Vaiko siuntimas į darželį Ispanijoje yra svarbus žingsnis bet kuriai šeimai, persikeliančiai į šią šalį ar jau gyvenančiai čia. Ispanijos ikimokyklinio ugdymo sistema turi savo ypatybes, į kurias reikia atsižvelgti renkantis tinkamą instituciją. Šalies švietimo sistema pasižymi ilga ir turtinga istorija, o jos ikimokyklinis ugdymas yra svarbus etapas, formuojantis vaikų ateitį.
Ispanijos švietimo sistema susideda iš kelių pakopų, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu. Istoriškai, švietimo sistemos plėtra Ispanijoje turėjo įvairių etapų. 1857 metais buvo priimtas Moyano aktas, kuriuo siekta sukurti švietimo sistemą, bet privalomo mokslo įvesti nepavyko. Paskelbus respubliką (1931) atidaryta apie 7000 pradinių mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų, nors apie 50 % gyventojų buvo neraštingi. Įsigalėjus F. Franco režimui (1939) 2/3 mokyklų kontroliavo dvasininkija, religijos dėstymas buvo privalomas. 1964 metais priimtas įstatymas dėl privalomo nemokamo mokslo 6-13 metų vaikams.
Ikimokyklinis mokymas šiuolaikinėje Ispanijoje susideda iš dviejų pagrindinių pakopų:
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra valstybinės ir privačios. Vaikai žaidimo forma pradeda mokytis matematikos, kelių užsienio kalbų, rašyti ir skaičiuoti. Šiame amžiuje vaikai mokomi kompiuterinio raštingumo, muzikos, tapybos ir choreografijos. Pradinis mokslas suskirstytas į tris dvimetes pakopas, o privalomas vidurinis mokslas ruošia mokinius bakalauro ir vidurinio profesinio mokymo studijoms.
Aukštosios mokyklos yra valstybinės ir privačios. Seniausia aukštoji mokykla yra Salamancos universitetas (įkurtas 1218 m.), o didžiausios - Madrido universitetas, Madrido politechnikos (įkurtas 1971 m.), Barselonos universitetas (įkurtas 1450 m.), Granados (įkurtas 1526 m.), Sevilijos (įkurtas 1502 m.), Valensijos (įkurtas 1500 m.) ir Valladolido universitetas (įkurtas 1241 m.). Moksliniams tyrimams vadovauja Aukščiausioji mokslinių tyrimų taryba, kuri vienija apie 120 mokslo tyrimų institutų su 11 000 narių.

Įdomu tai, kad darželiai Ispanijoje duris atveria vaikams nuo 5 mėnesių iki trejų metų. Sulaukę trejų metų, vaikai jau eina į mokyklą, o darželių vyresniems vaikams Ispanijoje tiesiog nėra. Vaikai darželiuose yra padalinti į tris amžiaus grupes: iki metų, iki dvejų ir iki trejų. Nors vaikai ir turi savo klasę su savo auklėtoja, tačiau per dienos užsiėmimus gali laisvai judėti po visas klases, išskyrus pačius mažiausius. Dienotvarkė yra labai panaši visuose darželiuose:
Kiekviena klasė turi savo "paskirtį". Pavyzdžiui, judėjimo ir laipiojimo erdvė, eksperimentinis kambarys, namų ruošos užsiėmimai. Užsiėmimai klasėse dažniausiai yra keičiami kas savaitę. Tarkim eksperimentiniame kambaryje pasiūlomas kvapniųjų žolelių išbandymas, plastilino išradimai ar smėlio kampelis.
Vyresnieji vaikai yra pratinami prie raidžių, skaičių, muzikos, skaitinių. Lavinimas savarankiškumas - mokomi patys apsirengti, valgyti, praustis. Tačiau kažkokių rimtesnių "mokslų" darželiuose nesiūloma. Klasėse vaikai mokosi žaidimo formomis. Atsižvelgiant į tai, kad tokio amžiaus vaikai greitai išblaškomi, nesutelkia dėmesio ir pavargsta, teminės klasės yra "atskirtos" su muzikinėmis ir šokių pauzėmis. Vaikų skaičius grupėse skiriasi priklausomai nuo amžiaus: mažiausiųjų gali būti iki 8 grupėje, viduriniųjų - iki 12, o vyriausiųjų - iki 20. Darželiai yra atviri nuo rugsėjo pradžios iki liepos pabaigos, o rugpjūtį nedirba.

Ispanijoje ypatingas dėmesys skiriamas kiekvieno vaiko emociniam saugumui bei visapusiškam įsitraukimui į grupės veiklas. Mokytojai moko visus ikimokyklinio ugdymo programos dalykus, taikydami įvairias didaktines metodikas, tokias kaip bendradarbiavimas, projektai, mokymasis per patirtį ir metodikas, kuriose naudojama audiovizualinė medžiaga, interaktyvios lentos, internetas ir internetiniai mokymosi žaidimai.
Ispanija yra išskirtinė tuo, kad priima ir suteikia puikias sąlygas dirbti ne vien gimusiems ir užaugusiems šioje šalyje pedagogams. Ispanijoje yra labai daug pedagogų, atvykusių iš Anglijos. Norint dirbti darželyje, pedagogas specialistas turi pabaigti universitetines studijas, kurios tęsiasi 4 metus. Tačiau yra suteikiama galimybė mokyti ir nepabaigus universiteto, šiuo atveju reikalingi TEFL arba TESOL sertifikatai. TEFL ir TESOL tai mokymo kursai, kurie vyksta 120 valandų, net ir nuotoliniu būdu, po jų manoma, kad asmeniui yra suteikiama galimybė mokyti vaikus.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Ispanijoje yra valstybinės ir privačios. Valstybiniai darželiai pasižymi mažesnėmis mokymo sąnaudomis, tačiau privačios įstaigos siūlo platesnius ugdymo aspektus, o mokytojų atlyginimai yra didesni. Už parengiamąją grupę, kurią vaikas lanko nuo 3 iki 5 metų, kas mėnesį mokėti nereikia. Renkamas vienkartinis mokestis - apie 65 eurus nuo kiekvieno vaiko visiems metams. Iki trečios klasės vaikui viską apmoka valstybė. Kiekvienas į pirmas dvi klases einantis vaikas Ispanijoje gauna mokinio krepšelį, kurį pilnai apmoka valstybė ir kurį surenka pati mokykla.
Tačiau finansinė situacija ispanų šeimoms nėra lengva. Atlyginimai Ispanijoje mažinami, o vaikų darželių kainos nuolat auga. Anksčiau už vaikų darželį mokėdavo Katalonijos vyriausybė, seniūnijos, o šeimoms tekdavo nedidelė dalis. Be to, mažas pajamas turinčioms šeimoms būdavo skiriamos pašalpos susimokėti už darželį. Dabar jokių pašalpų nebėra, o darželių kainos kas pusę metų kyla po 40 eurų. Šiuo metu Katalonijoje valstybinis darželis vidutiniškai kainuoja 150 eurų. Jei vaikas lieka pietums kasdien, reikia pridėti dar apie 120 eurų (vieni pietūs kainuoja maždaug 5 eurus vienam vaikui).
Viena iš Ispanijos motinų pasakoja: „Mano atlyginimas išeina vien tik paskolai ir darželiui. Nesuprantu, kodėl Ispanijos vyriausybė puola gelbėti bankų ir visai nesirūpina mažamečius vaikus auginančiomis šeimomis. Juk panaikindami pašalpas jie nesuteikia vaikams lygių galimybių lavintis.”
Ispanijoje motinystės atostogos yra vienos trumpiausių Europoje. Valstybė motinoms suteikia tik 4 mėnesius atostogų, o tėčiai gauna dar 8 savaites. Vėliau jos turi rinktis - imti nemokamų atostogų arba grįžti į darbą. Kai spaudžia paskolos ir šalį temdo nedarbo debesis, motinos nebedrįsta imti nemokamų atostogų. Daugelis Ispanijos motinų žino, kad labiausiai jų kūdikiams reikia motinos rankų ir jos pieno, tačiau paskolos bankams spaudžia taip smarkiai, kad dabar jos yra priverstos vos ne ką tik gimusius kūdikius palikti lopšelyje. Be to, kas trečias ispanas neturi darbo, o motinystės pašalpos - jau seniai negirdėtas dalykas.
„Anksčiau motinos palikdavo kūdikius netgi ir tuomet, kai tai nebuvo būtina. Dabar šeimos atneša į lopšelį kūdikius tik tuomet, kai motinos priverstos grįžti į darbą. Žmonės išsigandę dėl ateities. Jeigu tik vienas šeimoje dirba, jie atsargiau išlaidauja”, - pasakoja vieno Barselonos darželio direktorė Montse Grau. Trumpos motinystės atostogos taip pat reiškia, kad Ispanijoje kūdikiai gauna mažiau motinos pieno nei tose šalyse, kur motinos su vaikais gali namuose gali praleisti daugiau laiko.
Dėl darbo mažylius palikti turinčios ir toliau juos maitinti krūtimi norinčios motinos ieško būdų, kaip, pasikeitus aplinkybėms, ir toliau džiaugtis šia gamtos dovana. Į lopšelius motinos gali atnešti savo pieno buteliukuose, kurį vėliau kūdikiams sugirdo auklėtojos. Tačiau dauguma motinų, nusprendusių keturių mėnesių kūdikį palikti lopšelyje, specialiai nutraukia maitinimą krūtimi ir iš anksto pradeda jį pratinti prie mišinukų iš buteliuko.
Kai kuriose šeimose, ypač tose, kurios turi nuosavą verslą, kūdikiai netgi atsiduria tėvų darbovietėse. Katalonijos restoranuose galima išvysti kūdikio lovelę, pro kurios plyšius žvelgia metų neturintis pyplys, o jo motina - virėja ar padavėja - sukasi šalia. „Manau, kad tokius mažus vaikus atiduoti į lopšelį yra žiauru”, - sako viena moteris, kurios vos 2 mėnesių dukra jau keliauja su ja į darbą restorane.

Prisimenant kelionę į Barselonos priemiesčio kalnuose įsikūrusį Valdorfo darželį net širdis suvirpa. Atvykus į darželį visų pirma dėmesį patraukia tai, kad į darželyje esančią vaikų grupę bet koks pašalinis žmogus įeidamas turi iš anksto atsiklausti, įeiti tyliai, be garsaus kalbėjimo, nesukeldamas triukšmo, nes ten yra labai gerbiama vaikų erdvė, stengiamasi neblaškyti jų žaidimo ir užtikrinti saugų buvimą. Visa atmosfera grupėje alsuoja pagarba ir švelnumu vaikui, jo žaidimui ir saugiam buvimui. Tarsi patekimas į šventovę.
Grupėje kiekvieną dieną dirba ta pati viena auklėtoja ir jos padėjėja. Darželis dirba iki pietų. Auklėtojos tarpusavyje itin mažai kalbasi, o jei kalbasi, tai pakankamai tyliai. Grupėje didžiąją dalį laiko girdimas švelnus auklėtojos niūniavimas ar dainavimas, kuris lydi auklėtojos dirbamus darbus. Man susidarė įspūdis, kad jos dirba tuos darbus ne dėl to, kad privaloma, o dėl to, kad tai yra neatsiejama gyvenimo darželyje ritmo dalis, kaip kvėpavimas. Pastebėjau, kaip toks suaugusiojo buvimas traukia vaikus, jiems norisi būti šalia, dirbti kartu, jiems kyla natūralus gilus susidomėjimas ir nereikia jokios pastangos įkalbėti vaikus kažką daryti, nes juose tai gimsta natūraliai.
Kiekvieną dieną po žaidimo lauke, vaikai lauke plauna rankytes ir kojas. Vanduo supilamas į blekines voneles, jis šiltas ir kvepia levandomis, vaikai naudoja natūralų muilą ir švelnias natūralias kempines, plaukiojančias vonelėje, bei šiurkštesnius šepetėlius, kuriais galima labiau patrinti delniukus. Viena auklėtoja vaikams vienam po kito padeda plauti rankeles ir vėliau kojas, tuomet jos yra šluostomos. Auklėtoja visą laiką niūniuoja, kartais pakalbindama vaikus, ar juos išklausydama. Kita auklėtoja jaukioje terasoje, kurios sienos padarytos iš šviesių vėjyje šiek tiek plevesuojančių medžiagų, apsaugančių nuo saulės, pasitinka vaikus pasisodindama juos šalia ir žaisdama pirštukų žaidimus. Visas šis procesas užtrunka tikrai nemažai laiko, bet tuo metu vaikas gali būti absoliučiai savo pojūčiuose, išgyvendamas individualų dėmesį ir švelnumą.
Pažaidę pirštukų žaidimus, vaikai keliauja dar į vieną kambarį, prieangį jau darželio viduje, pro geltoną kaip saulė medžiagą, pakabintą durų vietoje. Ten vaikai susėda, auklėtoja atneša didžiulį krepšį įvairiausių formų natūralių plaukų šepečių ir auklėtojos šukuoja vaikams plaukus, juos pina ir kalbasi. Stebėtina, kaip viskas vyksta lėtai, be triukšmo, jaukiai. Čia sukuriama erdvė pokalbiams, kas iš vaikų nori papasakoti, ką veikė su mama ir tėčiu, ar kas įvyko ypatingo.
Vaikai valgo prieblandoje, nes Ispanijoje daug saulės, todėl užtrauktos užuolaidos pietų metu suteikia poilsio jausmą. Valgymas yra pakankamai ramus ir tylus, prieš tai uždegant žvakelę, padėkojant. Vaikai darželyje turi veiklų, kaip ir pas mus: lieja akvarelę, žaidžia rato žaidimus, eina į žygius, darželyje vyksta euritmija. Sužavėjo tai, kad veiklos viena po kitos teka tarsi upė, jos nėra aiškiai atskirtos, tačiau priešingai švelniai pereina viena prie kitos. Tokiu būdu vaikai gali išgyventi skirtingus procesus kaip tėkmę. Pavyzdžiui, jeigu grupėje buvo liejama akvarelė, tai daugelis vaikų įsitraukia į stiklinaičių plovimą, valymą ir tokiam tvarkymuisi skiriamas lygiai toks pat dėmesys kaip ir liejimui, tai užima pakankamai daug laiko, viskas atliekama lėtai ir su pagarba tam, kas daroma.
Vaikai valosi dantukus lėtai, pasimėgaudami pokalbiais, individualiomis minutėmis su auklėtoja, kuri kartais pasiūlo smagius ramius žaidimus. Visas darželio gyvenimas alsuoja tuo lėtumu ir dėmesingumu kiekvienai veiklai ar darbui, kiekvienam vaikui, jo poreikiams, pojūčiams. Buvimas čia ir dabar, jautrumas, švelnumas yra būtent tai kas paliečia iki širdies gelmių, kas sujaudina iki ašarų.

Ispanija - saulėtas kraštas, traukiantis daugelį emigrantų. Pavyzdžiui, Sant Cugat del Vallès, miestelis netoli Barselonos, vadinamas tobulo gyvenimo miestu. Čia ypač gera gyventi šeimoms su vaikais, nes yra daug paslaugų būtent šeimai. „Čia gražu. Tai pirmas dalykas. Paskui čia viskas labai gerai pritaikyta šeimai, yra daug visokių paslaugų būtent šeimai: vaikams, mamoms, tėčiams,” - pasakoja architektė Giedrė Belda Gisbert, su vyru Jose gyvenanti Ispanijoje 13 metų. Vietiniai gyventojai pabrėžia, kad šiame miestelyje per metus priregistruojama apie 900 naujagimių, o iš viso čia gyvena apie 100 000 gyventojų, kurių dauguma yra jaunos šeimos.
Nors Sant Cugat yra brangesnis už kai kurias Barselonos zonas, tai kompensuojama švara, žaluma ir prižiūrėta aplinka. Miestelyje yra visko, ko gali prireikti: nedidelis senamiestis, kavinės, barai, prekybos centras, netgi kinas anglų kalba, nes čia gyvena daug užsieniečių. Šiame mieste aktyvi ir lietuvių bendruomenė - čia gyvena penkios lietuvių šeimos, kurios organizuojasi bendriems renginiams ir palaiko ryšius.
Vienas iš iššūkių naujai atvykusiems - kalbos barjeras. Nors Barselona atrodo tarptautinis miestas, iš tiesų nedaug kas kalba angliškai. „Aš galvojau, kad aš su savo išsilavinimu ir darbo patirtimi čia darbą rasiu, bet taip neatsitiko, nes aš nemokėjau ispanų kalbos. Tai pradėjau nuo to, kad lankiau intensyvius kursus pusę metų, ir tada, po pusės metų, radau darbą anglų kalba”, - savo patirtimi dalijasi Viktorija, dabar dirbanti „Mango“ pirkimų skyriuje.
Kitas praktinis aspektas - vaikų rengyba. Nors Ispanijoje gana šilta, lietuviai, gyvenantys ten, vertina merino vilnos drabužius. Pasak Jūratės, kuri gyvena Ispanijoje ir yra „GREEN ROSE“ klientė, „merino vilnos drabužėliai yra tinkami dėvėti visais metų laikais ir bet kokia oro temperatūra. Mūsų aplinkoje vilnonių rūbų beveik arba visai nedėvima. Su vilnos savybėmis ispanai nėra labai susipažinę. Taigi kam nors papasakojus apie merino vilnos drabužius, dažnai susiduriu su stereotipu, jog vilnoniai drabužiai "kanda" ar yra skirti tik labai šaltam metų laikui.” Ji pabrėžia, kad „plonas vilnonis rūbelis ilgom rankovėm (su ilgu kaklu dar geriau) šaltajam metų laikui ar trumpom rankovėm vasarai yra labai optimalu, malonu ir patogu nešioti visą dieną bei mietų miegelio metu. Galiu būti rami, kad vaikas nei perkais nei sušals.”

Vaiko įtraukimo į darželį procesas Ispanijoje gali skirtis priklausomai nuo regiono ir darželio tipo. Pirmas žingsnis yra ištirti turimus dienos priežiūros centrus jūsų vietovėje. Norėdami užsiregistruoti į valstybinį ar pusiau valstybinį darželį, turite pateikti prašymą vietos švietimo tarnybai (Consejería de Educación) arba tiesiogiai vaikų darželiui. Pateikę paraišką ir visus reikalingus dokumentus, turite laukti rezultatų. Registracija į valstybinius ir pusiau valstybinius darželius paprastai vyksta pavasarį, o mokymas prasideda rugsėjo mėnesį.
Nesvarbu, ar pasirinksite valstybinį, privatų ar pusiau valstybinį darželį, svarbu iš anksto išnagrinėti visas galimas galimybes, paruošti reikiamus dokumentus ir pateikti paraišką per nustatytą terminą.

Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigos aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir dalijasi patirtimi su Ispanijos kolegomis. Pavyzdžiui, Šiaulių lopšelio-darželio „Eglutė“ direktorė ir kitos mokytojos lankėsi Tenerifėje ir dalyvavo Erasmus+ projekte. Taip pat, 2025 m. gegužės 12-16 dienomis lopšelio-darželio „Pupų pėdas“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos dalyvavo Erasmus+ programos darbo stebėjimo vizite Ispanijoje, Granados mieste. Klaipėdos lopšelio-darželio „Pumpurėlis“ priešmokyklinio ugdymo mokytojos balandžio 6-12 dienomis dalyvavo tarptautinėje stažuotėje Ispanijoje, Kordobos mieste. O šių metų birželio 1-5 dienomis Šeduvos lopšelio-darželio direktorė ir pavaduotoja lankėsi Caravaca de la Cruz mokykloje „Ecole maternelle et Primaire «Cervantes»“, esančioje Mursijos regione. Šios stažuotės ir projektai leidžia pedagogams keistis gerąja patirtimi ir tobulinti ugdymo procesą abiejose šalyse.
tags: #vaiku #darzeliai #ispanijoje