Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai: istorija, taisyklės ir naujausi įvykiai
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai - tai tiesioginiai, demokratiški, visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise pagrįsti bei slaptu balsavimu vykstantys rinkimai, kurių metu išrenkamas Lietuvos Respublikos Prezidentas. Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai.
Prezidento rinkimų sistema ir taisyklės
Lietuvos Respublikos Prezidentas renkamas pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) rinkimų sistemą. Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
Prezidentas Lietuvoje renkamas 5 metams. Eiliniai rinkimai organizuojami paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Prezidento rinkimų tvarką reglamentuoja Rinkimų kodeksas (įsigaliojo 2022 09 01, pakeitė 1993 Prezidento rinkimų įstatymą). Kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 20 000 rinkėjų parašų.
Pirmalaikius Prezidento rinkimus gali skelbti po Prezidento paskelbtų pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos. Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti pirmalaikiuose rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu.
Reikalavimai kandidatams
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Finansavimas ir kandidatų registracija
Rinkimų finansavimas Lietuvoje labai smarkiai apribotas. 2 mln. yra didžiausia suma, kurią kiekvienas kandidatas gali surinkti. Finansavimą kandidatui gali skirti tik Lietuvoje gyvenantys asmenys ir registruotos politinės partijos. Pajamų nedeklaravę asmenys per visą rinkimų laikotarpį gali aukoti tik iki 50 eurų.
Visi iš anksto užsiregistravę kandidatai turėjo užbaigti registracijos procedūrą iki nustatytos datos, kad galėtų pradėti rinkti parašus. Visi turėjo fiziškai arba internetu surinkti 20 tūkstančių gyventojų parašų ir juos pristatyti iki nustatytos datos.
Istorinė apžvalga
Pirmieji Prezidento rinkimai atkurtoje Lietuvos Respublikoje įvyko 1993 m. vasario 14 d. Atkurtoje Lietuvos Respublikoje (nuo 1990 m.) įvyko penkeri Prezidento rinkimai: 1993, 1997, 2002, 2004, 2009 metais. Tiesa, rinkėjai balsuoti ėjo aštuonis kartus. Taip atsitiko dėl to, kad 1997, 2002 ir 2004 metais Prezidento iš pirmo karto išrinkti nepavyko, tad prireikė antrojo rinkimų turo.
Lyginant su 1919-1940 m. rinkimais, gerokai padaugėjo ir norinčiųjų tapti Prezidentu. Šiuose penkeriuose rinkimuose net 31 kandidatas mėgino laimę. Didžiausio rinkėjų palaikymo (lyginant visus Prezidento rinkimus vykusius nuo 1993 m.) sulaukė Dalia Grybauskaitė. Už ją 2009 metų rinkimuose balsavo 68,21% rinkėjų, tai - rekordas jei žiūrėtume tik į procentinę balsų išraišką (antroje vietoje liko 1993 m. rinkimus laimėjęs Algirdas Brazauskas - jį tąkart palaikė 60,1% rinkėjų). Tačiau žvelgiant į skaitlinę rinkėjų išraišką - didžiausios paramos yra sulaukęs Algirdas Brazauskas, už jį 1993 m. balsavo 1.211.070 rinkimų teisę turėjusių piliečių, antroje vietoje lieka Dalia Grybauskaitė, kuri 2009 m.
Po Nepriklausomybės atkūrimo aktyviau Prezidento posto ėmė siekti moterys. Pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo moters kandidatūra Prezidento rinkimuose buvo iškelta tik 2002 m. rinkimuose. Iki šiol keturios moterys, trijuose rinkimuose iš penkerių, pretendavo tapti Prezidentėmis, o nuo 2009 m.
Prezidento institutą 1919 04 įsteigė Valstybės Taryba (prezidentu išrinktas A. Smetona). Nuo 1919 09 Prezidento darbo vieta buvo Kaune, buvusiuose gubernatoriaus rūmuose. 1920 Steigiamajam Seimui išsirinkus pirmininką (juo tapo A. Stulginskis), jis ėjo ir Lietuvos prezidento pareigas. Konstituciniu lygmeniu Prezidentų rinkimų tvarka ir pareigos buvo apibrėžtos 1922 Konstitucijoje (Prezidentas turėjo būti ne jaunesnis nei 35 metų, buvo renkamas Seime slaptu balsavimu 3 metams, prireikus jį pavadavo Seimo pirmininkas, galėjo būti atstatydintas 2/3 visų atstovų balsų dauguma; tas pats asmuo galėjo būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės). Po 1926 įvykusio Gruodžio septynioliktosios perversmo valstybėje faktiškai įvestas vienasmenis valdymas. Ši tvarka įteisinta ir 1928 Konstitucijoje, kuri labai išplėtė Prezidento galias. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę grįžta prie demokratiškesnio Prezidento instituto. 1992 priimtoje Konstitucijoje įteisintas valstybės vadovo - Prezidento institutas. Jo funkcionavimo tvarką nustato Konstitucijos 6 skirsnis ir Prezidento įstatymas.
2024 m. Prezidento rinkimai
2024 m. gegužės 12 dieną vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Po jų paaiškėjo, kad bus reikalingas antrasis rinkimų turas. Pirmajame ture kandidatavo šie kandidatai: Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Dainius Žalimas, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Eduardas Vaitkus, Ignas Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis. Daugiausia rinkėjų balsų pelnė G. Nausėda (44,1 proc.) ir I. Šimonytė (19,86 proc.), kurie gegužės 26 dieną susirungs antrajame Prezidento rinkimų ture.
Lietuvos prezidento rinkimus po antrojo turo laimėjo dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda. Antrajame ture jis varžėsi su Ingrida Šimonyte. Už Gitaną Nausėdą balsavo beveik 75 proc. Gitanas Nausėda iš viso gavo 65,86 proc. arba 876 749 balsus. Ingrida Šimonytė sulaukė 32,86 proc.
Prezidento įgaliojimai
Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe vykdo užsienio politiką, pasirašo tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti, Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus, teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus.
Vyriausybei atsistatydinus ar jai grąžinus įgaliojimus ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą, Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus, nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų nustatytus valstybės pareigūnus.
Prezidentas yra vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, jis šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdžius; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; suteikia aukščiausius karinius laipsnius, sprendžia ginkluotos gynybos, karo, nepaprastosios padėties įvedimo, mobilizacijos klausimus.
Skaito Seime metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Šaukia neeilinę Seimo sesiją, skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos nustatytais atvejais - pirmalaikius Seimo rinkimus. Įstatymų nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę, malonę nuteistiesiems, skiria valstybės apdovanojimus, pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui.
Prezidento kadencijos pabaiga ir įgaliojimų nutrūkimas
Prezidento įgaliojimai nutrūksta pasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas, įvykus pirmalaikiams Prezidento rinkimams. Prezidentui atsistatydinus iš pareigų, mirus, Seimui jį pašalinus iš pareigų apkaltos tvarka, Seimui, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.
Po Prezidento rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išrinktajam Prezidentui įteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą. Kitą dieną jis turi sustabdyti savo veiklą politinėje partijoje ar organizacijoje iki kitos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Išrinktasis Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Prezidento kadencijai ir Seimo posėdyje prisiekęs Tautai (prisiekia ir perrinktasis Prezidentas). Prezidento priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Prezidento asmuo neliečiamas - kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs priesaiką, t. p. paaiškėjus jo nusikalstamai veikai.
Žemiau pateiktame grafike pateiktas rinkėjų aktyvumas po nepriklausomybės atgavimo.
tags: #prezidento #rinkimai #susilauke #daug #demesio #visuomenes
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
