Pažinę vaiką kaip individualybę, susipažinę su jo amžiaus tarpsniams būdingomis savybėmis, bei tam laikotarpiui būdinga veikla su žaislais, daiktais ar jų pakaitalais, daug lengviau galėsime suprasti ir įsigyventi į jo pasaulį. Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiai, visi vaikai pereina žinomas asmenybės sklaidos stadijas ir turi savybių, bendrų būtent tokio amžiaus vaikams. Žinios apie vaiko raidą yra pagrindas vaiko supančios aplinkos kūrimui ir veiklos planavimui.

Nors vaikų gyvenimas suaugusiems primena žaidimą be pabaigos, iš tiesų žaidimas vaikams - tai sudėtingas darbas, reikalaujantis daug įgūdžių, kantrybės, savarankiškumo bei kūrybos. Tai nėra tiesiog pramoga; žaidimas yra biologiškai nulemtas būdas mokytis. Raidos psichologijoje sąvoka „žaidimas“ dažniausiai siejama su laisvu vaidmeniniu žaidimu, dar vadinamu vaizduote paremtu žaidimu (angl. pretend play), kai vaikai kažkuo apsimeta. Svarbu pabrėžti, kad žaidimas nuo kitos vaikų veiklos skiriasi motyvuotu vaiko pasitenkinimu, kylančiu žaidžiant, nes vaikui rūpi pati veikla, o ne rezultatas.
Laisvas vaidmeninis žaidimas yra esminė ikimokyklinio amžiaus vaikų veikla, kuri ypač svarbi jų pažintinei, emocinei ir socialinei raidai:

Vaikų gebėjimas žaisti kinta kartu su jų raida. Sulaukus 18 mėnesių, mažylių pasaulio suvokimas gerokai prasiplečia, jie domisi aplinkiniais daiktais. Tikrasis vaidmeninis žaidimas prasideda apie trečiuosius gyvenimo metus, kai vaikai prisiima vaidmenis ir juos priskiria daiktams ar žaislams. Penkerių-šešerių metų vaikai jau mąsto sudėtingesnėmis struktūromis, jų vaidmenys tampa daugiaplane, jie geba imituoti sudėtingesnes socialines situacijas.
| Amžius | Žaidimo ypatybės |
|---|---|
| 3 metai | Naudojami daiktai-pakaitalai, imituojami paprasti žmonių santykiai. |
| 4 metai | Ieškoma sprendimų, jaučiamas įsijautimas į kito būseną, išplėtojamas siužetas. |
| 5-6 metai | Daugiaplane vaidmenys, sudėtingų socialinių situacijų imitacija. |
Nors tėvų dalyvavimas vaikų žaidimuose yra ganėtinai naujas reiškinys, kyla klausimas: ar tėvai turėtų dalyvauti vaiko vaidmeniniuose žaidimuose? Žaidimą inicijuoti ir jo vadovu būti turėtų vaikas, tačiau tėvai neturi nusileisti kiekviename žingsnyje ir daryti to, kas jiems nepriimtina. Pedagogo ar tėvų užduotis - paruošti tinkamą erdvę, aprūpinti priemonėmis ir, jei reikia, padėti suformuluoti žaidimo taisykles, tačiau neužgožti paties vaiko fantazijos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuolaikiniame pasaulyje laisvas žaidimas pamažu nyksta. Nuolatinis dėmesio sutelkimas į ekranus (televizorių, kompiuterį, telefoną) yra pasyvus pasaulio pažinimo būdas, kuris nelavina vaizduotės. Tuo tarpu kūrybinių žaidimų metu vaikai aktyviai naudoja didžiuosius ir smulkiuosius raumenis, pojūčius, taip smegenyse kurdami stiprius neurologinius ryšius.
tags: #vaidmeniniai #zaidimai #vaikams