Šiandienos pasaulyje tėvystė tapo sudėtingesnė nei bet kada anksčiau. Informacijos gausa, technologijų vystymasis ir nauji tyrimai apie vaiko raidą kuria naują tėvystės paradigmą, kuri skiriasi nuo tradicinių metodų. Natūralu, kad būdami tėvais dažnai patiriame ambivalensijas - dvilypius prieštaringus jausmus, nes tėvystė yra ir džiaugsmas, ir stresas.

Jeigu susiduriate su vaikų auginimo iššūkiais ir nebežinote, kokių auklėjimo metodų imtis, nes visi prieš tai taikyti būdai neveiksmingi, pravartu būtų išlavinti savo tėvystės įgūdžius. Kiekviena šeima yra unikali, todėl tai, kas veikia vienoje šeimoje, nebūtinai tiks kitai.
Emocinis ryšys yra esminė vaiko raidos dalis, formuojanti pagrindinius santykių kūrimo įgūdžius ateityje. Vaiko emocinė raida prasideda nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, kai formuojasi prieraišumo santykis su tėvais. Norint padėti vaikui išsiugdyti stiprų emocinį intelektą, reikia ne tik mokyti jį atpažinti emocijas, bet ir parodyti, kaip pats suaugusis valdosi sudėtingose situacijose.
Pozityvios tėvystės praktika siūlo išlikti ramiais net sudėtingose situacijose. Visų pirma, svarbu mokyti vaikus atpažinti ir įvardyti savo emocijas. „Matau, kad esi supykęs“ arba „Atrodo, kad jautiesi nusiminęs“ - tokie paprasti sakiniai parodo vaikui, kad jo jausmai yra pastebimi ir svarbūs.
Ugdyti savarankišką, atsakingą asmenybę - vienas svarbiausių šiuolaikinės tėvystės uždavinių. Savarankiškumo ugdymas prasideda nuo paprastų kasdienių veiklų: leisti vaikui pačiam valgyti, rengtis, susitvarkyti žaislus. Atsakomybės ugdymas glaudžiai susijęs su pasirinkimo laisve.
Štai keletas amžiui tinkamų pareigų, padedančių vaikui jaustis svarbiu šeimos nariu:
Svarbu atminti, kad savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas reikalauja kantrybės ir nuoseklumo. Tėvai turi atsispirti pagundai viską padaryti už vaiką, net kai tai užima daugiau laiko.

Didžiausia dovana, kurią galime dovanoti savo vaikams - išmokyti juos mindfulness (sąmoningumo) praktikos. Sėkmingiausias mokymas - per asmeninį pavyzdį, t.y. šeimoje praktikuojant išmintingą, sąmoningą bendravimą. Padaryti išminties pauzę - tai žingsnis į ramesnę tėvystę.
Tuomet apsisprendžiame, kaip norime reaguoti ir elgtis, o ne esame vedami „automatinių“ reakcijų. Mokytis kasdienėje veikloje taupyti savo emocinius resursus, toleruoti sunkias emocijas savyje ir vaikuose, ugdyti empatiją ir atjautą yra būtina šiuolaikiniam tėvui.
| Sritis | Pagrindinis įgūdis |
|---|---|
| Emocijos | Atpažinimas, įvardijimas, valdymas |
| Savarankiškumas | Pasirinkimo laisvė, atsakomybė, buities darbai |
| Ryšys | Dėmesys, pagarba, laikas kartu |
Vis daugiau šalies savivaldybėms pavaldžių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų kviečia tėvus į užsiėmimus, kurių metu galima įgyti pozityvios tėvystės įgūdžių. Tai tarsi savotiška palaikymo grupė, kurioje tėvai su specialistais aptaria kylančius iššūkius.
Svarbiausia tėvystės aspektas - buvimas geru pavyzdžiu. Šiuolaikinė tėvystė - tai ne tik intelektualinių gebėjimų ugdymas, bet ir sveikos savivertės, atsparumo, smalsumo bei gyvenimo džiaugsmo puoselėjimas. Auklėjimo metodų tobulėjimui nėra ribų, todėl svarbu nuolat domėtis ir ieškoti būdų kurti stiprų emocinį ryšį su savo atžalomis.
tags: #turi #elementariu #tevystes #igudziu