Kūdikių apsauga nuo saulės: kodėl tai gyvybiškai svarbu ir kaip saugoti jautrią odą

Daugelis mėgsta mėgautis saulės spinduliais. Jie ne tik maloniai šildo, bet ir teigiamai veikia mūsų sveikatą bei savijautą. Vis dėlto šiandien puikiai suprantame, kokius pavojus kelia saulės spinduliai. Jų poveikis tampa vis intensyvesnis, todėl jautrią vaikų odą būna apsaugoti kaip galima stipriau. Nereikia būti tėčiu ar mama, kad suprastum, kokia trapi yra nauja gyvybė ir kiek daug dėmesio jai reikia. Kūdikio odelė - ne išimtis. Visų pirma reikia žinoti, kad kūdikiams ir labai mažiems vaikams nerekomenduojama degintis, nes tai gali sukelti ne tik visą gyvenimą neišnyksiančių odos problemų, bet ir momentinių neigiamų pasekmių - karščiavimą, dehidrataciją, silpnumą ir blogą savijautą.

Kodėl kūdikių oda yra ypatingai jautri?

Vaikų ir suaugusiųjų oda skiriasi keliais svarbiais aspektais. Mažų vaikų, o ypač - kūdikių, oda yra plonesnė ir labiau pažeidžiama nei suaugusiųjų. Vaikų oda net penkis kartus plonesnė negu suaugusiųjų, nors ir turi tiek pat sluoksnių. Raginis sluoksnis, viršutinė epidermio dalis, mus aktyviai saugo nuo aplinkos poveikio ir neleidžia išgaruoti drėgmei. Vaikų odos epidermio sluoksnis plonesnis, o jo ląstelės išsidėsčiusios ne taip glaudžiai. Todėl šio sluoksnio barjerinė funkcija yra silpnesnė, o medžiagos greičiau įsiskverbia į gilesnius sluoksnius.

Be to, vaikų odos pigmentacijos (melanino sintezės) funkcija nėra iki galo išsivysčiusi. Melaninas - tai medžiaga, suteikianti odai natūralią spalvą (t. y. pigmentaciją). Mums būnant saulėje, ląstelės gamina daugiau melanino, taip apsaugodamos mus nuo nudegimo. Vaikų oda taip pat yra mažos apsaugančių odą nuo UV oksidacijos ir ilgalaikės pažaidos antioksidantų atsargos. Nuo 12 mėnesių amžiaus vaikų oda pradeda bręsti, bet jai vis dar reikia papildomos pagalbos apsisaugoti nuo saulės žalingo poveikio. Dėl šios priežasties labai svarbu rinktis priemones, pritaikytas būtent vaikų odos poreikiams.

Ultravioletiniai spinduliai ir jų poveikis

Saugodamiesi nuo saulės dažniausiai saugomės nuo ultravioletinės (UV) spinduliuotės. UV spinduliai pagal bangos ilgį yra skirstomi į UVA, UVB ir UVC. UVC spinduliai žemės paviršiaus nepasiekia, nes juos išskaido ozono sluoksnis, o didžioji dalis žemę pasiekiančios spinduliuotės yra UVA tipo.

• UVA spinduliai saulė skleidžia praktiškai visą dieną. Jie įsiskverbia giliai, iki apatinių odos sluoksnių, ir sukelia ilgalaikę žalą, pvz., ankstyvą odos senėjimą, netiesioginius DNR pažeidimus, polimorfinę šviesos dermatozę (PLE), akių ir tinklainės pažeidimus.
• UVB spinduliai odą aprūpina energija, reikalinga vitaminui D gaminti. Bet jie taip pat sukelia smarkius pažeidimus, pvz., nudegimus ir tiesioginę DNR žalą. Pavojingiausi žmogui - UVB spinduliai, kurie gali būti ne tik vėžio priežastis, bet ir veikia augalų, gyvūnų DNR.

Saulės spindulių keliami pavojai vaikams

Vaikų oda greičiau ir stipriau nudega saulėje. Nudegimas saulėje - tai intensyvūs pažeidimai, kuriuos sukelia UV, ypač - UVB spinduliai. Nudegimai rodo, kad UV spinduliai pažeidė odos ląstelių DNR. Įprasti nudegimo saulėje požymiai - paraudimas ir uždegimas. Net lengvai paraudusi, perštinti, šiltesnė nei įprasta naujagimio odelė laikoma nudegusia saulėje ir ja reikėtų pasirūpinti.

Be to, UV spindulių poveikis gali nulemti pigmentinių apgamų, gerybinių navikų, odos vėžio ir melanomos atsiradimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad saulės nudegimai vaikystėje gali dukart padidinti žmogaus riziką susirgti odos vėžiu (J. Invest. Dermatol.). Odos vėžys paprastai siejamas su vyresniu amžiumi ir pomėgiu degintis. Vaikai, kurių oda šviesi arba strazdanota, o plaukai vario atspalvio, saulėje nudega greičiau, nes jų oda gamina mažiau melanino, saugančio nuo UV spindulių. Vaikus, turinčius ryškių apgamų, dažnai rekomenduojama saugoti nuo saulės.

Saulės alergija (Fotodermatozės)

Visgi kartu saulės spinduliai gali sukelti ir įvairių odos problemų. Viena iš jų - saulės alergija, o tiksliau fotodermatozės. Fotodermatozės - odos ligos, kurias sukelia arba provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai. Dažnai jos prasideda netikėtai ir sukelia tokius simptomus kaip odos bėrimas, paraudimas, paburkimas, pleiskanojimas bei niežėjimas. Jokiu būdu nereikėtų ignoruoti šių simptomų, kadangi negydomos fotodermatozės gali pažeisti akių vokus, lūpas, veido, kūno ir galvos odą, nagus. Jomis dažniau serga moterys ir šviesesnio odos tipo žmonės. Iš viso išskiriama net iki 30 skirtingų fotodermatozių tipų.

Alergija saulės spinduliams gali pasireikšti ir vaikams. Saulės alergija vaikams pasireiškia tokiais pat požymiais kaip ir suaugusiesiems. Jeigu saulėtą vasaros dieną vaiko kūnelį nusėja smulkus bėrimas, mažylis nebūtinai ko nors „užvalgė” arba suprakaitavo. Galbūt jis alergiškas saulei. Saulės alergija nėra dažna liga. Jai būdinga tai, kad pabuvus saulėje oda greitai parausta, pradeda niežėti, atsiranda smulkus rožinis bėrimas, panašus į nudilginimą arba uodo įkandį. Retkarčiais kartu gali varginti silpnumas, galvos skausmas. Labiausiai išberia tas kūno vietas, kurios nebuvo pridengtos drabužiais. Saulės alergijos požymiai ryškiausi tose kūno vietose, kurias veikia UV spinduliai. Tačiau jie gali atsirasti ir drabužiais uždengtose kūno vietose, kadangi UVA spinduliai gali paveikti ir per rūbus.

Polimorfinė šviesos dermatozė, kuri įprastai vadinama tiesiog alergija saulei, yra viena labiausiai paplitusių idiopatinių fotodermatozių. Dažniausi tokios saulės alergijos požymiai yra paraudusi oda, niežtintys spuogai ir pūlingos pūslės. Jie pasireiškia per kelias valandas, o kartais net per kelias dienas po ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Dažniausiai paveikiamos kūno vietos yra veidas, kaklas, dekoltė ir rankos.

Saulės dilgėlinė laikoma tikrąja alergija saulei, kadangi veikiant UV spinduliams, odoje vyksta daugybė imuninių reakcijų. Tai reta ir ūmi fotodermatozė. Po saulės poveikio oda greitai parausta, pradeda niežėti, atsiranda į nudilginimą panašus bėrimas. Sunkiais atvejais, kuomet paveikiamas didelis odos plotas, gali išsivystyti anafilaksinis šokas.

Fototoksinė reakcija - išorinių priežasčių sukelta fotodermatozė, kurią sustiprina tam tikri geriami vaistai arba kosmetikos gamyboje naudojamos cheminės medžiagos. Kai pasireiškia tokia alergija nuo saulės, simptomai būna panašūs į tuos, kurie atsiranda nudegus saulėje: odos skausmas, paraudimas, uždegimas. Kitaip nei nudegimas saulėje, fototoksinė reakcija gali išsivystyti tik pavartojus tam tikrų vaistų ar cheminių medžiagų arba ant odos naudojant tam tikrus tepalus, parfumeriją. Kai kurios daržovės ir vaisiai (petražolės, salierai, žalioji citrina) gamina tam tikrus organinius junginius, vadinamus furokumarinais. Sąlyčio su tokiomis medžiagomis metu žmogaus oda tampa jautresnė UV spindulių poveikiui.

Fotoalerginis dermatitas, arba fotoalerginė reakcija, yra ląstelinis imuninis atsakas prieš ant odos patekusius saulės spindulių aktyvuotus junginius. Fotoalerginių reakcijų metu pasireiškia tokie simptomai kaip odos paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas. Kartais atsiranda pūslelės arba į dilgėlinę panašios dėmelės. Fotoalerginis dermatitas pasireiškia tik tuomet, kai žmogus paveikiamas UV spindulių, dažniausiai po 24-72 val.

Ką daryti pastebėjus baltas dėmeles ant kūdikio odos?

Kartais tėvai pastebi baltas dėmeles ant kūdikio odelės. Gali būti tiesiog baltmė (depigmentuota zona). Kūdikio odelė plonesnė nei vyresnio vaiko ar suaugusio, dėmės ryškumas gali skirtingai atrodyti. Jei vaikas turi baltmę, tikrai reikia saugoti nuo saulės (vasarą tepti kremu), specifinio gydymo nėra, tiesiog toks vaikas gimė. Plonesnė oda ir stengtis, kad vasarą negautų tiesioginių saulės spindulių.

Karščio ir saulės smūgis

Karšti orai - išbandymas visiems, o ypač mažiems vaikams. Nuovargis, prasta nuotaika, neramumas - tėvai pastebi, kad kūdikių ir mažų vaikų elgesys pasikeičia.

Šilumos smūgis

Jei mažylis išraudo, suprakaitavo, pasidarė neramus, vadinasi, jis perkaito. Mažam vaikui šilumos smūgis, kuris gali ištikti net ir automobilyje ar troškiame kambaryje, labai pavojingas, nes gali prasidėti traukuliai. Vaiką kuo skubiau neškite į pavėsį ar vėsią patalpą (venkite skersvėjo), nurenkite ar nors prasekite drabužėlius ir pagirdykite vėsiu (ne šaltu!) gėrimu, ant galvos uždėkite šaltą kompresą. Jei vaikas labai perkaito, jam gali pakilti temperatūra maždaug iki 37,5° C. Didesnio vaiko savijauta turėtų pagerėti po 2-3 dienų, o kūdikį turėtų apžiūrėti gydytojas. Jei vemia, skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, medikų pagalba būtina ir didesniam.

Saulės smūgis

Saulės smūgis sukelia stipresnę organizmo reakciją. Oda būna sausa, karšta, vaikas tampa mieguistas, gali netekti sąmonės. Vaiką nedelsiant būtina tuoj pat nuvesti ar nunešti į vėsesnę patalpą. Išrenkite, ant kaktos uždėkite šaltą kompresą, kūną vėsinkite šaltais pavilgais (paklode, rankšluosčiu), pagirdykite vėsiu gėrimu (mineraliniu vandeniu, juo skiestomis sultimis, drungna arbata). Jei vaikas karščiuoja, duokite paracetamolio. Vemiantį kas 3-5 min. girdykite šaukšteliu (gerdamas po labai mažai neišvems). Temperatūra turėtų palengva sumažėti. Skubios medikų pagalbos reikia tada, jei įtariate, kad saulės ar šilumos smūgis ištiko kūdikį. Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas, į gydytoją kreipkitės, kai temperatūra siekia 39-40 laipsnių arba ji yra mažesnė, bet per valandą nepradeda kristi. Vaikui pakanka 15-20 min. karštą dieną pabūti saulėje ir jis gali gauti saulės smūgį.

Saugios buvimo lauke taisyklės karštą dieną

Prevencija - pats geriausias būdas sumažinti neigiamą saulės poveikį. Gydytojai pataria visus kūdikius ir mažus vaikus bent iki 2 m. amžiaus pasaugoti nuo saulės spindulių pavasarį ir pirmąją vasaros pusę, kol vaikutis daugiau laiko būdamas lauke pripras prie saulės, pamažu įdegs odelė. Kūdikius būtina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

1. Venkti aktyvios saulės. Neikite į saulę nuo 11 iki 16 val., kai ji aktyviausia. Šiuo laiku net pavėsyje saulės spindulių vaikas gautų apie 40 proc. Saulė pavojingiausia, jei vaikas kapstosi smėlyje ar yra šalia vandens. Juk smėlis atspindi 35 proc., o vanduo - 10 proc. saulės spindulių, tad jų poveikis sustiprėja. Jei vaikas žaidžia ne po skėčiu nuo saulės, o šalia jo, odelė labiau nukenčia, nes šis taip pat atspindi saulės spindulius. Neapsigaukite vėjuotą ar debesuotą dieną - nors atrodo vėsiau, UV spindulių poveikio debesys nesumažina. Saulė vaiko odą pasiekia net ir pro debesis, todėl jautrią odą gali vis tiek nudeginti. Prisiminkite, kad saulės spinduliai yra aktyviausi nuo 10 val. ryto iki 16 val. popiet, tad su vaiku pabūti lauke ir pasimėgauti saule geriausia anksti ryte arba vakare. Naudingiausia 10-15 min. pasivaikščioti nuo 7 iki 10 val. ryto naudojant apsaugos priemones.
2. Rinktis pavėsį. Naujagimius ir kūdikius apskritai saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, nes jų oda dar labai plona ir jautri. Tokio amžiaus kūdikiui užtenka pabūti saulės pavėsyje arba saule džiaugtis pro medžių properšas. Svarbiausia, kad mažylis nebūtų atviroje saulėje - išeikite pasivaikščioti ryte arba vakare, kad saulė „nenubučiuotų” odelės, o jeigu turite savo kiemą, žaiskite su juo pavėsyje.
3. Tinkami drabužiai ir aksesuarai. Visų antra, parinkite tinkamus rūbelius. Geriausia rengti vaiką plonais šviesių spalvų drabužiais ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Svarbu, kad kuo didesnis odos plotas būtų uždengtas. Parenkite tankaus audinio, gerai uždengiančius drabužius. Nepamirškite pridengti kaklo, rankų, krūtinės ir kojų. Nepamirškite kepurės! Uždėkite plačiakraštę skrybėlę ir akinius nuo saulės. Karštomis ir saulėtomis dienomis patartina mažylius rengti plonais drabužiais su laisvesnėmis ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Jeigu vaikas nėra alergiškas saulei, antroje vasaros pusėje jį jau galima rengti drabužėliu trumpomis rankovėmis. Patariama dėvėti akinius nuo saulės ir nuo jos apsaugančius drabužius.

4. Apsauginiai kremai nuo saulės. Visais atvejais būdami lauke su vaikais naudokite apsauginį kremą. Priemonių nuo saulės naudojimas - svarbiausias žingsnis siekiant apsaugoti odą, kad ši išliktų sveika. Patariama naudoti plataus spektro apsauginius kremus (apsaugančius nuo UVA ir UVB spindulių), kurių SPF ne mažesnis nei 30, o dar geriau SPF 50+.
5. Hidratacija ir mityba. Nepamirškite vandens atsargų. Vartokite skysčius. Jeigu vaikai žaidžia lauke, kas kiek laiko išneškite jiems vandens ir priminkite, kad atsigertų (2-3 kartus dažniau, negu patys geriate). Vaikų oda gerokai plonesnė negu suaugusiųjų, todėl per ją išspinduliuojama kur kas daugiau drėgmės. Jeigu per ilgai negeria vandens, iš pradžių dar jaučia troškulį, o vėliau šis jausmas dingsta ir mažylis nebenori gerti, o organizmas dėl pritrūkęs skysčių vis labiau silpsta. Mažylis tampa apatiškas. Tad jeigu matote, kad karštą dieną mažylis ilgokai negėrė ir jau nebenori gerti, paprašykite, kad mažais gurkšneliais išgertų vandens arba sugirdykite vandenuką šaukšteliu. Vos pradėjęs gerti vaikui „atsinaujins” troškulio pojūtis ir jis vėl gers vandenį.

Kremas nuo saulės nepradeda veikti vos tik juo pasitepus - reikia maždaug 30 min., kol jis įsiskverbia į odą ir pradeda saugoti. Tad, planuodami pasivaikščiojimus lauke, iš anksto apsaugokite save ir savo mažuosius! Kenksmingi saulės UV spinduliai gali atsispindėti nuo smėlio, sniego ar betono, tad tokiose vietose būkite ypač atsargūs. Beje, nors žiemą nudegti nuo saulės negresia, UV apsauga taip pat rekomenduojama, nes UVA spinduliuotė neigiamai veikia odą ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų ar metų laiko.

Apsauginiai kremai nuo saulės: pasirinkimas ir naudojimas

Priemonių nuo saulės naudojimas - svarbiausias žingsnis siekiant apsaugoti odą, kad ši išliktų sveika. Vaikų odai būtina ypač aukšta SPF apsauga ir UVA bei UVB filtrai. Jautrią odą gali sudirginti tam tikros medžiagos, todėl vertėtų vengti dažiklių, kvapiųjų medžiagų ir parabenų. Geriausia rinktis priemones, kurių tinkamumas įrodytas klinikiniais tyrimais.

Kada pradėti naudoti apsauginį kremą?

Dėl šios priežasties naujagimiams iki 6 mėn. amžiaus nerekomenduojama naudoti jokių kremų nuo saulės ar priemonių nuo nudegimo, nes jie gali dar labiau sudirginti odą. Tai galioja tiek vaistinėje parduodamiems preparatams, tiek natūraliems aliejams, uogų ar vaisių išspaudoms ar kitoms priemonėms. Jeigu vis dėlto nusprendėte naudoti kremą nuo saulės jaunesniems negu 6 mėn. amžiaus kūdikiams, įsitikinkite, kad jis yra tinkamas jaunesniems, nei 6 mėn. amžiaus vaikams (papildomi nurodymai ant pakuotės).

Vyresniems negu 6 mėn. amžiaus kūdikiams naudoti priemones nuo saulės yra pakankamai saugu, tačiau visų pirma jas reikia išbandyti ant nedidelio odos ploto (geriausia truputį patepti ant nugarytės) tam, kad įsitikintumėte, jog priemonė nesukelia alerginės reakcijos ir tinka jūsų vaiko odai.

SPF rodiklio reikšmė

Atkreipkite dėmesį, koks apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) nurodytas. Svarbiausias yra SPF rodiklis. SPF (Sun Protection Factor - apsaugos nuo saulės faktorius) trumpinys indikuoja apsaugos nuo saulės lygį. Vaikams patartinas kremas, turintis SPF 50. Kaip matote, apsauga nuo saulės nedidėja kartu su SPF, o tarp SPF 15 ir SPF 50 yra vos 1 % skirtumas kalbant apie apsaugos intensyvumą. Vis dėlto vaistinių ir parduotuvių lentynose galima įsigyti ir SPF 75 ar SPF 100. Ar tai reiškia, kad šios priemonės suteikia 100 % apsaugą? Ne. Tam, kad priemonė būtų išties veiksminga, ji turi saugoti ne tik nuo UVB, bet ir nuo UVA spinduliuotės. Kitaip tariant, tai turi būti plataus spektro apsauga nuo saulės. Siekiant tinkamos apsaugos nuo saulės, UVA apsauga turėtų būti lygi mažiausiai 1/3 UVB apsaugos. Taigi, ieškodami geriausios apsaugos, rinkitės kremą, kuris būtų nuo SPF 15 iki SPF 50 ir saugotų nuo UVA bei UVB spinduliuotės.

SPF ir apsaugos lygis

Štai lentelė, iliustruojanti SPF rodiklių ir apsaugos lygio santykį:

Cheminiai ir mineraliniai filtrai

Visose priemonėse nuo saulės (tiek vaikams, tiek suaugusiems) naudojami cheminiai ir mineraliniai apsaugos nuo UVA ir UVB spindulių filtrai. Jų veikimo pobūdis iš esmės skiriasi.

• Cheminiai filtrai sugeria UV spindulius ir jų energiją paverčia termine šiluma (juntamas šilumos pojūtis).
• Mineraliniai filtrai (paprastai - neorganiniai mineraliniai pigmentai) atspindi arba išskaido UV spindulius, pasiekusius išteptos odos paviršių. Mineraliniai filtrai sukuria apsauginį barjerą, todėl jie ypač tinkami naudoti kūdikiams, mažiems vaikams ir visiems, kurių oda ypač jautri saulei.

Rindamiesi apsaugą nuo saulės nepamirškite atidžiau perskaityti priemonės sudėties ir tam, kad išvengtumėte odą erzinančių ar alergizuoti galinčių priedų. Kaip matote, apsaugos priemonėse galima rasti pačių įvairiausių pridėtinių medžiagų - nuo UV filtrų iki kvapiklių, kurios turi potencialą sukelti nepageidautinų šalutinių poveikių. Kūdikių ir mažų vaikų odelė itin jautri, tad geriau naudoti tik patikimas, patikrintas ir išbandytas priemones. NATŪRALIOS PRIEMONĖS nuo saulės, pavyzdžiui, aliejai ar augalų esktratai, nėra tokie efektyvūs kaip kremai arba purškalai nuo saulės, o tam tikrais atvejais gali turėti ir priešingą poveikį bei paskatinti odos nudegimus.

Tinkamas apsauginio kremo tepimas

Tyrimai rodo, kad odą tepdamiesi žmonės naudoja vos ketvirtį rekomenduojamo priemonės kiekio. Kremas nuo saulės nepradeda veikti vos tik juo pasitepus - reikia maždaug 30 min., kol jis įsiskverbia į odą ir pradeda saugoti. Tad, planuodami pasivaikščiojimus lauke, iš anksto apsaugokite save ir savo mažuosius!

• Tepkite bent 20 min. prieš pasirodant saulėje.
• Gausiai ir kruopščiai ištepkite veido, ausų ir kaklo srities odą.
• Ypatingą dėmesį skirkite sritims, kurias ištepti dažnai pamirštama, pvz., keliams, viršutinei ir galinei pėdų daliai.
• Pasitepkite vaiko odą pakartotinai, jei ilgiau būnate saulėje ar po maudynių. Be to, nepamirškite tepti reguliariai: rekomenduojama tepti kas 2 valandas, ypač po maudymosi, šluostymosi ar suprakaitavus.
• Po 30 minučių odą ištepkite dar kartą. Taip užtikrinsite, kad oda būtų apsaugota ir neliktų neišteptų vietų.

Vitaminas D ir saulės spinduliai

Tinkamai saugantis, saulės bijoti nereikėtų, nes ji - puikus vitamino D šaltinis. Vitaminas D yra svarbus mūsų kaulams, raumenims, imunitetui, nervinei sistemai, mažina vėžio riziką ir padeda organizmui įsisavinti kai kurias kitas reikalingas medžiagas. Tam, kad organizmas gautų pakankamai šio vitamino, užtenka vos keleto minučių per dieną suaugusiam žmogui. Kai kurie tėvai nerimauja, kad vengiant saulės gali pasireikšti vitamino D trūkumas, tačiau kūdikiui ar mažam vaikui užtenka vos poros minučių saulėje, kad gautų pakankamai šio vitamino. Taip pat svarbu žinoti, kad žindomas naujagimis vitamino D gauna su mamos pienu, tad kol mama šiek tiek pasimėgauja saulės spinduliais, kūdikiui šio vitamino nepritrūks.

Pirmoji pagalba ir gydymas

Nudegimai ir odos sudirginimas

Jei vaiko oda paraudo, peršti, vaiką kelis kartus per dieną prauskite po vėsiu dušu, kūno nešluostykite ir netrinkite. Galite naudoti vaikams skirtas priemones po saulės. Jei pastebite, kad odoje atsirado pūslelių, kreipkitės į gydytoją. Neleiskite mažyliui jų krapštyti, nes gali kilti pūlingas odos uždegimas. Kaip ir kremo nuo saulės, taip ir priemonių nuo nudegimo kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus naudoti negalima, nes gali dar labiau sudirginti odą - tai galioja tiek vaistinėje parduodamies preparatams, tiek natūraliems aliejams, uogų ar vaisių išspaudoms ar kitoms priemonėms. Naudokite saulės pažeistą odą atkuriančias priemones. Tyrimai rodo, kad veiklioji medžiaga gliciretininė rūgštis sustiprina UV spindulių pažeistos odos natūralius DNR atkūrimo mechanizmus. Saulė odą gali ne tik alergizuoti, bet nudeginti ir sudirginti. Jeigu vaiko (arba savo) odą tepame kremais su vitaminu A, oda, veikiama tiesioginių saulės spindulių, gali sureaguoti ir atsirasti bėrimas, paraudimų. Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti kremai be kvapiklių ir kitų priedų odos neturėtų dirginti.

Alerginės reakcijos

Pastebėjus, kad pabuvus saulėje mažylio oda pradeda rausti, reikėtų ją tepti apsauginiais kremais. Jei nepadeda, saulės vonių jam reikėtų vengti. Saulės spindulių sukeltas odos bėrimas gydomas įvairiai. Vieniems vaikams pakanka odą patepti gydomuoju kremu, kiti gydomi hormoniniais vaistais. Atvejais, kuomet pasireiškia alergija nuo saulės, gydymas gali būti skirtingas. Kartais užtenka tik vietinio gydymo, pavyzdžiui, tepalo, odos drėkinimo priemonių ar kremo su kortikosteroidais. Tačiau kitais atvejais reikia geriamų vaistų. Siekiant sušvelninti nemalonius saulės alergijos simptomus, skiriami vietiškai naudojami arba sisteminiai imuninę sistemą slopinantys preparatai. Sumažinti niežulį padeda antihistamininiai vaistai. Jei juntamas skausmas, gali būti skiriami vaistai jam malšinti.

Odos alergija saulei neišnyksta savaime ir daugeliu atveju ji trunka visą gyvenimą. Jei pabuvus saulėje Jums ar Jūsų vaikams pasireiškia nemalonūs simptomai, kreipkitės pagalbos. Nustatyti, ar tai tikrai alergija nuo saulės, padeda alergologiniai tyrimai ir alergenų programos. Reikiamus testus parenka individualų atvejį įvertinęs alergologas. Nesvarbu, Jums pasireiškė alergija saulei ant veido ar kitos kūno vietos, neignoruokite nemalonių simptomų. Apsilankykite klinikoje „Antėja“ ir atlikite reikiamus alergologinius tyrimus.

Augalų sukeltos reakcijos

Kartais vaiko odelę išberia, kai jis šviečiant saulei čiupinėja pomidorų lapus, salierus, rūtas. Tuomet išberia pirštelius arba veiduką, jeigu mažylis pasilenkęs uosto augalą, tai vadinama kontaktine odos reakcija. Tačiau tie patys augalai nesukels alerginės odos reakcijos, jeigu vaikutis juos lies debesuotą dieną.

Mitybos įtaka odos apsaugai

Sveikas maistas - į naudą. Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad tam tikrų rūšių maistas gali padėti sumažinti saulės sukeliamus odos pažeidimus. Reguliariai vartojant karoteną (raudonus, geltonus ir oranžinius vaisius bei daržoves) ilgainiui sustiprėja natūralūs odos gynybiniai mechanizmai, ji tampa atsparesnė nudegimams.

tags: #kudikis #slepiasi #nuo #saules

• Išmokų ypatumai antraisiais motinystės atostogų metais
• Kaip įveikti vaiko vystymosi iššūkius
• Čiulptukai jautriai kūdikių odai
• Kaip išsirinkti vaikui dviračio šalmą
• Vaiko išlaikymo mokesčio naujienos Palangoje