Andrius Mamontovas: Kūrybinis Kelias ir Gimimo Datos Reikšmė
Andrius Mamontovas, gimęs Vilniuje 1967 m. rugpjūčio 23 d., yra vienas ryškiausių Lietuvos dainininkų, instrumentininkų, kompozitorių, tekstų autorių, prodiuserių ir aktorių. Jo gimimo diena, rugpjūčio 23-ioji, istoriškai yra itin svarbi Lietuvai ir visai Europai, nes ji sutampa su Juodojo kaspino diena, skirta Europos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, taip pat Baltijos kelio diena. Ši data neabejotinai suteikia Andriaus Mamontovo asmenybei ir kūrybai papildomos simbolinės reikšmės.
Ankstyvieji Metai ir Šeimos Šaknys
Vilnius yra A. Mamontovo gimtasis miestas, ir čia prabėgo jo vaikystė „ant Tauro kalno”. Daugiau kaip 40 metų jis gyvena Antakalnio mikrorajone. Iš pradžių gyveno su tėvais, vėliau su šeima įsigijo butą. Antakalnis dainininkui - vienintelė vieta, kurioje jis visada norėjo gyventi. Apie Antakalnį jis sako: „Antakalnis - kitoks [...], bet irgi turi savo veidą. Jis ramus, inteligentiškas, galbūt net taip būtų galima pavadinti… Antakalnyje yra keletas gatvių, kur nuo seno gyveno inteligentija, įvairių profesorių, akademikų, menininkų.”
Andriaus Mamontovo ir jo brolio Justo tėvas - medicinos mokslų daktaras, profesorius Viktoras Mamontovas (1942-2005), kilęs iš Archangelsko, nuo 1966 m. dirbo Lietuvoje rentgenologu, radiologu, vadovavo Vilniaus Santariškių radiologijos skyriui. Motina - lietuvė Margarita Mamontova. Dainininkas pasakoja apie įdomią šeimos istoriją: tėvas - iš Rusijos, mama - iš Lietuvos. Rusiškoji giminė nukentėjo nuo komunizmo, o lietuviškoji, priešingai - senelis buvo komunistų partijos narys. Andrius teigia gyvenęs matydamas dvi realybes, kas savotiška, bet nėra linkęs mistifikuoti. Rusijoje gyvenę giminaičiai buvo turtingi žmonės, o į valdžią atėję komunistai viską iš jų atėmė. Prosenelį ištrėmė į koncentracijos stovyklą - tik todėl, kad anuomet buvo vadinamasis buožė. Seneliui Vasilijui Mamontovui sovietų valdžia neleido studijuoti aukštojoje mokykloje. Jis lavinosi savarankiškai ir tapo kartografu - sudarinėjo jūrinius žemėlapius. Dainininko senelis, mamos tėvas Adomas Čiplys, buvo nusipelnęs mokytojas, lietuviško elementoriaus „Saulutė” bendraautoris. Andrius Mamontovas pabrėžia, jog artimieji - geri žmonės, iš jų ir ėmė pavyzdį, ir jam visada svarbiausia - žmogiškumas.
1974−1985 m. Andrius mokėsi Vilniaus 18-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar − Vilniaus Antakalnio gimnazija). 1985−1986 m. studijavo Vilniaus Technikos universitete statybos ekonomiką, vėliau krimto žurnalistikos mokslus Vilniaus universitete.
Muzikinės Karjeros Pradžia: Grupė „Foje“
1983 m. rudenį, būdamas vos 16-os, Andrius Mamontovas (vokalas, mušamieji) kartu su Arnoldu Lukošiumi (klavišiniai) ir Dariumi Tarasevičiumi (boso gitara) Vilniaus 18-oje vidurinėje mokykloje įkūrė grupę „Sunki muzika“, kuri vėliau tapo legendine grupe „Fojė”. Grupė veikė iki 1997 m., o A. Mamontovas buvo jos gitaristas ir vokalistas, įrašuose dalyvavo kaip prodiuseris. Per 14 savo gyvavimo metų kultinis šalies kolektyvas išleido 10 studijinių albumų (tarp jų „Geltoni krantai“, „Žodžiai į tylą“, „Kitoks pasaulis“, „Aš čia esu“). Iki šiol oficialiai yra parduota daugiau kaip 100 000 šios grupės albumų kopijų - tai yra vienas geriausių rezultatų nepriklausomoje Lietuvoje.
1989 metais „Foje“ dalyvavo Lietuvos nepriklausomybę palaikiusiame festivalyje „Roko maršas”. Festivalio dalyviai reikalavo likviduoti sovietines karines bazes ir gamyklas Lietuvoje, paminėjo Molotovo-Ribentropo paktą ir jo tragiškas pasekmes. Tik šiame „Roko marše“ buvo platinamas pirmasis „Foje“ albumas „Geltoni krantai”.
Grupė „Foje“ iširo 1997 metais. Ta proga 1997 m. gegužės 17 d. surengė paskutinį grupės koncertą Vilniaus Vingio parke, į kurį susirinko apie 60 tūkst. grupės gerbėjų. Taip buvo pasiektas didžiausią žiūrovų skaičių surinkusio koncerto rekordas Lietuvoje, kuris nepakartotas iki šiol.
Solinė Karjera ir Kūrybinė Įvairovė
Nuo 1997 m. Andrius Mamontovas pradėjo solinę karjerą. Pirmas jo solinis debiutas - 1995 metais išleistas albumas „Pabėgimas“ - iki šiol vadinamas vienu geriausių Lietuvoje. Solinės karjeros metu jis išleido daugybę albumų, tokius kaip „Mono arba stereo“, „O, meile“, „Geltona, žalia, raudona“. Iš viso jis išleido 20 studijinių albumų su grupe ir solo. Jis taip pat sukūrė apie 300 reklaminių garso klipų ir prodiusavo kitų grupių ir atlikėjų albumus, tokius kaip „Mano Juodoji Sesuo“, „Sel“ ir Jurgos Šeduikytės „Aukso pieva“.
Be muzikinės veiklos, Andrius Mamontovas aktyviai reiškėsi teatre ir kine. 1997 m. jis sukūrė pagrindinį Hamleto vaidmenį režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Hamletas“. Spektaklis buvo suvaidintas 210 kartų ir parodytas 39-iose pasaulio šalyse: Europoje, Azijoje ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje. Už šį vaidmenį A. Mamontovas buvo apdovanotas specialiuoju prizu, Boriso Dauguviečio „Auksiniu auskaru“.
A. Mamontovas taip pat sukūrė muziką dramos spektakliams „Ivanovas“ (2002, pagal A. Čechovą), „Dante’s Dieviškoji komedija“ (2012, abiejų režisierius E. Nekrošius). 2004 m. jis sukūrė muziką ir libretą miuziklui „Tadas Blinda“. Filmavosi kino filmuose „Kažkas atsitiko“, „Parodų rūmai“, atliko kunigo vaidmenį pilnametražiame režisieriaus Mario Martinsono filme „Nereikalingi žmonės“ (2008) bei sukūrė šio filmo garso takelį. 2010 m. pasirodė dar viena režisieriaus Mario Martinsono juosta „Amaya“, kurioje pagrindinį herojų Polą suvaidino A. Mamontovas.
2006 m. su grupe „LT United“ atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse. Jų daina „We Are The Winners” sulaukė didelio pripažinimo. Grupė užėmė šeštąją vietą - tai aukščiausias ligšiolinis Lietuvos atlikėjų pasiekimas konkurse.
Visuomeninė Veikla ir Apdovanojimai
Andriaus Mamontovo iniciatyva Vilniuje nuo 1997 m. gegužės rengiama Gatvės muzikos diena, kuri sulaukė didelio populiarumo ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, persikėlė ir į kitas šalis. „Norėjosi, kad ir pas mus visur skambėtų muzika. Kad žmonės pamatytų, kad tuomet gyvenimas atrodo šiek tiek kitaip - ir nuotaika kita, ir draugiškesni visi. Juk esam lietuviško charakterio - uždari, intravertai, ir tai, kas geriausia, pasiekiame tada, kai sugebame susivienyti,” - yra sakęs A. Mamontovas.
A. Mamontovas yra aktyvus labdaros projektų dalyvis. 1996-aisiais jis įsteigė labdaros fondą „Muzikantai vaikams“, kuris Lietuvos vaikų namams dovanojo knygų ir mokymosi priemonių. Spręsdamas savižudybių problemą, 2009 m. savo pagalbą jis pasiūlė iniciatyvai „Nebijok kalbėti”. Jis viešai pasisako už sveiką gyvenseną bei prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 m. yra vegetaras.
Už savo kūrybinę ir visuomeninę veiklą Andrius Mamontovas yra pelnęs daugybę apdovanojimų:
- Su grupe „Fojė“ ir kaip solistas apdovanotas 17 „Bravo“ statulėlių (už geriausią dainą, albumą, pasirodymą ir metų atlikėją).
- 1997 m. už vaidmenį spektaklyje „Hamletas“ apdovanotas specialiuoju prizu, Boriso Dauguviečio „Auksiniu auskaru“.
- 2008 m. filmas „Nereikalingi žmonės“ apdovanotas už muziką ir režisūrą tarptautiniame kino festivalyje Šanchajuje, kur A. Mamontovas gavo „auksinę Jin-Jue“ taurę.
- 2009 m. išrinktas „Metų dainininku“ muzikiniuose „Radiocentro“ apdovanojimuose.
- 2010 m. apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.
- 2011 m. apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už bendruomenės telkimą.
- 2012 m. „Už santarvės puoselėjimą“ apdovanotas Santarvės ordinu „Pro augenda concordia“.
Gimtadienio Apmąstymai ir Asmeninis Požiūris
Rugpjūčio 23-ioji - ne tik Andriaus Mamontovo gimtadienis, bet ir Lietuvai bei visai Europai reikšminga data. Ši diena žinoma kaip Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metinės ir Baltijos kelio diena. Andrius atvirai dalijasi savo mintimis apie šią dieną: „Kaip pažiūrėsi... Juk tai ir Baltijos kelio diena. Nemanau, kad turėtume amžinai liūdėti. Reikia gyventi toliau. Laikui bėgant žmogui lieka tik geri prisiminimai. Ir mūsų tauta pirmiausia turėtų saugoti gerus, o ne blogus atsiminimus.” Jo nuomone, tai tiesiog sutapimas, kad ta data yra ir gimimo diena, taigi lemties ženklų ieškoti nereikėtų.
Andrius prisimena, kaip būdamas Sovietų armijoje, rugpjūčio 23-iąją jam nedavė išeiginės, motyvuodami, kad tai skirta „Pabaltijo gyventojams, kad nekiltų provokacijų”. Apie Rusijos ir Vokietijos paktą, slaptuosius protokolus Andrius sužinojo grįžęs iš sovietų armijos, prasidėjus Atgimimui ir „Roko maršui”, kai apie tai imta daug kalbėti ir rašyti. Dainininkas prisipažįsta, kad apskritai jaučiasi taip, lyg gyventų tarp žemės ir dangaus: „Esu nei aktorius, nei muzikantas. Net pagal horoskopą - nei Liūtas, nei Mergelė. Oficialiai mano ženklas - Mergelės.”
Gimtadienio dovanų kontekste Andrius išskiria vieną įsimintiniausių: jam buvo 29-eri, kai likus dienai iki gimtadienio Eimuntas Nekrošius pasiūlė Hamleto vaidmenį. „Manau, kad tai yra pati didžiausia ir vertingiausia dovana, kokią kada nors esu gavęs per gimtadienį. Tai atvėrė duris į visiškai kitą gyvenimo etapą, į kitą pasaulį,” - sako jis.
Dainininkas teigia, kad jo gimtadienis dažniausiai švenčiamas šeimos rate, nors kelis kartus yra grojęs koncerte. „Koncertuoti man patinka labiau, negu namie sutikinėti svečius,” - tvirtina dainininkas, pridurdamas, kad tada gera nuotaika galima pasidalyti su labai dideliu būriu svečių - su žiūrovais.
tags: #andrius #mamontovas #gimimo #metai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
