Žilvinas Gaižauskas: tarp kūrybinės kaitros, rasos ir lietaus
Balandžio 15 d. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje jos direktorius Alvydas Stauskas atidarė Žilvino Gaižausko personalinę tapybos ir skulptūros parodą „Kaitra, rasa ir lietus“. Tai pirmoji autoriaus personalinė paroda, džiugu, kad ji vyksta Dusetose. Žiūrovus sužavėjo parodos autoriaus galingos abstrakčios skulptūros, į kurias sudėta begalė laiko, jėgų, minčių, ne mažiau akį traukia Žilvino tapyba - laisva, gaivališka, atlikta išskirtine autorine technika.
Kelias į meną ir savęs paieškos
Gimiau 1987 metais Vilniuje. Vaikystėje, dar nesuėjus penkiems metams, jau buvau patyręs daug nelaimingų atsitikimų, kurie galėjo būti mirtini, tačiau man sekėsi: nusitrenkimai elektra, springimas iki pamėlynavimo, taip pat įvairūs kritimai, kurie suteikdavo kažkokias ribas mano suvokimo formavime. Kadangi iš prigimties esu atitrūkęs nuo žemės, matau nuolat mirgantį vaizdą, lengvai mintimis persikeliu į kitas vietas, dažnai neužsimerkęs atsirandu kitose vietose, todėl pradinėse klasėse mane vadindavo svajokliu.
Gyvenime užsiiminėjau daugybe sporto rūšių, lavindamas atletišką sudėjimą, mano fizinio sudėjimo idealas visada buvo Bruce Lee. Labiausiai traukė ekstremalus sportas, kopimas be virvių, parkour bėgimas per kliūtis. Patyriau daugybę fizinių traumų, lūžių, turiu tris varžtus kulne nuo 2006 metų. Kai tada priverstinai buvau paguldytas į lovą keliems mėnesiams, mane patraukė link gilesnių suvokimo dalykų, tokių kaip įvairios filosofijos, religijos. Užsiiminėjau astralinėmis kelionėmis, domėjausi viskuo, ieškojau gyvenimo prasmės, nušvitimo.
Dvasinis virsmas ir meistrai
2009 metais netgi atsisakiau visko ir palikau Lietuvą, niekam nesakęs išvykau į Himalajus ieškoti dvasinio mokytojo, radęs, buvau su juo kasdien. Į Lietuvą grįžau praėjus porai metų, suradęs gyvenimo prasmę, iš užsidariusio intraverto pasikeitęs į laisvai komunikuojantį ekstravertą. Visą gyvenimą bandau užčiuopti esmę visur ir visame kame. Taip pat ir mene ieškau esmės, kurią rado didieji pripažinti menininkai.
Vaikystėj, paauglystėj lankiau įvairius meninius būrelius, tačiau niekas nebuvo labai rimta, niekas nebuvo autoritetu iki 2001 metų, kai buvau tėvo nuvežtas į Vokietiją ir supažindintas su tikrais menininkais - Brigitte Denninghoff ir Martin Matschinsky. Jie buvo pasaulinio garso skulptoriaus Henry Moore mokiniai. Brigitte ir Martin tapo tikraisiais mano idealais. Iš tiesų, visa kūrybos motyvacija atsirado dėl jų.
| Sritis | Požiūris |
|---|---|
| Skulptūra | Natūralios, kuo amžinesnės medžiagos (nerūdijantis plienas, akmuo, mediena) |
| Tapyba | Laisva, ekspresyvi, atlikta unikalia autorine technika |
| Tikslas | Išgryninti meną, suteikti jam prasmę ir svorį |
Kūrybiniai principai ir technika
Technika tapyboje, kurią naudoju, atradau pats, tai unikali mano technika, kurią lavinu jau apie 10 metų. Skulptūroje patinka natūralios, kuo amžinesnės medžiagos, labiausiai nerūdijantis plienas, po to akmuo, kiti metalai, taip pat mediena. Didžiausia sukurta skulptūra 2-3 metrų dydžio, tačiau esu prisidėjęs realizuojant 15 metrų aukščio skulptūrą Vokietijoje. Šiuo metu baiginėju skulptūrą iš beveik tonos nerūdijančio plieno.
Bekuriant skulptūras, mėgstu tapyti ekspresyviai, kadangi negaliu vien kurti ilgai nematydamas galutinio rezultato, reikia eigoje atlikti kitų darbų iki galo. Neturiu vienos aiškiai aprašytos filosofijos. Tai yra filosofijų, tikėjimų, dvasinių patirčių rinkinys, kuriame ir budizmas ir hinduizmas, ir Koranas ir Biblija, ir šamanizmas ir okultiniai mokymai, įvairios praktikos, pratimai, joga, meditacija.
Tiesa, sūnus gabus, stengiuosi auginti jį, jo asmenybę kaip ąžuolą, augantį ant kalno, leidžiu kerotis. Piešia nuo mažens, jau ir ant drobės ne kartą tapęs. Puikiai jaučiasi piešdamas, pasitikėjimo jam tikrai netrūksta. Matau save jame. Stengiuosi suteikti tai, ko man trūko.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
