Vaiko Globa Šeimoje: Moksliniai Tyrimai ir Asmeninės Patirtys

Vaiko globa šeimoje yra vienas svarbiausių globos tikslų, siekiant padėti vaikams augti šeimoje, patirti laimingą vaikystę. Tai kilni misija, kuriai ryžtasi vis daugiau žmonių, atveriančių savo širdis ir namų duris be tėvų globos likusiems vaikams.

Globos Nutraukimo Priežastys: Mokslinio Tyrimo Įžvalgos

Šioje srityje atlikti moksliniai tyrimai siekia giliau pažvelgti į vaiko globos šeimoje procesus ir iššūkius. Pavyzdžiui, vienas iš magistro baigiamojo darbo tyrimo klausimų buvo - kokios yra pagrindinės priežastys, lėmusios vaiko globos šeimoje nutraukimą. Tyrimu siekiama atskleisti globos nutraukimą lėmusias priežastis, remiantis globėjų patirtimi.

Vaiko globos procesas analizuojamas remiantis socialinio veiksmo teorija, kurios akcentuojama motyvacija yra susijusi su globos sėkme ar nesėkme. Tyrime vadovaujamasi subjektyvistine - interpretuojamąja epistemologija, siekiant atskleisti kiekvieno tyrimo dalyvio požiūrį ir turimos patirties interpretavimą, susijusį su vaiko globos nutraukimu.

Siekiant atskleisti priežastis, dėl kurių globėjai savo iniciatyva nutraukė vaiko globą, pasirinktas kokybinis tyrimas, kurio pagalba galima giliau pažvelgti į nagrinėjamą problemą. Kokybinis metodas, tarsi multimetodas, siejamas su interpretaciniu, natūralistiniu požiūriais į tiriamą subjektą tais terminais, kokiais jį suvokia žmonės. Tyrimo duomenų rinkimo metodas - kokybinis nestruktūruotas interviu, o tyrimo duomenų analizei pasirinktas turinio (content) analizės metodas. Tokio metodo esmė - išskirti tam tikrus prasminius vienetus, atkreipiant dėmesį į pasikartojančius dalykus, tirti įvairius elementų ryšius vienas su kitu, tiek su visa pateikta informacija.

Tyrimo rezultatai atskleidžiami remiantis globos procesu, naudojant socialinio veiksmo teoriją. Emociškai vaiko globa nėra lengvas procesas, globėjai patyrė įvairaus spektro emocijas - nuo džiaugsmo ir laimės auginant vaiką iki nerimo, baimės ir nevilties susidūrus su sunkumais. Remiantis globėjų patirtimi, kurie savo iniciatyva nutraukė vaiko globą, atsiskleidė trys pagrindiniai faktoriai, įtakojantys globos nesėkmę:

• Su globotiniu susiję faktoriai;
• Su globėjais susiję faktoriai;
• Su specialistais dirbančiais su globėjų šeimomis susiję faktoriai.

Su globojamu vaiku susijusių faktorių analizė atskleidė, kad globėjams sunkiausia - vaikų emocinės bei elgesio problemos. Nemažai įtakos turėjo ir globėjų amžius, sveikatos problemos, šeimyninė padėtis, turima globos patirtis. Trečiasis faktorius, lėmęs globos nutraukimą, - specialistų darbo su globėjų šeima kokybės neatitikimas. Yra abejonių ir dėl globėjų pasiruošimo globai - tiek tie, kurie baigė PRIDE kursus, tiek tie, kurie jų nelankė, nutraukė globą, iš to kyla abejonės, ar šie kursai kokybiški ir naudingi.

Valstybės Parama Globėjams ir Globojamiems Vaikams

Be tėvų globos likę vaikai turi būti ne tik emociškai, bet ir materialiai aprūpinti. Valstybė siekia užtikrinti, kad globėjai turėtų pakankamai išteklių vaiko poreikiams tenkinti. Nuo šių metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams (rūpintiniams).

Globos (rūpybos) išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius. Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), kas mėnesį mokamas 280 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Šis tikslinis priedas yra skirtas būtent vaiko globėjui (rūpintojui) ir mokamas tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas).

Planuojama, kad šiais metais globos (rūpybos) išmoką gaus apie 7,7 tūkst. vaikų, o globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą - apie 5,5 tūkst. Vaiko laikinosios priežiūros išmoka mokama tais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai nustato vaikui apsaugos poreikį ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis.

Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl jo emancipacijos ar santuokos sudarymo, tuomet jam skiriama 5 250 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai.

Svarbu paminėti, kad kiekvienoje savivaldybėje veikiantys Globos centrai teikia įvairias paslaugas globėjams (rūpintojams) ir globojamiems (rūpinamiems) vaikams, taip pat budintiems globotojams, šeimynoms, įtėviams ir jų šeimose augantiems vaikams.

Žemiau pateikiama supaprastinta globos išmokų santrauka, remiantis pateikta informacija ir globėjų patirtimi:

Globėjų Asmeninės Patirtys: Gyvenimo Būdas ir Iššūkiai

Globėjų patirtys atskleidžia, kad globa yra daug daugiau nei finansinė parama ar valstybinė institucija. Tai - gyvenimo būdas, kupinas iššūkių ir džiaugsmo. Kaip teigė Vita, „Globa man nėra darbas, tai - gyvenimo būdas. Juk augindamas savo vaikus nesakai, kad dirbi, nes augini vaiką.“ Renata pridūrė: „Globa - tai visų pirma gyvenimo būdas, pasakyčiau, kad tai - veikla, kuri yra tarpinė tarp tarnystės visuomenei ir darbo. Negaliu sakyti, kad laikinoji globa nėra darbas, nes valstybė mums patiki vaikus ir mes jai esame įsipareigoję, turime atsiskaityti, vykdyti duodamus nurodymus.“ Milda pritarė: „Globa - ne darbas, o gyvenimo būdas. Į darbą einama, o mes gyvename kartu su vaiku, kartu keliamės, kartu ruošiamės į mokyklą ir į darbą, kartu tvarkomės namus, nusistatome naujas taisykles, tariamės, ką veiksim.“

Motyvacija ir Viešoji Nuomonė

Daugelis globėjų pasakoja apie stiprią motyvaciją padėti vaikams, kurie liko be tėvų globos. Renata dalijasi: „Norėjau padėti vaikams, kad jiems netektų gyventi vaikų namuose. Tikėjau, kad galiu padėti vaikui užaugti, kad namuose gėrybių turime pakankamai ir jų užtektų dar vienam vaikui. Esu ne kartą buvusi vaikų namuose, - vaikai ten nėra laimingi, jaučiasi vieniši. Ten mažai galimybių užmegzti artimus ryšius su suaugusiaisiais, būti paprasčiausiai išklausytiems. Jie ten tiesiog kovoja už būvį, nesijaučia saugiai, kaip kad mūsų biologiniai vaikai.“ Milda prisimena: „Sena, beveik romantiška istorija, kai dar dirbau mokytoja ir su vaikais lankėme globos namus. Pradinukė globos namų gyventoja nustebo, kad kiekvienas iš čia apsilankiusių vaikų grįš į skirtingus namus ir sėdės mamai ant kelių kiek norės. Buvo toks šokas!“

Visuomenės požiūris į globėjus yra nevienareikšmis. Vita pasakoja: „Paėmę globoti šiuos vaikus, sulaukėme labai daug ir įvairių reakcijų. Aišku, buvo smerkiančių, tačiau buvo ir palaikančių. Labai daug smerkimo sulaukėme, kai trečią vaiką paėmėme tiesiai iš gimdymo namų, nors jis ir buvo tos pačios šeimos. Mums buvo sakoma, kad nereikia savęs apkrauti ir kas iš tokio vaiko bus, kai „tokia“ mama pagimdė.“ Renata pastebi: „Anksčiau didžioji dalis pažįstamų vertino palankiai, domėjosi vaiko situacija. Tačiau pasitaikydavo ir neigiamų vertinimų. Pastebėjau, kad tie, kuriems trūksta pinigų, mano, jog tai daroma pasipelnymo tikslais, o tie, kurie pinigų turi pakankamai, galvoja apie garbę, gaunamą dėmesį. Pastaruoju metu žmonės sutrikę - žiniasklaidoje galima rasti globėjo instituciją šmeižiančių straipsnių, viešoje erdvėje pilna bjaurių komentarų.“ Ieva taip pat susiduria su skirtingomis reakcijomis: „Aplinkiniai vertina įvairiai. Vieni sako, kad manimi didžiuojasi. Kiti klausia, kam man to reikia.“ Laimei, yra ir daug palaikymo, kaip mini Saulė: „Sulaukiame tik palaikymo, visi, kas pažįsta mūsų šeimą, džiaugiasi ir labai palaiko.“ Milda patvirtina: „Gauname didžiulį palaikymą iš artimos aplinkos. Brolis ir brolienė, giminės, kolegos… Tai mūsų atrama ir palaikymas, reali pagalba, patarimai.“

Globotinių Raidos ir Sveikatos Ypatumai

Daugelis globotinių turi specifinių raidos ar sveikatos sutrikimų, kurie dažnai būna nediagnozuoti iki globos pradžios. Vita pasakoja: „Mūsų visi globotiniai turėjo labai rimtų sveikatos problemų ir, aišku, taip pat raidos problemų. Liūdniausia tai, kad nei soc. darbuotojai, nei Vaikų teisių specialistai mūsų globotinių net akyse nematė tuo laikotarpiu. Mes, aišku, nieko apie tas problemas nežinojome ir daugiau nei metus Vaikų teisių tarnybai įrodinėjome, kad tų problemų yra… Darome dėl jų viską, kas tik yra įmanoma Lietuvoje. Raida po truputį gerėja, sveikata taisosi, bet pagalbos iš institucijų, kai mums to reikėjo labiausiai, mes nesulaukėme.“ Renata susidūrė su panašiais iššūkiais: „Pradėjusi laikinai globoti, apie vaiką visai nieko nežinojau. Keliavome per gydytojus - pilnapadystė, širdies ūžesiai, visi dantys išgedę… Reikėjo logopedo paslaugų, korekcinės mankštos. Beveik šešerių metų vaikas kalbėjo labai neaiškiai, sunku buvo suprasti.“ Ieva taip pat mini: „Taip, mano vaikai turėjo raidos sutrikimų, buvo socialiai apleisti. Apie sutrikimus iš anksto nežinojau nieko. Gydėme, socializavome, vedžiojome pas įvairius specialistus.“ Saulė pasakoja apie teigiamus pokyčius: „Sutikom auginti sutrikusios raidos dvimetę. Jai buvo nustatytos ir kelios šiek tiek gąsdinančios diagnozės. Taip pat kelis ūgtelėjusius vaikus, turinčius mokymosi sunkumų bei teigiamą tuberkuliozės mėginio tyrimą, silpną imunitetą (viena paaugliukė kone kiekvieną mėnesį gydėsi ligoninėje, kol augo vaikų namuose). Dabar visi vaikai yra sveiki, mokslo vidurkiai stebina ir džiugina. Mažoji per metus pasivijo bendraamžius.“ Milda dalijasi savo patirtimi: „Vaikas turėjo sutrikimų ir prieš globą, turi ir dabar. Pokyčiai didžiuliai. Kai kurios fizinės diagnozės tiesiog sunaikintos kryptingu darbu (masažai, mankštos, sanatorijos, baseinas), tačiau įgimtus dalykus ne taip lengva koreguoti, tad kai kuriuos sveikatos sutrikimus visada turės, ir su jais nuolat reikės dirbti, kitaip bus aštrus blogėjimas. Raidos atsilikimą turėjo nemažą, 4,5 metų vaikas dar netarė kai kurių balsių, prieš mokyklą buvo prognozuojama, kad nei skaitys, nei rašys. Vis dėlto su logopedų, spec. pedagogų ir giminės pagalba (ačiū Dievui, daug pedagogų) daug dalykų pasivijome, vaikas mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, pagal pažangumą yra netgi klasės viduryje, tiesa, kai kuriems dalykams reikalinga spec.“

Šeimos Gyvenimo Pokyčiai ir Poveikis Biologiniams Vaikams

Globa neabejotinai keičia visos šeimos gyvenimo ritmą. Vita patvirtina: „Pradėjus globoti, mūsų gyvenimas apsivertė visiškai. Pirmiausia dėl to, kad tai buvo 2 mažamečiai vaikai. O antra, tai buvo baisiai iškankinti vaikai, kurie bijojo užsimerkti, nes galvojo, kad mes pradingsime. Mes, ėmęsi globos, praradome atostogas, nes globos pinigų neužteko specialistams apmokėti, teko naudoti savo lėšas. Taip pat reikėjo supirkti visus reikalingus daiktus, kurie nemažai kainavo.“ Renata patyrė panašių pokyčių: „Taip, gyvenimas pasikeitė - teko pradėti mažiau dirbti (beje, mano darbas man malonus), atsisakyti koncertų, spektaklių, pasisėdėjimų su draugais, pramogas teko derinti prie vaikų.“ Tačiau atsiranda ir naujų ryšių: „Iš naujovių paminėčiau naujas pažintis globėjų bendruomenėje - tai nuostabūs žmonės, iš kurių norisi mokytis. Taip pat gavau daug naujų patirčių, teko prisiliesti ir prie tos visuomenės dalies, iš kurios vaikai papuola globon, - apie ją mažai žinojau.“ Ieva patvirtina: „Gyvenimas labai pasikeitė, parsivežus į namus mažą vaikutį. Teko visą dėmesį sutelkti į jį, mesti darbą, atsisakyti kelionių, vakarojimų su draugais, ekspromtinių išvykų. 10 metų niekur nebuvom išvykę dviese su vyru.“ Saulė apibendrina: „Pasikeitė viskas. Gyvenimo tempas, namų erdvės „sumažėjo“, atsirado daugiau streso ir atsakomybės.“ Milda priduria: „Žinoma, pasikeitė visiškai, kaip ir kiekvienos šeimos, kurioje atsiranda vaikų. Mums pasikeitė dar daugiau, nes turėjome daug „namų darbų“, skirtų spec. pedagogo, tad vakare valandą skirdavome ir „žaidimams“ su užduotėlėmis.“

Globotinių atsiradimas šeimoje paveikia ir biologinius vaikus. Vita teigia: „Taip, turime dabar jau suaugusius vaikus. Tuo metu, kai pradėjome globą, jie buvo šiek tiek vyresni nei 16 metų… Juos ši globa labai paveikė, nes ir jų įprastas gyvenimas staiga pasikeitė. Viskas pradėjo suktis apie tuos du atkeliavusius vaikus. Juk jie, matydami kaip sunku yra su tais vaikais, stengėsi nors kažkuo padėti.“ Renatos dukra patyrė ir iššūkių: „Jaunėlė prisirišo prie mūsų laikinosios globotinės, pasiilgsta, kadangi bendravimas, globai pasibaigus, nenutrūko, džiaugiasi, kai ši atvyksta į svečius. Dukrai teko staiga subręsti, ji nebeteko galimybės būti mažiausia šeimoje, nebegaudavo tiek dėmesio, kaip iki tol, prarado jai svarbią ramybę, galimybę pabūti vienai.“ Ieva džiaugiasi: „Jei iš pradžių buvo šiokio tokio nesupratimo ir pavydo, tai dabar mažieji tapo broliais ir sesėmis.“ Saulė pastebi teigiamą poveikį: „Manau, tai, kad jie augo tokiomis aplinkybėmis, labai paveikė jų charakterius ir požiūrį į gyvenimą. Vaikai užaugo empatiški, pastebintys tą, kuriam reikia pagalbos, jie mus labai palaiko ir rūpinasi savo nebiologiniais broliais ir sesėmis.“

Bendravimas su Biologine Šeima

Santykiai su globotinių biologine šeima yra sudėtinga ir individuali sritis. Vita pasakoja: „Biologinė mama nerodo noro bendrauti su vaikais, nors ir vaikai to nenorėjo, o netgi jos bijojo. Telefonu bendraujame su vaikų teta, bet didelio noro iš vaikų giminių nejaučiame.“ Renata, priešingai, skatino bendravimą: „Labai skatinau bendravimą su mama, - vykdavome į susitikimus, darydavome mamai dovanėles, piešdavome piešinius. Mama visada galėjo paskambinti savo vaikui. Apie mamą niekada neatsiliepdavau neigiamai, gal dėl to mūsų bendravimas nenutrūko net ir vaikui grįžus į šeimą.“ Ievos atveju ryšys nutrūko: „Deja, su biologiniais vaikų tėvais ryšys visiškai nutrūkęs. Tie žmonės gyvena asocialiai ir vaikai jiems nebeįdomūs.“ Saulė, siekdama vaiko gerovės, stengiasi išlaikyti ryšį: „Bendrauju su visų vaikų tėvais, labai skatinu juos bendrauti, stengiuosi išgydyti juos nuo nuoskaudų ir pykčio, kurį jautė savo gimdytojams dėl patirtų skriaudų. Tai be galo svarbu ir vaiko savivertei, ir identitetui.“ Milda nebendrauja su tėvais: „Nebendraujame. Tėvas vaiko atsisakė, motina „tvarkosi gyvenimą“ jau 10 metų.“

Globos Džiaugsmai ir Sunkumai

Nepaisant visų sunkumų, globėjai pabrėžia ir didelius džiaugsmus. Vita dalijasi: „Globoje aš įžvelgiu daugiau gerų dalykų. Juk kaip gera, kai vaikas ramiai užmiega naktį lovoje, nedreba gavęs maisto, sugeba paglostyti šuniuką, o ne jį mušti, o gal ir nebesikeikia.“ Milda pritaria: „Vaiką auginti apskritai yra džiaugsmas, matyti, kaip auga, keičiasi, kaip „išsilukštena iš lėliukės“, kaip dingsta baimės ir atsiranda pasitikėjimas savimi ir pasauliu. Labai smagu, kai vaikas, su ašaromis sutikdavęs kiekvieną naują pasiūlymą, ima planuoti pats - ko dar norėtų. Pirmaisiais keleriais metais atostogos prasidėdavo ašarojimu: „Buvome Palangoje, kodėl dabar važiuojame į Jūrmalą? Ne į Jūrmalą VĖL važiuosime? Į Trakus, kodėėėėl?“ Dabar jau ieško naujų potyrių ir su optimizmu žvelgia į ateitį.“

Tačiau sunkumai taip pat yra realūs. Renata mini: „Pagrindiniai sunkumai - laiko sau laiko trūkumas, kur kas daugiau buities darbų.“ Ieva susiduria su specialistų trūkumu: „Labai sunku gauti specialistų pagalbą, net mokamą. Mūsų vaikai turi elgesio sutrikimų, sunkiai prisileidžia bet kokią pagalbą, todėl psichologai dažnai atsisako su jais dirbti. Mokykla nesupranta ir dėl problemų kaltina mūsų šeimą.“ Saulė pabrėžia emocinius iššūkius: „Sunkiausia suvaldyti begalę vaiko atsineštų emocijų ir jį harmonizuoti. Vos tik jis nurimsta ir įgauna pasitikėjimą savimi, pajuntu, kad įveikėme aukščiausią kalną. Labai stengiuosi suteikti jam sparnus, įtikinti, kad jis be galo nuostabus ir gyvenime gali pasiekti viską.“ Milda papildo, kad „sunkumai yra susiję su vaiko raidos, mąstymo ypatybėmis.“

Vaikų teisių gynėjai pabrėžia: „Vaikai turi teisę augti šeimos aplinkoje - tai yra ir jų didžiausias poreikis. Mes, suaugusieji, šią teisę privalome įgyvendinti.“ Nuoširdus dėkojimas tiems, kurie pasiryžta šiai kilniai misijai, yra esminis, ypač turint omenyje, kad globėjų ypač trūksta vyresnio amžiaus vaikams. Visuomenei, kuri situaciją stebi tik iš šalies, sunku atskirti, kaip yra iš tiesų. Tuomet emocijos ima viršų, viešojoje erdvėje apie vaikų teises ginančias institucijas, o kartu ir globėjus, kalbama dažniausiai labai vienpusiškai. Daugelis žmonių nežino, kad laikino ir nuolatinio globėjo institucija apmokamu darbu tapo prieš kelerius metus, kai buvo nuspręsta atsisakyti vaikų namų, siekiant kuo mažiau traumuoti iš šeimų paimamus vaikus. Be tėvų globos vaikai lieka dėl įvairiausių priežasčių. Kas globos vienišus, apleistus vaikus, jei globėjo institucija taps visuomenės pasmerkta ir globėjų nebeliks?

tags: #vaiko #globa #moksliniai #straipsniai

• Kaip rasti auklę arba darbą aukle Lietuvoje
• sužinokite daugiau apie Gajaus Julijaus Cezario politinę strategiją
• Nauda ir rekomendacijos vartojant aviečių lapų arbatą nėštumo metu
• Saugumo reikalavimai vaikiškoms kėdutėms
• Universalus Bulvių Salotų Receptas