Vaikas susitrenkė galvą: simptomai, pirmoji pagalba ir prevencija
Ko gero, kiekvienas žmogus bent kartą yra susitrenkęs galvą ar prasiskėlęs kaktą. Ypač dažnai galvos traumas patiria judrūs vaikai, aktyviai sportuojantys žmonės ir eismo dalyviai - vairuotojai, keleiviai, dviratininkai ir motociklininkai. Iš pirmo žvilgsnio nestipri galvos trauma (sutrenkimas, sumušimas) gali turėti rimtų pasekmių. Lengva galvos smegenų trauma sudaro iki 80 proc. visų galvos traumų Lietuvoje, o vyrai jas patiria du-tris kartus dažniau nei moterys.
Priėmimo skyriuje tenka stebėti įvairaus amžiaus vaikų, kurie kreipiasi dėl galvos traumų. Kūdikiai susižeidžia nukritę nuo vystymo stalo ar lovos, kiek vyresni krenta mokydamiesi vaikščioti, ar jau vėliau - nuo įvairių nuo baldų namuose. Darželinukai traumuojasi šokinėdami ant batutų ar krisdami nuo paspirtukų, mokyklinukai ir paaugliai įvairaus sporto metu, važinėdami dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, riedžiais ir elektriniais paspirtukais. Retai, tačiau atvyksta iš eismo įvykių ar po smurto. Dauguma vaikų iki 1 metų amžiaus patiria galvos traumas buityje, krisdami iš aukščio, o vyresni vaikai (1-2 metų amžiaus) daugiausia bėgdami ir griūdami. Dėl galvos traumos į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dažniausia kreipiasi kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus ar vyresni nei 16 metų. Amžiaus vidurkis - 7 metai. Berniukai galvas traumuoja du kartus dažniau nei mergaitės ir tokių traumų daugiau pavasarį ir vasarą, kai vaikai dažniau užsiima aktyviu laisvalaikiu lauke.
Net ir nedidelis vaiko galvos sutrenkimas gali sukelti nerimą tėvams keliančius požymius, o rimtesnių pažeidimų simptomai iš pradžių būna vos pastebimi. Svarbu žinoti, į ką pirmiausia reikia atkreipti dėmesį. Berniukai dažniau už mergaites patiria galvos traumas. Jeigu vaikas susitrenkė galvą, bet niekuo nesiskundžia ir vėl žaidžia, veikiausiai jis nepatyrė rimtos traumos. Galvoje pasirodęs kraujas - dar nėra rimtos traumos požymis. Galvos odos kraujotaka intensyvi. Todėl net nedidelės įpjovos sukelia gausų kraujavimą. Sustabdykite kraujavimą, išvalykite ir apžiūrėkite žaizdą (įpjovos, įbrėžimai, mėlynės).
Simptomai po galvos traumos
Pirmiausia išsigryninkime sąvokas. Galvos sumušimas - tai gali būti tiesiog paprastas paviršinis galvos sumušimas, kai nėra jokių simptomų, ar tiesiog kraujosruva odoje, dauguma tokių pacientų išleidžiami gydytis namo. Tai lengvas smegenų audinio sumušimas. Net ir silpnai susitrenkus galvą dažnai vaikams būna silpni smegenų sukrėtimai. Vaikas išbąla, gali skųstis galvos skausmu ir būti labai mieguistas. Jeigu vaiko būklė normalizuojasi per artimiausias 2-3 valandas, neprireikia jokio gydymo - pakanka poilsio. Net ir po nedidelio galvos sutrenkimo gali atsirasti nemažų mėlynių ir paburkimų, kurie praeina per 1-2 dienas.
Galvos smegenų sukrėtimas - daug rimtesnė būklė, kuri pasireiškia simptomiškai. Vaikai būna bent trumpam praradę sąmonę, o atlikus tyrimus smegenyse matoma kraujosruvų, tokie pacientai stebimi ir gydomi ligoninėje. Galvos smegenų sukrėtimas - tai procesas, kuris po 12-72 valandų gali turėti įtakos atsiradusiai patologinių procesų grandinei, pažeisti neuronų jungtis ir pačius neuronus. Laiku nesikreipiant į gydytojus, galvos smegenų traumos gali komplikuotis karščiavimu, epilepsija, meningitu, riebaline embolija, smegenų abscesu, smegenų atrofija.
Susižeidus galvą dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu, tačiau šalia gali būti visa puokštė įvairių simptomų: pykinimas, vėmimas, vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma, sąmonės praradimas, jautrumas garsams ar šviesai, mieguistumas, vangumas, keistas elgesys, pusiausvyros sutrikimas, dvejinimasis akyse, nerišli kalba ir t.t.
Galvos smegenų sumušimo simptomai gali pasireikšti galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu, dvejinimusi ir nevalingais akių judesiais, sutrikusia orientacija, atmintimi bei koordinacija, padažnėjusiu pulsu, kvėpavimu, arteriniu kraujo spaudimu ir suintensyvėjusiu prakaitavimu. Pasireiškus tokiems simptomams kaip mieguistumas, vangumas arba pernelyg didelis susijaudinimas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, stiprūs galvos skausmai, jutimų sutrikimai, nusilpusios galūnės, sutrikusi kalba, išsiplėtę akių vyzdžiai ar pasireiškus kitiems regėjimo sutrikimams, keistiems akių judesiams, didėjant guibui sutrenkimo vietoje - reikėtų nedelsiant vykti į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Jeigu patyrus galvos traumą žmogus praranda sąmonę - jis turėtų būti nedelsiant apžiūrėtas gydytojo. Jeigu vaikas po patirtos galvos traumos prarado sąmonę, nedelsdami skambinkite 112. Net jei tyrimo rezultatai ir nerodo didelės rizikos, reikėtų atidžiai stebėti vaiką.
Galvos traumą patyrusį vaiką kurį laiką gali varginti galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, regėjimo bei koordinacijos sutrikimas, traukuliai, nemiga, nuovargis. Vaikas gali būti neramus ir dirglus, gali sulėtėti mąstymas, sutrikti atmintis.
Pirmoji pagalba ir pagalba
Pirmoji pagalba susitrenkus susideda iš sutrenktos vietos šaldymo, nuskausminamųjų (paracetamolio ir ibuprofeno). Tuomet rekomenduojama ramybė, poilsis: neleisti žaisti judrių žaidimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, skaityti. Nesant simptomų skubėti į priėmimo skyrių neverta, bet pirmą parą po traumos rekomenduojama stebėti vaiką ir atsiradus smegenų sukrėtimo simptomų kreiptis į gydytoją, nes įvykus smegenų sukrėtimui simptomai išryškėja per pirmąsias 24 valandas.
Įvertinkite vaiko būklę. Uždėkite šaltą kompresą. Jei ant galvos po smūgio atsirado gumbas, paraudimas pirmiausia ant sumuštos vietos kuo greičiau reikia uždėti šaltą kompresą (pavyzdžiui, į rankšluostį suvyniotą ledą ar šaldytų maisto produktų pakelį). Jį laikyti reikėtų bent apie 20 minučių. Duokite vaistų nuo skausmo. Pasikonsultuokite su gydytoju. Galite paskambinti vaiką prižiūrinčiam šeimos gydytojui arba pasikonsultuoti telefonu, paskambinę 113. Užtikrinkite ramybę. Stebėkite 24 val. Bent 24 val. po traumos atidžiai stebėkite vaiką. Po to dar kelias dienas fiksuokite, ar nepasireiškė kokie nors simptomai ar netipinis elgesys. Kartais pirmąją parą po traumos gydytojas gali rekomenduoti vaiką (net ir nakties metu) kas 2-3 val. stebėti.
Mitas, kad negalima leisti užmigti po galvos traumos, nes jeigu vaikas nebuvo praradęs sąmonės, nėra kitų simptomų, tuomet natūralu, kad vaikas nori pailsėti po traumos sukelto streso, tačiau jį būtina stebėti, ar neatsiranda smegenų sukrėtimo simptomų ir vengti papildomų dirgiklių pirmą parą po traumos. Galvą susimušęs vaikas nori miegoti. Mitas, kad galvą susimušusiam vaikui negalima leisti miegoti. Atvirkščiai, pirmąsias 24 val. rekomenduojamas poilsis ir stebėjimas.
Jei galvoje - žaizda: Jei žaizda kraujuoja, nuplaukite sužeistą vietą su muilu ir užspauskite steriliu tvarsčiu. Kraujavimas turi sustoti per 10 min., jei nenustoja, žaizdą reikia siūti. Jei įtariate kaukolės lūžį - žaizdos srityje stipriai nespauskite. Nesistenkite žaizdos valyti, tai gali tik padidinti kraujavimą ir sukelti papildomų sužalojimų. Netraukite iš žaizdos jokių kyšančių daiktų.
Jei vaikas nesąmoningas: Nejudinkite jo, nes gali būti sužeistos kaklo ar nugaros smegenys. Kvieskite pagalbą ar paprašykite, kad ją iškviestų aplinkiniai. Jei nekvėpuoja, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Jei vemia, pasukite vaiką šonu, bet stenkitės laikyti jo galvą ir kaklą tiesiai, kad apsaugotumėte nuo nugaros smegenų pažeidimo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į ligoninę po galvos traumos reiktų, kai:
- pacientas buvo praradęs sąmonę;
- čiuopiamas minkštas didelis guzas;
- yra labai vangus, mieguistas (užmigus neišeina pažadinti);
- krentama iš aukščio didesnio nei 90 cm;
- kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus;
- atsirado traukuliai;
- pykino, išvėmė daugiau nei kartą;
- galvos skausmas stiprėja;
- atsirado elgesio ar koordinacijos pakitimų;
- sutriko kalba, jutimai;
- vyzdžiai tapo skirtingi ar atsirado regos sutrikimų;
- teka kraujas ar skaidrus skystis iš nosies ar ausies;
- įvyko didelės energijos trauma;
- yra kraujuojančių žaizdų.
Taip pat skubios pagalbos reikia, jei matoma didelė galvos žaizda ar lūžis; žaizda, užspausta tvarsčiu, nenustoja kraujuoti 10 min.; vaikas nukrito iš didesnio kaip 1,5 m aukščio ir jei mažyliui dar nėra pusės metų.
Jei gydytojas jus išleido namo, kreipkitės pakartotinai, jei:
- praėjus 4-6 val. vaikas vemia;
- atsiranda stiprūs galvos skausmai;
- didėja mieguistumas;
- vaikas keistas ir sutrikęs;
- jam sunku kalbėti, vaikščioti ar matyti;
- sustingsta sprandas;
- nusilpsta ar tampa nejautri bet kuri kūno dalis.
Jei šių simptomų neatsiranda, kita gydytojo apžiūra ar konsultacija telefonu rekomenduojama po 24 valandų.
Vienas dažniausiai atliekamų tyrimų patyrus galvos traumą - kompiuterinė tomografija. Tai neinvazinis radiologinis tyrimas, suteikiantis objektyvų smegenų ir kaukolės būklės vaizdą. Jis gali parodyti, ar nepažeistos bei kaip sunkiai pažeistos smegenys, taip pat padeda aptikti ir minimalius sužalojimus, kurių net nereikia gydyti.
Kaip išvengti galvos traumų?
Norint išvengti galvos traumų, privalu imtis prevencinių priemonių: dėvėti šalmus, užsiimant kontaktiniu sportu ar važinėjant dviračiu, važiuojant automobiliu visada segėti saugos diržus. Svarbiausia - vadovautis sveiku protu ir įvertinti situaciją iš anksto tam, kad be reikalo nerizikuotum savo sveikata.
Įsibėgėjus žiemos sezonui, nemaža dalis žmonių suskumba pasimėgauti lauko pramogomis - vieni susiruošia slidinėti nuo kalnų ar ant ledo, kiti - tiesiog pasivaikščioti ir daugiau laiko praleisti gryname ore. Kad ir kokia veikla užsiimtumėte, svarbu nepamiršti apie saugumą, kadangi lauko pramogos ar įprasti pasivaikščiojimai ant ledo ar plikledžio metu gali baigtis traumomis.
Žiemą, kai keliai ir šaligatviai yra slidūs, svarbu pasirūpinti batais storu, grublėtu padu, žemu pakulniu ir ilgu aulu tam, kad čiurnos padėtis būtų stabilizuota.
Važinėtis dviračiu, riedučiais arba riedlente vaikas turi su specialiu šalmu. Apsauginio šalmo dėvėjimas. Šalmas sumažina smegenų sutrenkimo riziką 85 proc.!
Saugumas namuose. Laiptų apačioje ir viršuje įrenkite apsauginius vartelius, ant atveriamų langų sumontuokite apsaugas. Įsitikinkite, kad namai saugūs vaikui - nepalikite naujagimio be priežiūros tokioje vietoje, kur jis gali nukristi. Pritvirtinkite apsaugines tvoreles prie laiptų kraštų, nepalikite atidarytų langų bei durų.
Kūdikių saugumas. Vakar mažė eidama susvyravo, neišlaikė pusiausvyros ir aukštielnika krito ant žemės. Nespėjau prilaikyti, ir susitrenkė galvą. Labai ilgai verkė (kas jai nebūdinga). Niekada nebuvau susidūrus su tokiu atveju ir žinau kad pirmieji smegenų sukrėtimo požymiai yra vėmimas ir mieguistumas.
Jei vaikas važinėja dviračiu, riedučiais, riedlente ar slidinėja, būtinai uždėkite tinkamo dydžio šalmą. Nevežkite dviračiu jaunesnių nei 1 m. vaikų. Nerekomenduojama vežti ir vyresnių kaip 4 m., nes dėl didelio svorio dviratis gali tapti nestabilus. Vežami automobiliuose vaikai turi sėdėti specialiose kėdutėse. Jos reikalingos tol, kol vaikui įprastas saugos diržas užsijuos per pečius (paprastai vaikui pasiekus 142 cm ūgį), o ne per veidą ar kaklą. Negalima vežti naujagimių ir vaikų iki 12 m. ant priekinės mašinos sėdynės. Svarbu vaikus mokyti taisyklingai pereiti gatvę. Vaikas, eidamas per gatvę, turi laikytis suaugusiajam už rankos. Vyresnis vaikas turi būti išmokytas pažiūrėti į kairę, į dešinę ir vėl į kairę prieš kirsdamas gatvę, bei sekti sukančias mašinas.
Visada labai svarbu įvertinti traumos mechanizmą ir aplinkybes, nuo kokio aukščio krito, ant kokio pagrindo, kaip viskas įvyko ir kokia paciento būklė po traumos. Susidaužus galvomis darželyje mažai tikėtina, kad atsiras smegenų sukrėtimo simptomatika, tačiau tai labai tikėtina iškritus pro antro aukšto langą ant kieto pagrindo.
Bet kokiu atveju, jeigu yra neramu dėl galvos traumos, visada geriau pasikonsultuoti su specialistais.
tags: #vaikas #susitrenke #galva
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
