Antanas Kulakauskas ir jo šeimos patirtis kovoje su paveldėtu vėžiu
Prostatos vėžiu, dažniausia vyrų onkologine liga, savo gyvenime suserga kas šeštas-aštuntas vyras. Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas gydytojas urologas dr. Marius Kinčius teigia, kad šie piktybiniai navikai ne visada yra vienodi: dažniausiai diagnozuojama lėtai progresuojanti liga, ketvirtadaliui ar penktadaliui vyrų nustatomas agresyvus navikas, o 7-8 proc. nustatomas paveldimas prostatos vėžys. Pasak urologo dr. M. Kinčiaus, prostatos vėžio etiopatogenezė nėra šimtu procentų žinoma, tačiau maža dalis vyrų - maždaug 7-8 proc., o kai kuriose šalyse šiek tiek mažiau, apie 5 proc. - serga paveldima ligos forma.
Antano Kulakausko ligos istorija: nuo diagnozės iki gydymo
Antano Kulakausko ligos pradžia buvo 2018 metais, kai iš šeimos gydytojos sužinojo, kad po eilinio tyrimo padidėjęs PSA rodiklis. Jam buvo išrašytas siuntimas į Nacionalinį vėžio centrą, kur po pirminio patikrinimo buvo patvirtinta, kad yra prostatos vėžys. Navikas nebuvo nei didelis, nei agresyvus.
„Teko rinktis variantą iš kelių galimų: ar darom iš karto, t. y. operuojam nelaukdami, ar galim dar stebėti. Na, ką aš galėjau paprieštarauti keturiems garbiems gydytojams daugiadalykėje komandoje. Gavau patarimą dar ir kitos nuomonės pasiteirauti, geriausiai būtų kitoje įstaigoje“, - prisimena A. Kulakauskas. Jis kreipėsi į Urologijos centrą Santaros klinikose, kur „buvo du chirurgai, kurie sakė - darom, ir du ne chirurgai, kurie sakė - stebim“. Antanas Kulakauskas taip prabuvo 5 metus: neoperuotas, stebimas. Per tą laiką jis dar ir ėmėsi uogų dietų, po kurių PSA nukrito, bet nukrito ir svoris. Iš daktaro jis gavo pastabą: „ne su Jūsų kūno sudėjimu svorį mesti.“ Kai staiga 2023 m. šoko PSA rodiklis virš 10, Antanas Kulakauskas buvo operuotas. Po operacijos atlikęs reabilitaciją, rodikliai buvo normos ribose. Dabar jis yra onkologų priežiūroje ir gydosi toliau.
Šeimos ligų paveikslas ir genetinė jungtis
Kai A. Kulakauskui buvo nustatyta liga, po poros mėnesių tokią pačią diagnozę išgirdo ir jo devyneriais metais jaunesnis brolis. Jo navikas buvo agresyvesnis, tad brolis pasirinkimo neturėjo ir greitai operavosi. Jo atveju piktybinių ląstelių buvo ir limfmazgiuose.
Po Antano Kulakausko operacijos praėjus metams, jo 42 metų dukrai buvo nustatytas krūties vėžys. Kadangi dukra buvo jauno amžiaus, jai atliko genetinį tyrimą ir nustatė BRCA geno mutaciją. „Na, jau tada ir prasidėjo: tyrėmės mes su broliu ir visi kiti kraujo giminės. Ir pas mane, ir pas brolį rado BRCA geną. Bet mano antroji dukra šito geno neturi“, - pasakoja A. Kulakauskas.
Kalbant apie jų šeimos ligų istoriją, tikrai būta vėžio atvejų. Jų mama turėjo vėžį - tyrė dėl visokių ligų ir pagaliau diagnozavo išplitusį gimdos vėžį, kai jai buvo 82 m. Mamos tėvas, Antano Kulakausko senelis, sirgo prostata, užspausdavo taip, kad šlapintis negalėjo, bet mirė nuo širdies. O tėvo sesuo, jo teta, sirgo inkstų vėžiu. Pašalinus vieną inkstą, ji pragyveno dar 20 metų ir sulaukė 98-erių.
Paveldimas vėžys ir genetinių mutacijų reikšmė
Paveldimas prostatos vėžys yra susijęs su BRCA I, II genų mutacijomis. Šios rūšies prostatos vėžiu suserga vyrai, kurie turi pirmos eilės giminaičių, turinčių šios rūšies vėžį. Taip pat vyrai, kurių mamos, močiutės, pirmos eilės giminaitės yra sirgusios ar serga krūtų, kiaušidžių vėžiu. Šie vyrai, turintys BRAF genų mutacijas, serga agresyvesne ligos eiga ir vėžys jiems išsivysto šiek tiek anksčiau. Dėl to dauguma šalių, kuriose vykdomos patikros programos, vyrus, kurie turi didesnę paveldėto vėžio tikimybę, ne testuoja genetiškai, bet pradeda anksčiau tikrinti patikros programoje. PSA tyrimas rekomenduojamas paprastai nuo 50 m., o šiems vyrams - nuo 45 m.
Jeigu nustatytas piktybinis prostatos navikas pradžioje yra kliniškai nereikšmingas, tai laikui bėgant jis gali transformuotis: jis mutuoja ir piktybėja, ląstelės praranda tam tikras savybes ir įgauna naujų. Dr. M. Kinčius priduria, kad būna ir taip, kad ligai progresuojant, vyrų, kurie serga nepaveldima liga, piktybinėse ląstelėse atsiranda tie patys genetiniai molekuliniai pokyčiai, kurie yra ir paveldimo vėžio navikinėse ląstelėse.
Genetiniai tyrimai ir personalizuota medicina
Pasak dr. M. Kinčiaus, genetiniai pasiekimai sukėlė perversmą gydyme: „Mes turime daug specifinių vaistų, pasižyminčiu tam tikru taškiniu poveikiu. Džiaugiamės personalizuotos medicinos padarytu perversmu.“ Jeigu kalbame apie mutacijas - turime kalbėti apie personalizuotą mediciną. „Pacientams, kuriems nustatomos genų mutacijos, atsiranda papildoma seka gydymo, kuris šiems pacientams yra ypač efektyvus.“ Nuo š.m. vasario 1 d. valstybė kompensuoja genetinius tyrimus. Galima sėkmingai gydyti ne tik prostatos vėžiu sergančius pacientus, bet ir pacientus kitų vėžio lokalizacijų atvejais, kadangi ir jiems būdingi minėti pokyčiai ląstelėse. Mes galime testuoti ir skirti personalizuotą gydymą.
Genetiniai tyrimai Lietuvoje atliekami remiantis SAM 2014 m. nustatytomis indikacijomis. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai pacientas suserga prostatos vėžiu iki 50 metų ir per gyvenimą yra turėjęs daugiau nei vieną onkologinį susirgimą, pvz., prostatos, storosios žarnos, skydliaukės vėžį. Taip pat, kai yra įtariamas vienas iš onkogenetinių sindromų, kai šeimoje yra nustatytas patologinis geno variantas. Nacionaliniame vėžio centre pacientai gydytojo genetiko konsultacijai paprastai atsiunčiami gydytojo urologo, gydytojo chemoterapeuto arba iš daugiadalykės komandos, nes genetinis tyrimas gali turėti įtakos medikamentinio gydymo taktikos parinkimui. Galima išanalizuoti šeimos medį, o jeigu neužtenka informacijos įvertinti genetiniam sindromui, jo riziką galima apskaičiuoti specialia programa.
Ankstyvos diagnostikos ir prevencijos svarba
Doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžia prostatos vėžio prevencijos reikšmę: „Skatinu visus Lietuvos vyrus nedelsti: sueina 50 m., keliaujame pas šeimos gydytoją ir pasitikriname. Jeigu buvę šeimoje vėžio atvejų - tikrinamės gerokai anksčiau.“ Jis taip pat pabrėžia asmeninės atsakomybės svarbą: „Kad galėtum būti stiprus, palaikyti šeimos gerovę, turi rūpintis savimi.“ Šiuo atveju svarbūs du dalykai - vėžio prevencija ir fizinis aktyvumas. Skatinama būti fiziškai aktyviems, nerūkyti, atkreipti dėmesį į mitybą ir atsiminti paprastą taisyklę: būtina nueiti 8 tūkst. žingsnių per dieną. Kitas, specifiškesnis, dalykas yra ankstyva diagnostika. Doc. dr. V. Pečeliūnas teigia, kad nors susergame, bet anksti nustačius ligą, prognozė keičiasi, gelbstimos gyvybės ir sveikata, išvengiama daugybės problemų. Ankstyvą diagnostiką jis pavadina laimingu loterijos bilietu. Vyrams Lietuvoje siūlomos dvi prevencinės programos - storosios žarnos ir prostatos vėžio.
VUL Santaros klinikų Urologijos centro vadovas prof. Arūnas Želvys kalba apie modernaus prostatos vėžio gydymo galimybes ir naujas technologijas: „Prostatos vėžys Santaros klinikose gydomas taikant pažangius, minimaliai invazyvius chirurginius metodus - laparoskopines ir robotines operacijas.“ Tokia chirurgija leidžia sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką ir užtikrina gerus ilgalaikius rezultatus - 85 proc. pacientų išgyvena 10 metų. Prof. A. Želvys pabrėžia, kad anksti nustačius ligą, ji sėkmingai išgydoma, o ligos atsinaujinimo tikimybė išlieka labai nedidelė. Prostatos vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyrams nuo 60 iki 65 metų, todėl šios amžiaus grupės atstovai kviečiami aktyviai dalyvauti prevencinėje programoje.
Šeimos vaidmuo kovoje su liga
Doc. dr. V. Pečeliūnas, Tėvo dienos proga dėkodamas tėvams už kasdieninį rūpestį, pabrėžia stiprius emocinius ryšius, tėvo poziciją, vaikų ir tėvų ryšius. „Kai yra kritinė situacija, būtent šeiminiai ryšiai, santykiai tarp žmonių tampa ypatingai svarbūs, netgi lemia gydymo išeitis“, - sako jis. Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys taip pat akcentuoja šeimos svarbą: „Šeima, kaip pasakė Antanas Kulakauskas, yra didelis pagrindas, ji ir palaiko, ir sutvirtina pamatus.“
tags: #antanas #kulakauskas #vaikai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
