Kiekvienas iš tėvų bent kartą gyvenime timptelėjo vaiką: „Ištrauk pirštą iš nosies! Nekrapštyk!” Pamatę, kad atžala krapšto nosį, iškart sudrausminame, nes tai atrodo atgrasu. Vis dėlto, tėvams kyla natūralus susirūpinimas: kodėl vaikai tai daro ir ar reikėtų sunerimti?

Pediatrai aiškina, kad maži vaikai nesuvokia, jog tai yra netinkamas, nehigieniškas ir žalingas įprotis. Vaikas tyrinėja savo kūną. Diskomfortą vaikui kelia gleivės: jos kaupiasi nosyje, o jei nesilaikoma nosies higienos, išdžiūna ir susidaro plutelės. Vaikui atrodo, kad nosis užsikimšusi, kažkas joje trukdo, ir jis bando iškrapštyti tas pluteles. Nosį niežti.
Egzistuoja netgi nuomonė, jog tai gali būti susiję su natūraliu poreikiu. Austrijos plaučių eksperto, prof. Friedricho Bischingerio teigimu, „žmonės, kurie krapštosi nosį, yra sveikesni, laimingesni ir ko gero geriau jaučia savo kūną”. Jo teigimu, nosies gleivės veikia kaip filtras, o jų patekimas į žarnyną gali veikti kaip savotiškas natūralus skiepas imunitetui stiprinti.
Nors mokslinėje bendruomenėje yra teorijų apie gleivių naudą, tėvams derėtų atkreipti dėmesį į praktinę pusę. Visų pirma, nagai gali subraižyti vaiko nosies gleivinę. Įbrėžimai, žinoma, sugis, tačiau nuo nešvarių rankų į nosį patekę virusai ir bakterijos niekur nedings. Tokiu būdu vaikas gali susirgti bakterine infekcija ar kuria nors virusine kvėpavimo takų liga, į organizmą gali patekti net koronavirusas.

Akivaizdu, kad paprasto drausminimo neužtenka. Gali šimtą kartų sakyti „nekrapštyk“, pabarti, bet tai nieko gero neduos. Tai tik privers vaiką jūsų bijoti ir slėpti šiuos savo veiksmus, taip pat jis gali dar dažniau tai daryti. Štai keletas rekomendacijų tėvams:
Dauguma mažų vaikų susiduria su apsunkintu kvėpavimu per nosį ir pradeda kvėpuoti per burną. Klinikos „Biofirst“ gydytoja otorinolaringologė dr. Aurelija Vegienė sako, kad jei vaikas daugiausia kvėpuoja per burną, šio simptomo nereikėtų ignoruoti. Tai gali signalizuoti apie:
Sutrikus kvėpavimui pro nosį, pablogėja vaiko miego kokybė, vaikas greičiau pavargsta, neretai sutrinka apetitas. Gydytoja ragina atkreipti dėmesį, ar vaikas neknarkia naktį, ar nebūna kvėpavimo sustojimo epizodų. Laiku diagnozuoti sutrikimai gali būti koreguojami, taip išvengiant ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, netaisyklingo veido kaulų formavimosi.