Vaiko priežiūros atostogų pabaiga ir darbo sutarties keitimas

Vaiko priežiūros atostogų pabaiga žymi naują etapą tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Darbuotojas ruošiasi sugrįžti į profesinį kelią po pertraukos, o darbdavys - integruoti grįžtantį kolegą į galbūt pasikeitusią darbo aplinką. Abiem pusėms kyla klausimų: kokios teisės ir pareigos numatytos įstatymuose? Kaip užtikrinti sklandų grįžimą? Ką daryti, jei kyla sunkumų?

Darbo kodeksas numato aiškias garantijas darbuotojams, grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad darbuotojai neprarastų savo profesinės padėties dėl šeimos įsipareigojimų. Kartu ji padeda darbdaviams suplanuoti personalo struktūrą, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus, ir išlaikyti darbo santykių stabilumą abiem pusėms.

Darbuotojo teisės ir darbdavio pareigos

Viena pagrindinių darbdavio pareigų - išsaugoti darbo vietą, kas reiškia, kad reikia numatyti laikino darbuotojo, pakeitusio išėjusį į vaiko priežiūros atostogas, darbo santykių apimtį ir galimą pabaigą. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas grįžtančiam darbuotojui. Praktikoje tai reiškia, kad darbo užmokestis negali būti mažesnis nei prieš išeinant atostogauti, atsižvelgiant į įvykusius atlyginimų kėlimus.

Kartais dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, struktūrinių pokyčių, neįmanoma grąžinti darbuotojo į tą pačią poziciją. Tokiu atveju darbdavys turi galimybę pasiūlyti lygiavertę poziciją, išlaikant panašų atsakomybės lygį ir atlyginimą.

Darbuotojams, grįžtantiems iš vaiko priežiūros atostogų, svarbu žinoti savo teisę į darbo vietos išsaugojimą. Ši fundamentali teisė užtikrina darbo santykių stabilumą ir suteikia pasitikėjimo sugrįžtant į darbo rinką po pertraukos. Ypač svarbu žinoti, kad darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, turi papildomą apsaugą nuo atleidimo iš darbo - šie darbuotojai negali būti atleisti iš darbo dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.

Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.

Jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis. O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.

Darbuotojo ir darbdavio santykiai

Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų: praktiniai aspektai

Proaktyvus bendravimas su darbuotoju prieš jam sugrįžtant į darbą gali ženkliai padėti išvengti nesusipratimų ir konfliktų. Nors teisiškai pakanka 14 kalendorinių dienų įspėjimo prieš grįžtant į darbą, ankstyvas pranešimas darbdaviui apie ketinimą grįžti padeda geriau pasiruošti darbuotojo sugrįžimui. Atvira komunikacija dėl darbo sąlygų taip pat labai svarbi. Jei po vaiko priežiūros atostogų darbuotojas pageidauja keisti darbo sąlygas, pavyzdžiui, dirbti ne visą darbo laiką ar pradėti dirbti nuotoliniu būdu, verta apie tai diskutuoti su darbdaviu iš anksto.

Grįžtančiam darbuotojui taip pat naudinga domėtis, kas pasikeitė įmonėje jo atostogų metu. Nauji projektai, procesai, kolegos ar net įmonės kultūros pokyčiai gali turėti įtakos darbuotojo reintegracijai.

Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).

Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.

Jeigu pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojui nustatoma dirbti visą mėnesį naktinėse pamainose, tai darbuotojas auginantis vaiką iki trejų metų turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo ir, pavyzdžiui, pereiti iš naktinės pamainos į dieninę ir atvirkščiai, arba jeigu nustatyta dirbti rytinėse pamainose, pereiti iš rytinės pamainos į vakarinę ir atvirkščiai.

Tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.

Darbo sutarties keitimas po vaiko priežiūros atostogų

Norėdamas pakeisti darbo sutarties sąlygas, darbdavys raštu turi pateikti darbuotojui pasiūlymą, nurodyti kokias sąlygas siūloma pakeisti ir nurodyti terminą, per kurį darbuotojas turi atsakyti raštu. Terminas negali būti trumpesnis nei penkios darbo dienos. Pažymėtina, kad darbuotojas taip pat turi teisę siūlyti darbdaviui pakeisti darbo sutartį. Į darbuotojo pateiktą pasiūlymą darbdavys privalo atsakyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Darbdavio atsisakymas keisti darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą pakeisti darbo sąlygas, dėl šių sąlygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo darbuotojo prašymo pakeisti darbo sąlygas pateikimo. Šalims sutikus dėl darbo darbo sutarties sąlygų keitimo, darbo sutarties sąlygos yra laikomos pakeistomis, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą.

Kai darbdavys nori keisti darbo sutarties sąlygas, kurioms yra reikalingas darbuotojo sutikimas, darbuotojas turi teisę nesutikti keisti sąlygų. Tačiau tokiu atveju jei darbdavys gali pagrįsti, kad darbo sutarties sąlygų keitimas darbdaviui buvo būtinas ir pagrįstas (pavyzdžiui, dėl ekonominių, organizacinių priežasčių), tuomet darbdavys įgys teisę atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą su įspėjimu ir išeitine kompensacija. Svarbu paminėti, kad darbuotojui atsisakius sumažinti darbo užmokestį, dėl to darbo sutarties su juo nutraukti negalima.

Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.

Darbo sutarties keitimai

Situacijos ir jų sprendimai

Viena dažniausių situacijų - kai darbuotojui pranešama, kad jo pareigybė dėl reorganizacijos buvo panaikinta. Darbdavys pasiūlo parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokioje situacijoje svarbu žinoti, kad darbdavys turėtų pasiūlyti lygiavertę poziciją, o jei tokios nėra, bet kokią kitą galimą darbo vietą. Jeigu darbuotojas augina vaiką iki trejų metų ir nesutinka su siūloma pozicija, jo atleisti negalima - turėtų būti skelbiama prastova.

Kita dažna situacija - kai darbuotojas sužino, kad jo pozicijoje jau dirba kitas žmogus, kurio darbdavys nenori atleisti. Darbdavys iš vaiko priežiūros atostogų grįžtančiam darbuotojui pasiūlo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant vieno mėnesio atlyginimo kompensaciją. Teisiškai darbdavys privalo atlaisvinti darbo vietą grįžtančiam darbuotojui, nepaisant to, kad pozicijoje jau dirba kitas asmuo. Tačiau praktiškai grįžtantis darbuotojas turi apsvarstyti, ar verta grįžti į aplinką, kur jaučiasi nepageidaujamas.

Pasitaiko ir situacijų, kai darbuotojui siūloma grįžti į darbą kitoje vietovėje. Asmuo informuojamas, kad gali grįžti į darbą, tačiau tik į kitą miestą, kur įkurtas naujas įmonės padalinys. Darbdavys negali keisti darbo vietovės be darbuotojo raštiško sutikimo. Darbuotojui nereikia sutikti su šiuo pakeitimu, o jei jis augina vaiką iki 3 metų, o darbdavys negali jo atleisti dėl atsisakymo dirbti kitoje vietovėje - privaloma skelbti prastovą.

Jei darbdavys aktyviai nenori grąžinti jūsų į darbą, net kai tam nėra objektyvių kliūčių, darbo santykių tęsimas gali būti sudėtingas emociškai ir profesiškai. Kartais derybos dėl darbo santykių nutraukimo su didesne išeitine kompensacija gali būti naudingesnis sprendimas nei priverstinis grįžimas į nepageidaujamą darbo aplinką.

10 sprendimų, kaip įveikti nerimą dėl grįžimo į darbą po gimdymo {Tranquility Moms}

Vaiko priežiūros išmokos ir darbas

Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams. Pagal naują tvarką galima derinti išmokų ir darbo užmokesčio gavimą, jei paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų suma (bendros šių išmokų sumos) ir (ar) išmokų suma kartu neviršija asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio (VDU), kuris buvo apskaičiuotas VPA išmokų dydžiui nustatyti arba yra jam lygi.

Darbo užmokestis VPA metu - VPA išmoka nemažinama, gaunant DU perleidžiamų mėnesių metu, jeigu paskirta VPA išmokos ir gaunamo darbo užmokesčio bendra suma neviršija buvusio apskaičiuoto asmens vidutinio darbo užmokesčio. Trumpai tariant - galima užsidirbti skirtumą, ko negauname su išmokomis.

Dirbant savarankiškai, papildomas pajamas iš savarankiškos veiklos galite gauti visų šių išmokų laikotarpiu: Nėštumo ir gimdymo atostogų metu, Vaiko priežiūros atostogų metu (tiek perleidžiamais, tiek neperleidiamais mėnesiais), Tėvystės atostogų metu.

Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.

Darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.

Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Vaiko priežiūros išmokos

Darbo Kodekso Pakeitimai

Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., įsigaliojo 2020 m. gegužės 21 d. Seimo priimti LR Darbo kodekso pakeitimai, kai kurie pakeitimai susiję su redakcinio pobūdžio ir korektūros pakeitimais. Žemiau pateikiami aktualiausi LR Darbo kodekso pakeitimai:

  • 41 straipsnis: Papildytas 4 dalimi dėl priėmimo į pareigas, kurioms reikalingas konkursas, pagal terminuotą darbo sutartį.
  • 52 straipsnis: Pakeista 52 straipsnio 2 dalis dėl nuotolinio darbo skyrimo darbuotojo prašymu.
  • 55 straipsnis: Pakeista 55 straipsnio 1 dalis dėl įspėjimo termino nutraukiant neterminuotą darbo sutartį.
  • 57 straipsnis: Pakeista 57 straipsnio 7 dalis dėl įspėjimo terminų ilginimo tam tikroms darbuotojų grupėms.
  • 61 straipsnis: Pakeista 61 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl darbo sutarties nutraukimo apribojimų nėščioms darbuotojoms ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.

Lietuvos Respublikos Seimas

tags: #ar #reikia #vaiko #prieziurose #esantiems #darbuotojams



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems