Vaikai - ne tik džiaugsmas, laimė, gyvenimo šviesa, bet ir didžiulė tėvų atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai - pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK). 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Šių dienų realybė yra tokia, kad teisminiu keliu tenka spręsti ne tik išlaikymo, bet ir kitų tėvų savo vaikams turimų pareigų nevykdymo klausimus. Tėvai gali ne tik nevykdyti aukščiau nurodytų pareigų, bet ir aktyviais veiksmais jas pažeisti, piktnaudžiauti tėvų valdžia, žiauriai elgtis su savo vaikais, daryti jiems žalingą įtaką amoraliu elgesiu, vesti amoralų gyvenimo būdą, kenkiantį vaikų visapusiškam vystymuisi.
CK 3.180 straipsnyje numatyta procesinė galimybė teismui laikinai arba nuolat apriboti tėvų (vieno iš tėvų) teises savo nepilnamečiams vaikams, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką arba nesirūpina jais. Civilinis kodeksas numato du tėvų valdžios apribojimo būdus - laikinąjį ir nuolatinį.
| Apribojimo būdas | Pagrindinės sąlygos |
|---|---|
| Laikinasis apribojimas | Nustatoma žala vaiko interesams, kai aplinkybės nėra tokio pobūdžio, kad reikalautų visiško teisių atėmimo. |
| Nuolatinis apribojimas | Tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. |
Nustačius veiksmus, kuriais yra piktnaudžiaujama tėvų valdžia ir pažeidžiami vaikų interesai, Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai atlieka aplinkybių įvertinimą. Tėvams nepakeitus savo gyvenimo būdo ir vaiko interesams žalingo elgesio, atsiranda pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, esminis dalykas - nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia. Nagrinėjant bylas, yra išklausoma vaiko nuomonė, jeigu jis sugeba formuluoti mintis, ir į ją atsižvelgiama, jei tai nekenkia vaiko interesams.
Svarbu pažymėti, kad sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo priimamas įvertinus visas aplinkybes iki sprendimo priėmimo. Tačiau, jei po teismo sprendimo įsiteisėjimo tėvai pakeičia savo elgesį, imasi rūpintis vaiku, jie gali kreiptis į teismą, prašydami panaikinti pritaikytą apribojimą.
Teismui apribojus tėvų valdžią, laikinai ar neterminuotai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste. Tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Turtinės ir neturtinės tėvų pareigos, pavyzdžiui, pareiga išlaikyti savo vaikus, išlieka. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsiranda teisiškai reikšminga pasekmė - be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

Tėvų pareigų pažeidimas, jų nevykdymas, netinkamas vykdymas arba piktnaudžiavimas savo valdžia iš esmės pažeidžia vaiko interesus, gali padaryti negrįžtamą žalingą poveikį, nepataisomą žalą vaiko asmenybei, sveikatai. Todėl visuomenė turi išlikti budri, o aplinkiniai, pastebėję nurodytus pažeidimus, turėtų įgyvendinti savo pilietinę pareigą kreiptis į atitinkamas valstybines institucijas.
tags: #tevu #auklejimas #penkta #dalis