pradėti eiti į darželį. Ryte aš tave nuvesiu į darželį, o vakare pasiimsiu.“
• Kai einate pro vaikų darželį, linksmai priminkite vaikui, kad jau rudenį (pavasarį) galės jį lankyti. Mažyliui girdint pasakokite giminaičiams ir pažįstamiems apie tai, kaip jūs didžiuojatės savo vaiku, nes jis jau ruošiasi eiti į darželį.
• Pasakokite vaikui apie vaikų darželio dienos ritmą: kas, kada ir kaip ten daroma. Kuo aiškiau pasakosite, tuo ramiau ir tvirčiau jausis mažylis, pradėjęs lankyti darželį. Klauskite vaiko, ar jis atsimena, ką veiks darželyje, kai visi vaikai grįš iš pasivaikščiojimo lauke, kur pasidės savo daiktus, kas jam padės nusirengti ir ką veiks po pietų? Matysite, ar gerai vaikas suvokė, ar prisimena? Darželyje mažylius dažniausiai baugina nežinia.
• Kalbėkite su vaiku ir apie sunkumus, kurie gali iškilti vaikų darželyje. Aptarkite, ką tada reikia daryti. Pavyzdžiui: „Jei norėsi atsigerti, prieik prie auklėtojos ir pasakyk: „Aš noriu gerti“, auklėtoja įpils tau vandens. Jei norėsi į tualetą, pasakyk auklėtojai“. Nesudarykite vaikui iliuzijos, kad viską, ko jis užsinorės, auklėtoja išpildys. Paaiškinkite jam, kad grupėje bus daug vaikų ir kartais jam teks palaukti savo eilės. Galite vaikui pasakyti: „Auklėtoja negali padėti apsirengti iš karto visiems vaikams, todėl tau teks šiek tiek palaukti.“ Galima pažaisti darželį su lėlėmis.
• Būdami kartu su vaiku pirmąsias dienas grupėje, mama ar tėtis turėtų jaustis laisvi ir atsipalaidavę, daug bendrauti su auklėtojomis. Didžiausia nauda vaikui būna ne tada, kai vaiko artimieji patys išgąstingai tyrinėja aplinką, nepaleidžia vaiko rankos, o tada, kai atsipalaiduoja ir vaikas ima jausti saugią atmosferą. Jis turi pajusti, kad auklėtojos - mamos draugės ir kad čia yra saugu. Reikia pastebėti, kad kartais mamyčių sėdėjimas užtrunka per ilgai ir vaikas dar labiau jautrinamas, tik neišvengiamas atsiskyrimas nukeliamas vėlesniam laikui.
• Geriausia, kai vaiko dienos režimas namie sutampa su gyvenimo ritmu darželyje. Reikėtų stengtis ir poilsio dienomis nenukrypti nuo įprastos dienotvarkės. Daugeliui vaikų sunkiausia darželyje miegoti, todėl tokiems vaikams patartina pradžioje darželyje likti iki miego. Apskritai vertėtų nedaryti spaudimo dėl miego, jei jam neramu.
• Vaikai puikiausiai jaučia, jei tėvai abejoja darželio lankymo tikslingumu. Lengviau ir greičiau prie darželio pripranta tie vaikai, kurių tėveliams vaikų darželis - vienintelė išeitis.
• Dėmesio! Niekada negąsdinkite vaiko darželiu!

Kiti svarbūs adaptacijos aspektai

Vaikas vidutiniškai per 2-3 savaites jau pradeda norėti eiti į darželį. Jeigu nepripranta mėnesį ar du, atsiranda miego, valgymo pokyčių, pasikeičia vaiko nuotaika, darželyje vaikas nežaidžia ir mažai bendrauja su kitais bendraamžiais, tuomet reiktų rimtai pagalvoti, ar verta toliau vesti. Arba galbūt leisti trumpiau būti darželyje. Kaip greitai vaikas pripranta, priklauso nuo daugelio dalykų - amžiaus, nuo to, kaip pasisekė užmegzti santykius darželyje, ar vaikas yra anksčiau išsiskyręs su tėvais visai dienai, nuo vaiko temperamento (ar jis apskritai visomis naujomis aplinkybėmis apsipranta greit ar negreit).

Ar galima darželyje palikti vaiką verkiantį? Galima. Nes beveik visada vaikai nurimsta tuoj pat, kai tik tėveliai išeina. Jei neramu, galite paskambinti auklėtojai ir paklausti, ar nurimo. Ilgas atsisveikinimas sukelia dar daugiau jausmų. Todėl geriau su vaiku atsisveikinti greitai. Jokiu būdu negalima naudoti „dingimo“ taktikos: Vaikas jaučiasi apgautas, jei mama taip pasielgia. Atsiranda jausmas, kad negalima pasitikėti mama. Ir dar didesnis noras nepaleisti mamos iš akių (nes vaikas žino, kad ji gali netikėtai „dingti“). Taip pat netiesa, kad jei mama bus pirmomis dienomis su vaiku grupėje, jis prie to pripras ir paskui bus dar daugiau ašarų. Man atrodo, kad vaikas kaip tik saugiau pasijaučia, jeigu mama pirmą dieną bent pusvalandį ar valandą pabūna grupėje su juo, kartu su auklėtoja supažindina su žaislais, aplinka, dienotvarke. Įsivaizduokime suaugusį žmogų panašiomis aplinkybėmis, pvz., kai pirmą kartą ateini į naują darbą. Juk smagu, kai kas nors iš pradžių padeda.

Ar tiesa, kad pradėjęs eiti į darželį vaikas po savaitės ar mėnesio išgyvena savitą krizę, pareikšdamas: „Neisiu - ir viskas”? Kai kurie vaikai taip elgiasi. Taip gali elgtis ne tik darželio atžvilgiu, bet ir kitomis aplinkybėmis, pvz., „nesivilksiu šios striukės“, arba „neisiu su tėčiu, eisiu tik su mama”. Tai primena jėgos kovą tarp vaiko ir mamos. Žinoma, reiktų pasiteirauti vaiko, gal kas nors atsitiko darželyje, kad jis nebenori eiti, paklausti ir auklėtojos nuomonės. Jeigu matote, kad jokių priežasčių, išskyrus vaiko užsispyrimą, nėra, tuomet galima nieko nekeisti ir vesti toliau.

Ar nieko keista, kad pradėjus lankyti darželį pasikeičia vaiko elgesys: jis tampa grubesnis, nebeklauso tėvų, gal blogiau miega naktimis? Tai rodo padidėjusį stresą. Reiktų duoti laiko vaikui apsiprasti. Tačiau jei tai tęsiasi keletą savaičių, verta pagalvoti, ar toliau lankyti darželį, o gal jame būti trumpiau, o gal pakeisti grupę. Mokykloje bus sunkiau priprasti tokiam vaikui, kuris neturi bendravimo su bendraamžiais patirties. Prieš mokyklą naudinga pabūti vaikų grupėje, todėl patariu palankyti bent jau parengiamąją grupę. Prisitaikymas mokykloje daug labiau priklauso nuo vaiko asmenybės, nuo anksčiau minėtų dalykų, o ne nuo darželio pedagoginės pakraipos. Juk daug vaikų eina į mokyklą nė nebuvę darželyje ir gerai prisitaiko.

Renkant darželį vaikams vaikų psichologė tėveliams rekomenduoja pirmiausia patiems nuoširdžiai įsivardinti, kokį vaiką norite matyti ateityje, kokių lūkesčių jam turite, kokių vaiko gebėjimų ateityje tikitės, kiek jums svarbi vaiko psichologinė gerovė. „Pagalvokite, kaip savo vaiką įsivaizduojate po 10-20 metų, kokios vertybės jūsų šeimai yra svarbios, ir tik tuomet nuspręskite, koks darželis būtų tinkamesnis. Išsigryninus svarbiausius aspektus, visuomet verta pasikalbėti su ugdymo įstaigos administracija, specialistais, galbūt ir dirbančiais auklėtojais bei įsivertinti, ar ši ugdymo įstaiga galės atliepti tėvų turimus lūkesčius, ar ji skirs dėmesio vaiko emocinei gerovei bei akademiškumui“, - akcentuoja vaikų psichologė. Geriau, kai grupėje dauguma yra bendraamžiai, nes su jais lengviau rasti bendrą kalbą. Antra vertus, vaikui, kuris neturi broliuko ar sesutės, vyresnių ar jaunesnių vaikų draugija suteikia bendravimo patirties.

Darželio privalumai

Nepaisant galimų iššūkių, darželis turi daug privalumų:

• Jau nuo kūdikystės vaikams patinka bendraamžių draugija. 3-5 m. vaikams patinka užmegzti santykius, kartu žaisti.
• Darželyje vaikas mokosi bendrauti grupėje, didėja jo socialinė kompetencija.
• Darželiuose ugdomi vaikų meniniai įgūdžiai - jie karpo, piešia, lipdo, vaidina, dainuoja ir pan.

Dažniausiai užduodami klausimai tėvams ir specialistų atsakymai

Puoduko reikalai ir mityba darželyje

Jei vaikas 2,5 m. sunkiai pratinasi prie puoduko ir dažniausiai savo reikalus daro į sauskelnes, auklėtojos turėtų jam keisti sauskelnes. Jos neturi teisės moralizuoti, kad sūnus dar neina ant puoduko. Jei vaikas kai ko dar nesugeba, ne bėda, į pagalbą ateis auklėtojos. Jos patars ir padės jums atpratinti vaikelį nuo pampersų. Yra įvairių būdų tai padaryti, juos turite su auklėtoja aptarti ir išrinkti jums ir jūsų vaikui priimtiniausią. Šiuo klausimu būtina kalbėtis, abi pusės turi suprasti ir gerbti viena kitą.

Jei vaikas darželyje mažai valgo - tik kelis kąsnius, o netrukus jau nori valgyti, tai gali reikšti, kad vaikelis namie pripratintas užkandžiauti, nesilaikoma dienos ritmo. Darželyje yra pastovus ritmas, prie kurio vaikai greitai pripranta. Auklėtojos ragina vaikus ragauti jiems naujo maisto. Darželiai ir mokyklos jau ne vienus metus gauna paramą vaisiais ar pieno produktais, kurie duodami vaikams tarp valgių. Nuo 2017 m. spalio 1 d. programa „Vaisiai mokykloms“ buvo sujungta su kita ne mažiau naudinga programa „Pienas vaikams“. Manau, to turėtų visiškai užtekti, kad vaikelis nebūtų alkanas.

Žaislų nešimasis ir veikla

Dėl žaislų nešimosi į darželį dažnai tarp tėvų iškyla nesutarimų - vieni būna už, kiti - prieš. Tai turite aptarti per tėvų susirinkimą ir laikytis vieningo susitarimo, nors įkalbinti vaiką visai neimti žaislų ar pasirinkti vieną iš dviejų numylėtinių tikrai gali būti nelengva. Pavyzdžiui, grupėje gali būti skrynia, į kurią vaikai deda žaislus, kurių atsinešė per daug. Jei susitarėte neštis tik vieną mylimuką ir knygelę, pastebėsite, kad vaikams daug svarbesnis žaislų nešimas, pasigyrimas prieš draugus, nei žaidimas su jais. Todėl vaikai gan greitai sutinka atsisveikinti su atsineštais žaisliukais ir juos iki vakaro padėti į skrynią.

Jei vaikas darželyje nenori įsitraukti į bendras veiklas, kai kiti eina piešti ar lipdyti, jis atsisako to imtis ir nesileidžia perkalbamas, nereikėtų jo versti to daryti. Tai jo pasirinkimas. Tik jis neturėtų veiklos metu trukdyti, išdykauti. Reiktų išsiaiškinti, kodėl jis to nenori piešti ar klijuoti. Galima būtų pasiūlyti kitą veiklą, kol jo draugai tuo užsiims. Jei vaikas atsisako bet kokios veiklos, auklėtoja gali pasiūlyti jam stebėti, kaip vaikai dirba, kuo užsiima.

Pietų miegas ir finansiniai klausimai

Pietų miegas darželiuose nėra privalomas, tiesiog dieną vaikams pagal higienos normas priklauso pailsėti. Jeigu vaikas nenori miegoti, jo versti miegoti negalima. Auklėtoja turi būti kūrybiška ir organizuoti vaikų poilsį taip, kad vieni vaikai galėtų miegoti, o kiti - ne. Jei vaikas dieną miegoti nenori, o ir tėvai nenori, kad jis miegotų, nes kai užmiega dieną, vakare niekaip neužmiega iki 24 val., tėvai turi teisę prašyti, kad jo darželyje nemigdytų. Vaiko poilsis darželyje turi būti organizuojamas atsižvelgiant į jo poreikius.

Ar rinkliavos uždraustos? Savivaldybė darželių reikmėms šįmet skyrė net 4,4 mln. didesnį finansavimą nei pernai, todėl finansų užteks ir bet kokios rinkliavos yra uždraustos. Jei taip vis dėl to vyktų, informuokite savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyrių. Tėvai tik savo iniciatyva gali teikti paramą darželiams, tarkim, susitarę auklėtojai nupirkti Kalėdų dovaną.

Kompensacijos ir darželių keitimas

Pagal naujai patvirtintą nuo šių metų rugsėjo įsigaliojusią 100 eurų kompensacijos auklėms ar vaikus namie ugdantiems tėvams tvarką, tam, kad gautumėte paramą, jūsų vaikas turi laukti eilėje metus ar ilgiau. Tokia tvarka patvirtinta, nes norima būti tikriems, kad kompensacija pasinaudos tik tie, kuriems nebuvo pasiūlyta vieta į sostinės darželius. Kitu atveju rizikuotume, kad tėvai išregistruos vaikus iš darželių vien dėl šios paramos gavimo. Kviečiame peržiūrėti laisvas vietas darželiuose, kurių šiuo metu siūloma daugiau kaip 1000 - galbūt atsiras jums tinkamas variantas.

Ar galima pasikeisti darželį ir kaip tą padaryti? Jeigu jūsų norimoje įstaigoje yra laisvų vietų ir nėra laukiančiųjų eilėje vaikų - vaikai gali būti perkeliami. Tokiu atveju tereikia elektroninėje sistemoje užpildyti prašymą dėl darželio pakeitimo. Jei laisvų vietų nėra, galite darželį pasikeisti, savo iniciatyva susitarę su tos pačios amžiaus grupės vaikų tėvais, kurie norėtų su jumis keistis vietomis.

Dėl vietų trūkumo ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pavyzdžiui, Pilaitės rajone, formuojami net du sklypai, kuriuose kitąmet prasidės naujų savivaldybės darželių statyba - gyvenamųjų namų kvartale, ribojamame Pajautos / Karaliaučiaus gatvių ir gyvenamųjų namų kvartale, ribojamame I.Kanto / Karaliaučiaus / Tolminkiemio gatvių. Per dvejus metus Vilniuje sukurta iš viso papildomai 2 500 vietų savivaldybės darželiuose ir 2 000 vietų privačiuose, todėl problema sprendžiama sklandžiai ir yra vilčių, kad netrukus jos visai neliks.

Vaikai su specialiaisiais poreikiais

Kaip paaiškinti vaikui apie specialių poreikių vaiką jo darželio grupėje, ypač jei tas vaikas agresyvus arba tavo vaikas kopijuoja jo elgesį, kuris būdingas tik specialių poreikių vaikui? Iki 7 metų amžiaus vaikai nepastebi skirtumų tarp negalią turinčių ir jos neturinčių vaikų, tad mes, suaugusieji, neturėtume vaikams formuoti stereotipų, kokių turime patys. Kaip kad pasakojame, kad vieni žmonės yra šviesiaplaukiai, kiti - tamsiaplaukiai, vieni medžiai yra lapuočiai, kiti - spygliuočiai, taip ir aiškiname, kad vieni vaikai elgiasi vienaip, kiti - kitaip. Nėra ko akcentuoti medicininio negalios pavadinimo, jis vaikams visiškai nerūpi. Agresija raidos ar elgesio sutrikimą turintiems vaikams pasireiškia retai, ir taip nutinka tik tuomet, kai pedagogai nežinodami, kaip elgtis su tokiais vaikais, elgiasi netinkamai. Labai raginame pedagogus tobulintis ir lankyti specialius kvalifikacijos kėlimo kursus, kuriuose aiškinama, kaip dirbti su negalią turinčiais vaikais. Beje, autizmo sutrikimą turintys vaikai labai jautrūs, tad jeigu jie jaučia, kad suaugusieji į juos žiūri kreivai, tarsi per padidinamąjį stiklą, jie gali darytis nerimastingi. Jei jūsų vaikas kopijuoja kito vaiko elgesį, reikėtų kalbėti apie tai, kad toks elgesys netinkamas, kaip ir nosies krapštymas ar liežuvio rodymas.

tags: #kodel #vaikas #guldomas #darzelyje

• Patarimai tėvams: gamta ir literatūra
• kaip nuoširdžiai pasveikinti Rasą
• perėjimas į antrąjį nėštumo trimestrą
• Kaip išsirinkti žaislus patiems mažiausiems?
• Kaip mokyti ikimokyklinukus burnos higienos?