Užkrečiamosios ligos, dažnai pasitaikančios vaikų tarpe: apžvalga ir prevencija

Užkrečiamosios ligos - tai tokios ligos, kuriomis užsikrečiama tiesiogiai nuo kitų organizmų (sergančiųjų arba ligos nešiotojų), kartais - nuo užkrėstų daiktų arba išskyrų. Infekcinės ligos, užkrečiamosios ligos - ligos, kuriomis užsikrečiama tiesiogiai nuo kitų organizmų (sergančių arba ligos nešiotojų), kartais - nuo užkrėstų daiktų arba išskyrų. Užsikrečiama nuo tos pačios rūšies atstovų, nors yra daug ligų, kuriomis serga kelios rūšys. Užkrečiamosios ligos skirstomos pagal sukėlėjus.

Darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Imunitetas pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn iki 3 metų. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Infekcinės ligos gali greitai plisti mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose dėl glaudaus kontakto, dalijimosi paviršiais ir bendrų erdvių. Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti bei padidėjęs patiriamas stresas (nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt.

Virusinės ligos

Virusines ligas (pvz., gripą, vėjaraupius) sukelia virusai. Nuo jų padeda apsisaugoti skiepai.

Vėjaraupiai

Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose). Vėjaraupiai - taip pat priskiriama sunkesnių infekcijų grupei. Ji ypatinga tuo, kad yra labai užkrečiama oro lašiniu būdu (būnant bendroje patalpoje su sergančiuoju ar sirgsiančiuoju) ir tuo, kad turi ilgą inkubacinį laikotarpį net iki 21 dienos, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai po kontakto su sergančiuoju.

Vėjaraupiams būdingas febrilus karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas, pradžioje - dėmelėmis, vėliau jos vietoje iškyla pūslelė, o jai subliuškus susiformuoja šašelis. Kadangi naujai beria iki 5 dienų, bėrimų elementų pas sergantį galima stebėti įvairių - nuo dėmelių, pūslelių iki šašelių. Bėrimai pakankamai skausmingi, niežti, tad labai svarbu nepamiršti priešalerginių preparatų vaikams, kad nesikasytų ir neliktų randelių.

Tymai ir Raudonukė

Tymai - viena užkrečiamiausių virusinių ligų pasaulyje, kuria gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors daugeliui atrodo, kad ši liga jau praeitis, pastaraisiais metais fiksuojami vis nauji tymų protrūkiai visame pasaulyje.

Raudonukė - tai infekcinė virusinė liga. Ji pasireiškia odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais ir nežymia sloga. Šia liga dažnai serga vaikai - jie perserga lengvai ir susiformuoja imunitetas visam gyvenimui.

Kiaulytė

Kiaulytė anksčiau buvo itin paplitusi tarp vaikų, tačiau šiais laikais dėl vakcinacijos pasitaiko gerokai rečiau. Nepaisant to, šios ligos atvejai vis dar registruojami, ypač tarp nepasiskiepijusių ar imunitetą praradusių asmenų. Ji gali paveikti ne tik paausines seilių liaukas, bet ir kitas organizmo sistemas, sukeldama nemalonius simptomus bei rimtas komplikacijas.

Gripas ir kiti viršutinių kvėpavimo takų virusai

Gripas - virusinė, užkrečiamoji liga, savo piką pasiekianti žiemos mėnesiais, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Nors atrodo, kad gripą žino kiekvienas, dažnai jis vis dar maišomas su peršalimu - infekciniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Iš pirmo žvilgsnio šie susirgimai gali atrodyti panašūs, tačiau jų priežastys ir simptomai iš esmės skiriasi.

Žiemos sezonu dauguma kvėpavimo takų infekcijų atrodo panašios: sloga, kosulys, pakilusi temperatūra. Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra “peršalimo virusai”, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Tokių virusų rūšių yra apie 200, tad ir sergama šaltojo sezono metu panašiais simptomais pakankamai dažnai, ypač vaikų tarpe, kai imunitetas dar tik formuojasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 savaites.

Labiausiai vaikas užkrečiamas yra pirmomis infekcijos dienomis, pirmą ligos savaitę. Persirgus infekcija dažnai kosuliukas vargina ilgesnį laiką, nes tam, kad pilnai išsivalytų vaiko kvėpavimo takai, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kartais kosuliukas gali varginti iki 3 savaičių, bet toks vaikas jau nėra užkrečiamas.

Respiracinis sincitinis virusas (RSV)

Tačiau už, rodos, eilinio peršalimo gali slėptis respiracinis sincitinis virusas (RSV) - vienas dažniausių bronchiolito ir pneumonijos sukėlėjų kūdikiams ir mažiems vaikams.

COVID-19

Šiuo metu taip pat vyrauja Covid 19 virusinė infekcija, jos omicron atmaina, kuri pasireiškia dažniausiai neaukštu karščiavimu iki 38 laipsnių, gali žmogus ir visai nekarščiuoti, stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu. Uoslės ir skonio sutrikimai omicron atmainai būdingi rečiau.

Žarnyno virusinės infekcijos (Rotavirusas, Norovirusas)

Šiuo metu labai vyrauja žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai Nora, Rota virusas, entero virusas. Šioms infekcijoms dažniausi būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Prie entero virusinių infekcijų gali būti bėrimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys).

Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankama skysčių suvartojimą, vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto. Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai. Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Po persirgtos rota/nora virusinės infekcijos, pasibaigus ligos požymiams vaikas dar gali užkrėsti dar 3-4 dienas.

Rotavirusas: Pirmiausia paveikia kūdikius ir mažus vaikus ir plinta per užterštas rankas, paviršius ir maistą.

Kitos virusinės ligos

• Infekcinė mononukleozė: Infekcinė mononukleozė (liaukų uždegimas) - ūminė virusinė infekcija, sukeliama Epštein-Bar viruso. Epštein-Bar virusas yra perduodamas oro-lašeliniu ir kontaktiniu keliu. Dažniausiai šia liga susergama ankstyvoje vaikystėje ir vėlyvoje paauglystėje, dažniau rudenį ir pavasarį. Infekcinė mononukleozė greitai plinta dideliuose kolektyvuose, pvz., darželiuose, kariuomenėje.
• Poliomielitas: Šiandien daugeliui atrodo, kad poliomielitas - praeities liga, kuri mums nebekelia grėsmės. Tačiau pasaulyje vis dar fiksuojami nauji poliomielito atvejai, o skiepijimosi svarba išlieka aktuali ir šiandien. Ne visi žino, kas iš tikrųjų yra poliomielitas, kokios jo priežastys, kaip jis plinta ir kuo pavojingas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
• Pūslelinė (herpesas): Pūslelinė (dar kitaip herpesas, herpis) - užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Pūslelinė pasireiškia odos, gleivinių, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pažeidimais. Tai ilgalaikė būklė, tačiau daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų.
• Citomegalo viruso infekcija (CMV): Citomegalo viruso infekcija (CMV) - dažna virusinė infekcija, kurią sukelia citomegalo virusas. Dėl jo poveikio, seilių liaukose, o kartais ir vidaus organuose, smegenyse atsiranda didelių ląstelių su būdingais intarpais branduoliuose. Infekcijos šaltinis - juo apsikrėtęs žmogus.
• Hepatitas A: Hepatitas - tai kepenų struktūros bei funkcijos pokyčių sąlygotas, įvairios kilmės, sunkumo ir aktyvumo kepenų uždegimas. Hepatitas A -ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso.

Bakterinės ligos

Bakterines ligas (pvz., tuberkuliozę, dizenteriją) sukelia bakterijos. Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai - streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt. Kada įtarti bakterinę infekciją? Jeigu nėra slogos, kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui), karščiuojama tokiais atvejais virš 38 laipsnių, karščiavimas trunka virš 3 parų ir tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja.

Skarlatina

Skarlatina - tai ūminė bakterinė infekcija, dažniausiai pasireiškianti vaikams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Liga prasideda staigiai - pakyla temperatūra, atsiranda gerklės skausmas, o netrukus kūną nusėja smulkus, šiurkštus bėrimas. Kadangi skarlatina plinta oro lašeliniu būdu ir pasižymi aiškiais simptomais, ji gali greitai išplisti vaikų kolektyvuose.

Impetiga

Impetiga (impetigo contagiosa, piodermija) - tai labai lengvai užkrečiama bakterinė odos infekcija. Infekcijai būdingas bėrimas pūslelėmis, papulėmis ir pūliniais (vadinamosiomis pustulėmis), susiformuoja geltonos spalvos odos erozijos (šašai). Infekcija pažeidžia viršutinius odos sluoksnius. Paprastai ji perduodama tiesioginio kontakto metu.

Impetiga pasireiškia įvairiomis formomis:

• Nepūslinė impetiga: Tai dažniausia forma. Ant odos atsiranda papulių, pūslelių, kurias supa paraudimas (eritema). Bėrimui išplitus ir progresuojant, atsiranda smulkių pūlinių, kurie staiga didėja ir galiausiai pratrūksta. Iš pradžių ant odos atsiranda raudonos dėmelės, virstančios pūslelėmis, kurios galiausiai padengia gelsvu šašu. Dažnai bėrimai plečiasi, susijungdami į įvairių formų ir dydžių infekcijos židinius, padengtus geltonais šašais. Dažniausiai išberiamas veidas - sritis aplink nosį, burną. Retesniais atvejais bėrimai gali išplisti ir po visą veidą ir galvą, jų gali atsirasti ir ant kaklo, rankų.
• Pūslinė impetiga: Sergant šia impetigos forma, susidaro pūslelės, užpildytos gelsvu skysčiu.
• Ektima: Šiai impetigos formai būdingos šašais pasidengusios žaizdelės - skausmingos opos su geltonais šašais paviršiuje, o šašų krašteliai dažniausiai būna pakilę.

Impetigos diagnostikai atliekami bakteriologiniai tyrimai - imamas pasėlis. Infekcijai išplitus dažnai atliekamas ir kraujo tyrimas. Gydymui naudojami antiseptiniai vaistai. Sergant nepūslinė impetiga, jie taikomi 2-3 kartus per dieną maždaug savaitę ar 10 dienų. Taip pat naudojami antibiotikų tepalai. Sergant pūsline impetiga, kai antibiotikų kremai nėra efektyvūs, didėja komplikacijų rizika arba būklė blogėja, gali būti skiriama ir geriamųjų antibiotikų. Dažniausiai vartojamas antibiotikas flukloksacilinas. Impetiga gali sukelti komplikacijas, tokias kaip stafilokokinis nuplikytos odos sindromas, streptokokinis toksinis šoko sindromas, skarlatina ir glomerulonefritas.

Difterija, Stabligė ir Tuberkuliozė

Tikriausiai daugelis iš mūsų esame girdėję apie seniau dažnas, pavojingas ligas, kurias šiandien esame pamiršę, - tačiau jos, deja, niekur nedingo. Difterija - tai viena tokių ligų, kurios grėsmė vis dar egzistuoja, ypač jei žmonės nuvertina profilaktikos svarbą ar laiku neatnaujina skiepų.

Stabligė - sunki infekcinė nervų sistemos liga, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Ją sukelia Clostridium tetani bakterija, kuri yra plačiai paplitusi gamtoje, taip pat randama gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą patekęs per burną ligos nesukelia.

Tuberkuliozė - pavojinga lėtinė infekcinė liga, dažnai apsunkinanti diagnostiką gydytojams. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ji yra trylikta pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Deja, Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Todėl mokėti atpažinti šią ligą ir žinoti, kaip nuo jos apsisaugoti, ypač svarbu.

Kitos bakterinės infekcijos

• Jersiniozė: Jersiniozė - tai žarnyno užkrečiamoji liga, kurią sukelia Yersinia enterocolitica rūšies bakterijos, atsparios šalčiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos ir gali daugintis esant 2-6 laipsnių temperatūrai, taigi net ant daržovių bei vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose ir šaldytuvuose.
• Katės įdrėskimo liga: Katės įdrėskimo liga - tai liga, kurią sukelia tam tikros rūšies bakterijos (Bartonella henselae) esančios kačių organizme - seilėse. Įdrėskus ar katei palaižius pažeistą odą į kraują patenka šių bakterijų, kurios dauginasi ir sukelia „Katės įdrėskimo ligą“.

Parazitinės ir kirmėlinės ligos

Didelė užkrečiamųjų ligų grupė - parazitinės ligos. Jas sukelia įvairūs žmoguje parazituojantys organizmai. Kirmėlinės ligos arba helmintozės - ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės ir kt.), parazituojančios žmogaus organizme. Patekusios į žarnyną, jos žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą.

Spalinukės (Enterobiozė)

Spalinukės arba enterobiozė - apvaliųjų spalinių kirmėlių (Enterobius vermicularis) sukelta kirmėlinė liga. Spalinės - tai 3-10 mm ilgio kirmėlės, kurios parazituoja žarnyne. Patelės naktimis iššliaužia iš tiesiosios žarnos ir deda kiaušinėlius aplink išangę. Spalinukės plinta per nešvarias rankas, baltinius, žaislus. Atskirai noriu pakalbėti apie enterobiozę, kuri darželinukų tarpe labai paplitusi. Pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos, tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį, todėl suprastėja ir miegas, vaikas tampa irzlesnis, jaučiasi nepailsėjęs ir dienos metu. Tėveliai, pastebėję, kad jūsų vaikučiai kasosi užpakaliuką, būtinai išsitirkite dėl šių helimintų.

Spalinukėmis užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų, užterštos aplinkos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlesni infekcijai. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai, stalai, suolai bei spalinių kiaušinėlių atsparumas (aplinkoje išlieka gyvybingi apie mėnesį) - tai palankūs veiksniai enterobiozės greitam plitimui vaikų kolektyvuose bei šeimose. Enterobiozė yra gydoma antihelmintiniais preparatais (Vermox, Piranteliu ir kt.).

Kitos parazitinės ir kirmėlinės ligos

• Trichineliozė: Trichineliozė - liga, kurią sukelia apvalioji kirmėlė Trichinella spiralis. Trichinelioze užsikrečiama valgant žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną bei laukinių gyvūnų mėsą. Ligai būdingi simptomai: kelias dienas trunkantis karščiavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas.
• Toksoplazmozė: Toksoplazmozė - parazitinė liga, kurią sukelia pirmuonis toksoplazma (Toxoplasma gondii). Šis pirmuonis dauginasi kačių, galvijų, kiaulių, graužikų žarnyne. Žmonės juo dažniausiai užsikrečia per cistomis užkrėstą maistą (nuo kačių), per nešvarias rankas, valgydami blogai termiškai paruoštą maistą.
• Toksokarozė: Toksokarozė - tai parazitinių kirmėlių arba jų lervų sukelta liga. Dažniausiai platintojai yra šunys (Toxocara canis - apvalioji šunų kirmėlė) ir katės (Toxocara cati arba Toxocara mystax - apvalioji kačių kirmėlė).
• Echinokokozė: Echinokokozė - sunki parazitinė liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Net 80 proc. šia liga susirgusių ir negydomų ligonių miršta per 15 metų.
• Cisticerkozė: Cisticerkozė arba kiaulinis kaspinuotis - ligą sukelia Cysticercus cellulosae lerva „Taenia solium“ (kiaulės kaspinuotis). Kiaulės kaspinuočiu užsikrečiama suvalgius žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos, kurioje yra kiaulės kaspinuočio cistų.
• Laimo liga (Boreliozė): Laimo liga (LL) arba boreliozė - tai erkių, besimaitinančių žmonių ir gyvūnų krauju, platinama liga, galinti pasireikšti gripą primenančiais simptomais: sąnarių patinimu, silpnumu ar net laikinu paralyžiumi. Ją sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi, kurios perduodamos per kraują su erkių seilėmis.

Higienos svarba ir imuniteto stiprinimas

Prevencija: Reguliaraus rankų plovimo skatinimas, nosies ir burnos dengimas kosint ar čiaudint, geros ventiliacijos užtikrinimas - visa tai padeda mažinti kvėpavimo takų infekcijų plitimą. Kruopšti rankų higiena, ypač prieš valgį ir po tualeto naudojimo, yra būtina. Užtikrinti, kad vaikai gautų rekomenduojamus skiepus, yra pats veiksmingiausias būdas apsaugoti nuo šių ligų.

Kad stiprinti vaikų imunitetą, labai svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, laikytis rėžimo, užtikrinti kokybišką miegą, toks miegas yra nuo 21 iki 1-2 valandos nakties. Pasirūpinti visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, geriau lietuviškų, ne vežtinų, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vengti pridėtinių cukrų, cukraus, miltinių patiekalų, pusfabrikačių maisto gaminių. Taip pat svarbu vaiką grūdinti. Kasdien būti bent 1-2 valandas lauke.

Kitos užkrečiamosios ligos

Grybelines ligas (pvz., kerpligę, nagų grybelį) sukelia grybeliai. Nariuotakojų sukeliamos ligos - jas sukelia kai kurie parazitiniai vabzdžiai ar erkės. Maliarija - virusinė liga (4 atmainos, priklausomai nuo sukėlėjo rūšies).

Epididimitas arba sėklidės prielipo uždegimas - tai epididymio, vingiuoto kanalėlio gulinčio ant užpakalinio sėklidės paviršiaus, uždegimas arba infekcija. Epididimitą dažniausiai sukelia mikrooganizmai atkeliavę krauju, iš šlapimo takų. Rizikos grupėms priklauso lytiškai plintančiomis ligomis sergantys asmenys, ypač jaunesni nei 35 metų vyrai.

tags: #uzkreciama #spalvinga #vaiku #liga

• apie Kipro Petrausko gyvenimą
• Gimdymo komplikacijos: kraujavimas ir plyšimai
• Nauja erdvė vaikų ugdymui Kaune
• Ar saugu darytis elektroepiliaciją nėštumo metu?
• Svarbi informacija būsimoms mamoms Panevėžio Akušerijos ginekologijos klinikoje