Panevėžio miesto savivaldybė aktyviai siekia gerinti žmonių su negalia gyvenimo kokybę ir skatinti jų savarankiškumą, įgyvendindama kelis svarbius socialinius projektus.
Savivaldybė planuoja pirkti būstus žmonėms su intelekto ir protine negalia, siekdama paskatinti jų savarankiškumą. Įgyvendinant pirmąjį projektą - „Panevėžio grupinių gyvenimo namų asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia įkūrimas“ - numatyta įsigyti tris gyvenamuosius namus, kuriuose bus teikiamos trumpalaikės arba ilgalaikės socialinės globos paslaugos.
„Padedami socialinių darbuotojų, žmonės su minėta negalia galėtų gyventi kiek įmanoma savarankiškiau“, - skelbia savivaldybė. Grupinio gyvenimo namų gyventojai mokysis patys pasirūpinti savo buitimi ir pagrindiniais poreikiais: tvarkytis namuose, apsipirkti parduotuvėje, gaminti maistą, sumokėti mokesčius, naudotis viešuoju transportu ar dalyvauti įvairiose užimtumo veiklose.
„Tvarkytis buityje ir kasdieniame gyvenime jiems padės socialiniai darbuotojai ir individualios priežiūros specialistai. Planuojama, kad grupinio gyvenimo namai pagerins negalią turinčių žmonių gyvenimo sąlygas ir kokybę“, - rašoma pranešime.

Iš viso numatyta, kad minėtuose namuose galės gyventi iki 30 žmonių su negalia. Už projekto lėšas planuojama įsigyti ne tik namus, bet ir baldų, įvairios buitinės technikos ir kitokios įrangos, neįgaliesiems pritaikytą mikroautobusą.
Savivaldybė taip pat įgyvendins ir kitą socialinį projektą žmonėms su negalia - „Apsaugoto būsto įrengimas Panevėžyje“. 24 panevėžiečiams ketinama pirkti 12 dviejų kambarių butų, kuriuose savarankiškai apsigyvens pilnamečiai asmenys su proto ar psichikos negalia.
Įgyvendinus projektą numatyta, kad kiekvieną dieną pas apsaugoto būsto gyventojus lankysis socialiniai darbuotojai, padėsiantys spręsti įvairius kasdienius klausimus, buities darbus, padės ugdytis finansinį raštingumą, ieškos darbo.
„Šių paslaugų esmė - gerinti žmonių su negalia integracijos galimybes, skatinti jų savarankiškumą ir orų gyvenimą mieste“, - rašoma pranešime.

Dėl šių projektų savivaldybės administracija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė finansavimo sutartis. Skaičiuojama, kad bendra pirmojo projekto vertė sieks per 1,5 mln. eurų, iš kurių 85 proc. - 1,3 mln. - Europos Sąjungos parama. Antrajame projekte numatytam butų įsigijimui skirta beveik 1,3 mln. eurų, iš kurių 85 proc. - 1,1 mln. - Europos Sąjungos parama. Planuojama, kad žmonės į šiuos butus galėtų įsikraustyti iki 2027 metų vidurio.
Nepaisant savivaldybės pastangų, socialinės globos įstaigos susiduria su rimtais iššūkiais ir kritika. Vienos darbuotojos teigimu, globos namuose būta ir seksualinio išnaudojimo atvejų, taip pat galimai grobiami pinigai ir maisto produktai, o darbuotojams daromas psichologinis spaudimas.
„Aš jau nebegaliu tylėti, tie žmonės - globos namų globotiniai - ir taip yra likimo nuskriausti, o iš jų dar atiminėjama...“ - kalbėjo moteris.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gavo anoniminį skundą dėl galimų pažeidimų Jotainių socialinės globos namuose ir jau pradėjo vidaus auditą.

Jotainių socialinės globos namų direktorius Kęstutis Mikalauskas paneigė didžiąją dalį kaltinimų, tačiau pripažino, kad įstaigoje buvo užsimezgęs romanas tarp darbuotojos ir globotinio, nors, anot jo, tai netrukdė darbuotojos darbui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad vidaus audito išvados bus pateiktos ir sprendžiama dėl tolesnių veiksmų.
Siekiant gerinti globos namų paslaugų kokybę ir užtikrinti tinkamą priežiūrą, svarbu tęsti dialogą tarp institucijų, darbuotojų ir visuomenės, taip pat užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę.