Edita Žiobienė ir vaiko teisių apsaugos sistemos iššūkiai
Edita Žiobienė - žinoma Lietuvos teisininkė, socialinių mokslų daktarė, kurios profesinė veikla neatsiejama nuo žmogaus ir vaiko teisių apsaugos. Nuo pat savo karjeros pradžios ji nuosekliai dirbo konstitucinės teisės, žmogaus teisių ir vaiko teisių srityse, eidama atsakingas pareigas tiek akademinėje, tiek valstybinėje veikloje.
Kalbant apie institucinį vaiko teisių apsaugos modelį, E. Žiobienė ne kartą pabrėžė, kad sistemai trūksta aiškumo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. „Pagrindinis dalykas - institucijoms trūksta supratimo, kad pagrindinis asmuo, kuris vykdo sprendimą, yra antstolis. Jis priima patvarkymą ir nustato, kaip vykdyti - ne vaiko teisių skyrius, ne kuri nors kita institucija“, - teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Teisinis reglamentavimas ir institucinės spragos
E. Žiobienė siūlė teisingumo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrams priimti bendrą įsakymą, kuriuo būtų patvirtinta teismo sprendimų dėl vaiko globos vykdymo instrukcija. Pasak jos, „kad visiems būtų detalu ir aišku“, būtina aiškiai numatyti vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas, nes šiuo metu esamos instrukcijos labiau skirtos tik antstoliams.
Be to, kontrolierė ne kartą akcentavo būtinybę keisti laikinosios globos suteikimo ir nutraukimo mechanizmą. Anot jos, Lietuvoje susiformavo ydinga praktika, kai nesprendžiamas tėvų teisių ribojimo klausimas, o forminama vaiko globa. E. Žiobienė kėlė klausimą: „Kas šiandien yra vaiko įstatyminis atstovas - ar globėja, ar mama, kurios teisės nėra ribotos?“
Sisteminės problemos ir reagavimas į krizes
Svarbi E. Žiobienės veiklos dalis - reagavimas į konkrečius, visuomenę sukrėtusius įvykius, tokius kaip sudėtingos globos bylos ar smurto atvejai ugdymo įstaigose. Vertindama institucijų veiksmus, kontrolierė akcentuoja, kad „jeigu yra indikacijų, kad vaikui bus nesaugu, tais atvejais, aišku, institucijos privalo reaguoti“.
Bendradarbiavimas šiuo atveju yra itin svarbus, nes institucijoms būtina laiku reaguoti ir galvoti, kokią pagalbą suteikti ne tik vaikui, bet ir tėvams. Pagal E. Žiobienę, priemonių spektras turi būti platus:
- Minkštesnių priemonių taikymas ankstyvoje stadijoje.
- Atsakomybės taikymas, kai bendradarbiavimas neįmanomas.
- Kraštutinė priemonė - vaiko paėmimas - tik tada, kai kitos priemonės nepadeda.
Kontrolierė taip pat pabrėžia, kad stumdytis atsakomybe tarp skirtingų tarnybų yra nepriimtina. „Nereikėtų vieniems nuo kitų stumdyti, o reikėtų priimti vieną sprendimą ir laikytis bendrų veiksmų“, - teigia E. Žiobienė, ragindama užtikrinti vaiko saugumą ir interesus kaip prioritetą.
| Sritis | Problema | Siūlomas sprendimas |
|---|---|---|
| Sprendimų vykdymas | Neaiškios funkcijos | Bendra instrukcija institucijoms |
| Globa | Besitęsianti laikinoji globa | Laikinosios globos mechanizmo reforma |
| Bendradarbiavimas | Institucijų atsakomybės stumdymas | Bendrų veiksmų plano laikymasis |
Edita Žiobienė per daugiau nei dešimtmetį savo profesinėje veikloje nuolat kėlė klausimus dėl teisinių spragų, siekdama, kad vaiko teisės nebūtų tik deklaratyvios, o realiai užtikrinamos visose valstybės institucijose.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
