Tirotropinas (TTH/TSH): svarba skydliaukės veiklai, pastojimui ir nėštumui

Skydliaukė - nedidelė, bet ypač svarbi liauka, gaminanti hormonus, kurie reguliuoja daugelį gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų ir žmogaus medžiagų apykaitą organizme. Hormonai veikia ne tik medžiagų apykaitą, bet ir smegenų, nervų sistemos, širdies, inkstų, žarnyno, odos, plaukų bei akių būklę. Jie taip pat daro didelę įtaką emocinei savijautai, menstruaciniam ciklui, nėštumui ir vaisingumui. Skydliaukė - priekinėje kaklo dalyje esanti vidaus sekrecijos liauka, kuri forma primena drugelį.

Tirotropino (TTH/TSH) vaidmuo skydliaukės reguliavime

Vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių yra hormonas tirotropinas (TSH/TTH). Jis gaminamas hipofizėje - galvos smegenyse esančioje liaukoje. Tirotropinas (TSH arba TTH) - tai hipofizės gaminamas hormonas, reguliuojantis skydliaukės veiklą ir skatinantis gaminti skydliaukės hormonus - trijodtironiną (T3) bei tiroksiną (T4). Šie hormonai daro įtaką medžiagų apykaitai, energijos balansui, širdies bei nervų sistemos veiklai. Tirotropinas veikia kaip tarpininkas tarp hipofizės ir skydliaukės.

Kaip sakė endokrinologė I. Fomčenko, skydliaukės veiklą reguliuoja tirotropinis hormonas, vadinamas TTH, arba TSH, kuris išskiriamas iš kitos liaukos - hipofizės: „Išsiskirdamas jis skatina skydliaukę išskirti savo hormonus - laisvą tiroksiną, arba LT4, laisvą trijodtironiną, arba LT3.

Skydliaukės sutrikimų pasekmės

Tirotropino padidėjimas arba sumažėjimas gali signalizuoti apie įvairias ligas. Jeigu skydliaukės funkcija yra sutrikusi, padidėja cholesterolio kiekis organizme, pakyla arterinis kraujo spaudimas, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, koronarinės širdies ligos simptomų, vystosi osteoporozė, gali kilti pavojus netgi gyvybei. Nenustačius ir negydant skydliaukės hormonų sutrikimų, ilgainiui gali išsivystyti lėtinės širdies kraujagyslių ligos, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, depresija ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Negydomi skydliaukės sutrikimai gali daryti įtaką ir nevaisingumui.

Skydliaukės ligos - vienos iš labiausiai paplitusių visame pasaulyje, tačiau dažnai liekančios nepastebėtos dėl plataus simptomų spektro. Daugelis skydliaukės sutrikimų iš pradžių nesukelia ryškių simptomų, todėl gali būti nepastebėti metų metus. Skydliaukės sutrikimai gali būti lėtiniai, tačiau per žmogaus gyvenimą sutrikimas gali kisti, progresuoti arba regresuoti.

TTH reikšmė pastojimui ir nėštumui

Skydliaukės hormonai yra labai svarbūs pastojimui, normaliai nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Negana to, jos funkcija yra itin svarbi tiek planuojant nėštumą, tiek besilaukiant. Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija), pastebi gydytoja. Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai.

Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi. Ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kadangi tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati - o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Taip pat skydliaukės hormonai kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą.

Reguliari patikra ypač svarbi moterims, planuojančioms nėštumą, jau laukiančioms kūdikio arba patiriančioms ciklo sutrikimus. Jeigu Jums nustatytas lėtinis autoimuninis tiroiditas, prieš planuojamą nėštumą reikėtų įsitikinti, ar Jūsų skydliaukės hormonų lygis yra optimalus pastojimui. Ši rekomendacija galioja tiek vartojančioms tiroksiną, tiek šio vaisto nevartojančioms moterims. Jeigu planuojate pastoti, rekomenduojama prieš planuojamą nėštumą atlikti pagrindinio skydliaukės hormonų balansą organizmę atspindinčio rodikio tyrimą - TTH koncentraciją kraujyje. Ji turėtų būti normos ribose, tačiau mažesnėje normos ribų pusėje - mažesnė nei 2,5 mU/l. Pastojus skydliaukės hormonų poreikis greitai išauga, todėl sužinojus apie nėštumą, nedelsiant kartojamas TTH tyrimas.

Kaip sakė endokrinologė I. Fomčenko, fiziologiškai pirmąjį nėštumo trimestrą TSH tyrimas gali skirtis. Nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių, kurie yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi. Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių.

Skydliaukės hormonų sutrikimų simptomai

Skydliaukės hormonų pusiausvyros sutrikimai gali pasireikšti kaip:

• Nuolatinis nuovargis, silpnumas;
• Nerimas, dirglumas ar depresija;
• Širdies ritmo sutrikimai (per greitas arba per lėtas pulsas);
• Kūno svorio pokyčiai be aiškios priežasties;
• Sutrikusi miego kokybė;
• Plaukų slinkimas, sausa oda, trapūs nagai;
• Menstruacijų ciklo sutrikimai, sunkumai pastoti;
• Jautrumas šalčiui arba karščiui;
• Atminties ir koncentracijos problemos („rūkas galvoje“).

Dauguma skydliaukės ligos simptomų yra neryškūs, tad labai svarbu atkreipti dėmesį į ligos požymius ir laiku pasitikrinti pastebėjus vieną ar kelis simptomus. Specifinių simptomų, išduodančių sutrikusią skydliaukės veiklą nėra, pradžioje jie gali būti neryškūs arba imituoti kitas ligas, todėl šios liaukos sutrikimai dažnai nėra įtariami iš karto. Neretai pacientai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, dirglumu, jiems be priežasties auga svoris, intensyviau slenka plaukai, svyruoja kraujospūdis, kartojasi širdies permušimai, vargina smaugimo jausmas kakle. Daugelis žmonių šiuos simptomus „nurašo“ nuovargiui, amžiui ir kitoms turimoms lėtinėms ligoms, konsultuojasi su įvairių sričių gydytojais ir tik po vizitų pas juos, neradus jokių ligų, apsilanko pas endokrinologą, kuris dažnu atveju aptinka skydliaukės hormonų pakitimus.

Simptomai, esant padidėjusiam TTH (hipotirozė)

Esant TSH padidėjimui, gali atsirasti neįprastas nuovargis, silpnumas, be priežasties augti svoris, pasikeisti oda, sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nevaisingumas, virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas. Dalis pacientų skundžiasi plaukų slinkimu ar kūno (ypač veido), galūnių patinimu. Jei skydliaukės hormonų sumažėjo, jus vargins tokie simptomai kaip svorio augimas, nuovargis, apatija ir net sulėtėjusi smegenų veikla, vidurių užkietėjimas, padidintas jautrumas šalčiui, odos, plaukų bei nagų būklės suprastėjimas. Moterims sutrinka menstruacijų ciklas ar pasireiškia nevaisingumas, o pastojimo metu padididėja savaiminio persileidimo rizika.

Simptomai, esant sumažėjusiam TTH (hipertireozė)

Esant sumažėjusiam tirotropino rodikliui, įtariamas skydliaukės hormonų perteklius organizme. Gali pagreitėti metabolizmas, padažnėti širdies plakimas, kristi svoris, atsirasti didesnis prakaitavimas, nuovargis, sumažėti fizinio krūvio tolerancija, raumenų skausmas, padidėti nerimas ir net prasidėti panikos atakos. Kai kurie pacientai netgi priauga svorio dėl atsiradusio pernelyg didelio apetito. Kimstantis balsas, šalčio netoleravimas, energijos trūkumas net ir po ilgo poilsio ar atsiradęs nerimo jausmas, dažnas širdies plakimas, šilumos netoleravimas, padidėjęs prakaitavimas, rankų drebėjimas - visa tai gali įspėti apie rimtas skydliaukės problemas, įspėja gydytojai.

Skydliaukės tyrimai ir diagnostika

TTH tyrimas - kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas hipofizės gaminamo tirotropino kiekis. Šis tyrimas ypač svarbus diagnozuojant skydliaukės ligas bei stebint gydymo eigą. TSH tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio. Procedūra trunka kelias minutes, yra neskausminga ir nereikalauja specialaus pasiruošimo. Atliekamas TSH tyrimas pasižymi funkciniu jautrumu ≤0,01 mU/l, o tai reiškia, kad galima nustatyti net labai mažus tirotropino (TSH) kiekius.

Norint ištirti TSH, atliekamas kraujo tyrimas. Šio hormono, kaip ir daugelio kitų, fiziologinės normos yra labai plačios. Nedidelis nukrypimas nuo normos kartais būna susijęs su kitomis, ne vien su skydliaukės ligomis. Tirotropino didėjimas, pasak gydytojos, paprastai būna laipsniškas, jis nekinta kas dieną ar kas savaitę. Normos gali kisti, vartojant ar trūkstant tam tikrų medžiagų (jodo, vitamino D).

Prieš skydliaukės tyrimus valgyti negalima. Geriausia juos būtų atlikti ryte, nepusryčiavus, tuomet gausime ilgesnį nevalgymo tarpą, tačiau jei tyrimas nėra daromas ryte, prieš jį reikėtų nevalgyti 6-8 valandas. Verta žinoti, kad skydliaukę stimuliuojančio hormono tirotropino norma visą dieną kinta. Rekomenduojama tyrimą atlikti ryte, kad rezultatai būtų tiksliausi. Naktį pagaminama daug šio hormono, todėl ryte jo norma būna didžiausia, o po pietų hormono gamyba ženkliai sumažėja.

Kada rekomenduojama atlikti TTH tyrimą?

Šiuo metu, kaip teigė specialistė, nėra rekomenduojama tirti skydliaukės hormonus profilaktiškai visiems. Skirtingose gairėse nurodoma, jog TTH, arba TSH, tyrimą profilaktiškai reikėtų atlikti tuomet, jei šeimoje nustatyta skydliaukės ligų, jei kada nors anksčiau buvo nustatyta ar gydyta skydliaukės liga, jei žmogus serga I tipo cukriniu diabetu ar kitomis autoimuninėmis ligomis, nutukimu, nevaisingumu, esant širdies ritmo sutrikimų.

Skydliaukės tyrimą reikėtų atlikti jei ganėtinai greitai mažėja svoris, sutrinka širdies veikla, ima silpti akys, vargina kiti simptomai, net tokie, kaip odos būklės prastėjimas, odos sausėjimas, stiprus prakaitavimas, nerimas ir padidėjęs nervingumas, staigus aktyvumas, kuris greitai išsekina jūsų jėgas, padidintas jautrumas karščiui. Tuomet jūsų skydliaukės veikla yra labai aktyvi ir skydliaukės hormonų yra padidėję. Jei skydliaukės hormonų sumažėjo, jus vargins tokie simptomai kaip svorio augimas, nuovargis, apatija ir net sulėtėjusi smegenų veikla, vidurių užkietėjimas, padidintas jautrumas šalčiui, odos, plaukų bei nagų būklės suprastėjimas.

Papildomi tyrimai ir rezultatų interpretavimas

Tyrimo rezultatus vertina gydytojas, atsižvelgdamas į paciento amžių, klinikinę būklę, nėštumą bei kitus hormonų tyrimų rezultatus. Svarbu pabrėžti, kad vien tik TTH tyrimo nepakanka diagnozei nustatyti. Rezultatai visada vertinami kompleksiškai - kartu įvertinant FT4, FT3 tyrimus ir paciento klinikinius simptomus. Kuomet tyrimas parodo, jog TSH per didelis ar mažiau normos, anot gydytojos, papildomai tiriami kiti hormonai, laisvas tiroksinas, arba LT4, laisvas trijodtironinas, arba LT3. Esant reikalui, atliekami antikūnių, susijusių su skydliauke, tyrimai ir pan.

„Įvertinęs situaciją, šiuos tyrimus skiria gydytojas, nes tik jų kompleksinis vertinimas gali padėti nustatyti, ar yra skydliaukės sutrikimas - liga, kurią reikia gydyti, ar gydymas nereikalingas. Gydytojas taip pat pataria ir rekomenduoja, kaip dažnai reikėtų sekti skydliaukės veiklą, kiek svarbu ją stebėti, kodėl reikalingas ar nereikalingas gydymas, kada sunerimti atlikus profilaktinius tyrimus.“

Skydliaukės ištyrimo programos

Skydliaukės tyrimų programa yra svarbi, nes ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą ir išvengti rimtų sveikatos pasekmių (pvz., nevaisingumo, širdies ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų ar net autoimuninių komplikacijų). Tyrimai padeda nustatyti tiek hipotirozę (per mažą hormonų gamybą), tiek hipertirozę (per didelę hormonų gamybą), taip pat autoimunines skydliaukės ligas (pvz., Hashimoto tiroiditą ar Basedow ligą).

Šiuolaikinės medicinos įstaigos siūlo skydliaukės ištyrimo programas, leidžiančias įvertinti skydliaukės veiklą. Žemiau pateikiami dažniausiai atliekami tyrimai.

Skydliaukės sutrikimų gydymas

Norint sumažinti TSH rodiklį, pirmiausia endokrinologė pataria nustatyti jo padidėjimo priežastį. Atlikus kraujo tyrimą ir radus TTH mažiau normos, galima įtarti skydliaukės hormonų perteklių organizme. Nustačius sumažėjusį TSH, atliekami kiti hormoniniai ir nehormoniniai tyrimai, pagal tai skiriamas gydymas (dažnai prireikia vaistų, norint normalizuoti TSH ir pagerinti savijautą). Jei skydliaukės veikla sutrikusi ir yra hiperfunkcija, skiriami vaistai, kurie slopina tokią aktyvią skydliaukės veiklą.

Jei ligos forma pradinė, ją specialistai gydys išrašydami hormoninius arba jodo preparatus. Hipotirozė dažniausiai yra negrįžtama, todėl jos gydymas tęsiamas visą gyvenimą. Gera žinia yra ta, kad daugeliu atvejų pacientams gydytis nėra sudėtinga - tereikia neužmiršti kasdien išgerti tabletę tiroksino - sintetinio skydliaukės hormono. Tiroksinas yra pagrindinis vaistas hipotirozei gydyti, naudojamas visame pasaulyje.

Moterys, kurios serga lėtiniu autoimuniniu tiroiditu, nėštumo metu nustatoma individuali gydymo ir priežiūros schema. Nėštumo metu tiroksino poreikis keičiasi ir gali išaugti 30-50 proc., todėl dažni tyrimai ir vizitai pas gydytoją padeda pasiekti optimalų tiroksino dozavimą nėštumo metu. Po gimdymo moteris gali grįžti prie įprastinės prieš nėštumą vartotos tiroksino dozės arba šio vaisto vartojimą nutraukti, jei iki nėštumo tiroksinas nebuvo skiriamas.

Jodas ir selenas skydliaukės sveikatai

Visuomenėje dvi medžiagos - jodas ir selenas - yra plačiai siejamos su skydliaukės sveikata. Jodas - žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje ir yra neatskiriama jų sudedamoji dalis. Minėti hormonai dalyvauja medžiagų apykaitoje, reguliuoja organizmo augimą, protinį ir fizinį vystymąsi.

Tiek dėl jodo trūkumo, tiek dėl pertekliaus galimi skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė ar hipertirozė) ar skydliaukės struktūros pokyčiai - skydliaukės padidėjimas ar mazgai joje, didėja skydliaukės audinio imlumas radiacijai. Suaugusiam žmogui per parą reikia 150-200 µg jodo. Labiausiai jodo trūkumas gresia nėščioms moterims dėl padidėjusio jo poreikio nėštumo metu.

Pagrindiniai jodo šaltiniai yra joduota druska, duona, kurią kepant naudota joduota druska, žuvis (ypač menkė, lašiša), jūros gėrybės, jūros dumbliai, vištų kiaušiniai, pienas ir jo produktai. Su maistu jodo perdozuoti neįmanoma, išskyrus retus atvejus, kai dideliais kiekiais vartojami jūros kopūstai ar geriamasis vanduo, kuriame gausu jodo. Tačiau nesaikingai vartojant jodo turinčius preparatus - maisto papildus ar vartojant kai kuriuos vaistus širdies ir psichinėms ligoms gydyti, jodo galima ir perdozuoti. Todėl reikia atidžiai skaityti maisto papildų etiketes ir įsitikinti, kad bus suvartojama ne didesnė nei rekomenduojama, t.y. 150-200 µg, jodo per dieną dozė. Sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu (LAT) perteklinis jodo vartojimas, buvus jodo trūkumui, gali sietis su gausesniu skydliaukės peroksidazės antikūnų kiekiu ir pabloginti ligos eigą. Dėl šių priežasčių jodo papildai, esant diagnozuotam LAT, nerekomenduojami.

Selenas - tai mikroelementas, taip pat naudingas skydliaukės hormonų gamybai ir metabolizmui. Jis veikia kaip antioksidantas, be to skatina neaktyvaus skydliaukės hormono T4 (tiroksino) virtimą į aktyviąją formą -T3 (trijodtironiną). Seleno trūkumas gali pasireikšti raumenų silpnumu, nuovargiu, plaukų slinkimu, susilpnėjusia imunine sistema, viduriavimu, nagų spalvos pasikeitimu. Tyrimų duomenimis, selenas gali sumažinti antikūnių prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) kiekį sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu, taip pat pagerina Greivso oftalmopatijos eigą.

Pagrindiniai seleno šaltiniai yra mėsos produktai, žuvis, makaronai, ryžiai, duona ir grūdai, tačiau dažnai su maistu jo gaunama nepakankamai. Esant seleno trūkumui, jo papildų vartojimas gali turėti teigiamą poveikį. Sergant skydliaukės ligomis, tyrimų duomenimis, rekomenduojama vartoti 100-200 mcg seleno per parą, ne mažiau kaip 3 mėn., o esant Greivso oftalmopatijai rekomenduojama vartoti ne mažiau kaip 6 mėnesius. Jo poveikis nėščiosioms dar nėra pakankamai ištirtas, todėl rutiniškai skirti seleno papildų nėštumo metu nerekomenduojama.

Skydliaukės sutrikimų prevencija

Kadangi jodo trūkumas yra vienas svarbiausių mazginio ar difuzinio gūžio atsiradimo rizikos veiksnių, todėl skydliaukės sutrikimų paplitimas priklauso nuo jodo deficito regione. Lietuva taip pat priklauso endeminiam jodo deficito regionui - Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra.

Siekdami išvengti skydliaukės sutrikimų, svarbu pakankamas suvartojamo jodo kiekis, todėl viena iš prevencijos priemonių yra visuomenės švietimas apie tai, kokie negalavimai gali atsirasti esant nepilnavertei mitybai bei kokie yra jau sutrikusios veiklos simptomai. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas apsaugoti visuomenę ir kiekvieną nuo jodo stokos būklių yra tinkamai vartoti joduotą druską.

Pakankamą jodo kiekį ypač svarbu gauti vaikams, reprodukcinio amžiaus moterims, nėščiosioms (ypač nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo) bei maitinančioms moterims, nes jodas labai svarbus vaikų protiniam ir fiziniam vystymuisi. Taigi, sveika, subalansuota mityba, kurioje gausu jodo turinčių maisto produktų, ir joduotos druskos vartojimas gali būti geros sveikatos pagrindas.

Yra ir prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, kad sumažintų skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu. Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai. Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą.

Mitai ir realybė apie pastojimą

Kelionė į pastojimą yra kupina vilties, nerimo, o kartais ir tautosakos. Šimtmečius skirtingos kultūros perdavė išmintį ir įsitikinimus apie pastojimą, o praktika, dietos ir ritualai padidino tikimybę pastoti. Nors mokslas nuėjo ilgą kelią, padėdamas poroms įgyvendinti savo svajonę apie tėvystę, šios senos pasakos ir mitai vis dar persmelkia vaisingumo pasaulį.

Mityba ir pastojimas: tiesa ir išmonė

Vieni mitai kalba apie mitybą ir dietos dalykus, kurie įtakoja sėkmę norint pastoti. Manoma, kad ananaso šerdies valgymas po ovuliacijos gali padėti kiaušinėliui implantuotis. Priežastis, bromelainas, ananasuose randamas fermentas, kuris, kaip manoma, veikia kaip natūralus priešuždegiminis ir skystinantis kraują. Tačiau mokslinių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, trūksta. Maistas, kuriame gausu folio rūgšties visada rekomenduojamas prieš pradedant tokius planus pastoti. Folio rūgštis, nors ir būtina vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi, taip pat dažnai minima kaip naudinga pastojant. Nors tai labai svarbu ankstyvo nėštumo metu, nėra jokių konkrečių įrodymų, kad tai padėtų pastojimui.

Senovės egiptiečiai gerbė medų kaip meilės simbolį ir auką vaisingumo dievybėms. Žalias medus, kuriame gausu aminorūgščių, palaiko kiaušidžių funkciją ir reprodukcinę sistemą, pažymi vaisingumo specialistė Jane L. Frederick, MD, FACOG. Kai suporuotas su cinamonu, jis gali skatinti geresnį kraujo tekėjimą į reprodukcinius organus. Kolumbijos universiteto medicinos centras netgi susiejo cinamoną su policistinių kiaušidžių sindromu sergančių moterų menstruacinio ciklo reguliavimu.

Mėnulio ciklas ir kūno temperatūra

Kai kurie mano, kad mėnulio ciklas gali turėti įtakos vaisingumui. „Mėnulio vaisingumo“ teorija teigia, kad moterys vaisingiausios yra mėnulio fazėje, kuri atitinka fazę, kurioje jos gimė. Nors ir romantiška, šiai teorijai nėra jokio mokslinio sutarimo. Dar vienas patarimas yra mylėtis būtent pilnaties metu. Bazinės kūno temperatūros stebėjimas, kad būtų galima numatyti ovuliaciją, nėra tik pasaka; už to slypi mokslas. Nedidelis BBT padidėjimas po ovuliacijos gali padėti moterims tiksliai nustatyti savo vaisingumo langą. Tai viena iš pasakų, kuri turi pagrįstumo.

Seksualinės pozicijos ir orgazmas

Daugelis mano, kad nuo misionieriaus pozicijos iki kojų pakėlimo į orą gali pasikeisti pastojimo tikimybė. Kiti mano, kad tam tikros pozicijos gali padėti pastoti. Nors gravitacija gali būti prasminga intuityviai, nė viena pozicija nebuvo veiksmingesnė už kitas pastojant. Gimdoje tokie principai kaip už kūno ribų neturi įtakos. Orgazmas gali padėti pastoti labiau, nei manote. Gimdos susitraukimai po ejakuliacijos gali patraukti spermą į makšties kanalą ir į kiaušintakius, dalijasi Joseph R. Garza, M.D., Pažangiojo vaisingumo centro vyriausiasis vaisingumo pareigūnas. Be to, orgazmo metu išsiskiriantis atsipalaidavimo hormonas oksitocinas gali būti naudingas. Orgazmas padeda atsipalaiduoti ir pamiršti stresą. O šis tikrai trukdo.

Stresas ir aplinka

Pasakojimai apie pastojimą po atostogų arba įvaikinimo procesų metu pabrėžia neigiamą streso poveikį pastojimui. Didelis stresas veikia hormonų pusiausvyrą ir kraujo tekėjimą į reprodukcinius organus, todėl gali trukdyti ovuliacijai ir pastojimui. Šalinti toksinus iš aplinkos ir net toksiškus žmones gali būti naudinga. Šiuolaikiniai tyrimai sutampa, rodantys, kad tokie veiksniai kaip tam tikrų cheminių medžiagų poveikis, per didelis alkoholio vartojimas ir rūkymas gali neigiamai paveikti vaisingumą. Verta ištraukti lapą iš tradicinių knygų ir užtikrinti, kad aplinka būtų kuo mažiau toksinų.

tags: #tth #itako #pastojimui

• sužinokite migdymo paslaptis filme „Ponas Kūdikis“
• Kaip tinkamai valgyti virtą kiaušinį
• išsami Liudo Liutkevičiaus karjeros apžvalga
• Kūdikio išmatos: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
• Lietuvos gyvūnų prieglaudų veikla