Draugystė - tai vienas gražiausių jausmų, kurį gali patirti vaikai. Ji padeda augti, mokytis bendrauti, dalintis ir suprasti vienas kitą. Trumpa eilėraščiai apie draugystę ne tik praskaidrina dieną, bet ir moko svarbių vertybių.
Kartais didelė draugystė prasideda nuo mažų dalykų. Baltrukas ir Simukas buvo geri draugai ir kaimynai. Juodu buvo vienmečiai ir abudu jau ganė. Vasarą perpietėmis Baltrukas bėgdavo į Simuko tėvų alksnyną pagrybauti, paskui parsivesdavo Simuką į vyšnias. Rudenop, kai laukus apvalė, juodu dažnai susigindavo bandas prie sienos.
Brolis Joniukas ir sesuo Elenytė taip pat turėjo gražią draugystę. Buvo vasara, saulė kaitino. Joniukas ištroško, norėtų gerti, bet upelio nebuvo arti. Ši situacija parodo, kaip brolis ir sesuo rūpinasi vienas kitu.
Kitą kartą gyveno toks seniukas, duonos minkomų geldų meistras. Jam pritrūko duonos, kaip neretai būna senam, mažai begalinčiam užsidirbti žmogui. Seniukas padarė puikią geldą ir neša... Ši istorija, nors ir ne tiesiogiai apie vaikų draugystę, gali perteikti bendradarbiavimo ir pagalbos svarbą.
Senelis ir senelė neturėjo vaikų, tai senelė ir sako: - Eik, senuk, į girią, iškirsi alksnį ir parneši. Senelis parnešė alksnio šaką, aptašė, įdėjo lopšin, o senelė supa ir gieda: - Lylia lylia, Trivainėli! Supo supo ir išsupo vaikelį. Vaikelis guvus, bematant... Tai pasakojimas apie rūpestį ir meilę, kurios yra draugystės pagrindas.
Kartą vienas mažas berniukas persišaldė. Motina jį nutaisė, paguldė į lovą, liepė atnešti imbriką ir išvirti šeimedžio arbatos vaikui sušilti. Tai rodo tėvų meilę ir rūpestį, kuris yra tarsi pirmoji draugystės forma.
Evaldukas užrištomis akimis gali nuvesti į pajūrį. Tiesiai per mišką. Jam nereikia nei takų, nei keliukų. Jis nepaklys. Jis veda, veda ir pagaliau atveda Danutę ir jos tėtį už žvejų uosto, ant kopos. Danutės tėtis nusilenkia jūrai: - Sveika, jūra motinėle!.. Tu visada gera ir... Ši istorija pabrėžia pasitikėjimą ir gebėjimą padėti draugui net sunkiausiu metu.
Kaziuko tėvai gyveno dideliame mieste. Vaikas tik vasarą sekmadieniais gaudavo išvažiuot iš miesto į artimiausius vasarnamius. Tai iliustruoja, kad net ir ribojant aplinkybes, svarbu rasti laiko bendravimui.
Kinų žemėje, kaip tau žinoma, pats imperatorius ir visi jo artimieji žmonės-kinai. Ta istorija atsitiko seniai, todėl vertėtų jos paklausyti, kol dar tebėra nepamiršta. Niekur visame pasaulyje nebuvo tokių gražių rūmų, kaip kinų imperatoriaus: jie buvo statyti iš brangiausio... Nors tai nėra tiesiogiai apie vaikų draugystę, pasakos apie karališkąsias šeimas gali perteikti vertybes, svarbias ir draugystei.
Nebeatmenu, kurioj valstybėj gyveno karalius su karaliene. Jie turėjo tokią gražią, tokią nuostabią dukrelę, kad jos gražumui apsakyti nė žodžių nebeužtenka. Karaliaus rūmai buvo visų puikiausi pasaulyje - pastatyti iš krištolinių plytų. Ši pasaka gali būti tinkama, jei ji vėliau atskleis draugystės svarbą.
Turėjo žmogus asilą, kuris daug metų kantriai nešiojo maišus į malūną, bet galų gale paseno, liko be sveikatos ir nebetiko darbui dirbti. Šaltą dieną pas Broniuką vaikų būrelis. - Vaikai, - sako Broniukas, - šiandien burtus rodysim, kas kokių moka. - Gerai, - pritarė vakai. - Burtus, tai burtus. Pirmas burtas Pirmas pasisiūlė Broniukas. - Aš, - sako, - paimsiu ir nusinešiu nuo stalo popieriuką, visai jo nepalietęs. -... Ši istorija apie burtus ir žaidimus gali būti puiki iliustracija, kaip vaikai kartu leidžia laiką ir linksminasi.
Gyveno kartą viena moteriškė, ji labai norėjo turėti mažą vaiką, bet nežinojo, kur gauti. Nuėjo ji pas seną žynę ir sako: - Labai norėčiau turėti mažą vaiką, ar nepasakytum, kur galėčiau gauti? - Menka čia bėda,- atsakė žynė,- Še tau miežio grūdą: čia ne paprastas... Tai pasakojimas apie norą turėti vaiką, kuris gali simbolizuoti meilės ir globos troškimą, svarbų ir draugystėje.
Vienas žmogus turėjo septynis sūnus ir nė vienos dukters, o turėti ją labai norėjo. Galų gale jo noras išsipildė, ir pati pagimdė mergaitę. Koks buvo džiaugsmas! Bet kūdikis atėjo į pasaulį silpnutis ir menkutis, todėl reikėjo jį kuo skubiau pakrikštyti. Nusiuntė tėvas... Tai istorija apie šeimos džiaugsmą ir rūpestį naujagimiu, kas gali būti susiję su draugystės pradžia - auginimu ir globa.
Kitą kartą gyveno trys paršiukai - trys broliai. Bet... Ši pasaka, nors ir ne visai baigta, yra klasikinė istorija, kurią galima pratęsti ir pabrėžti brolišką meilę ir pagalbą.
Seniai seniai, kai dar žmonių nebuvo, gyveno mėnulis ir saulė. gyveno šviesioje pilyje ir vienas kitą labai mylėjo. Begyvendami susilaukė ir gražios dukters. Dukteriai davė Žemės vardą. Daug metų Mėnulis su Saule gražiai gyveno, bet vieną dieną ėmė ir susipyko. - Tu tokia... Ši istorija apie Mėnulį ir Saulę, jų meilę ir pyktį, gali būti metafora santykiams, net ir tarp draugų, parodant, kad po barnių svarbu susitaikyti.
Sugalvojo drugys vesti, jis norėjo paimti gražią gėlę kokią. Apsidairė aplink - gėlės grakščiai lingavo ant savo aukštų stiebelių, kaip pridera netekėjusioms mergaitėms, o išsirinkti nuotaką iš tokios daugybės gėlių - daiktas labai sunkus buvo. Drugys pirmiausia nuskrido pas... Ši pasaka apie drugį ir gėles gali būti interpretuojama kaip paieška tinkamo draugo ar partnerio, pabrėžiant pasirinkimo svarbą.
Visą dieną Mes po kiemus Lakstėm, Žaidėme indėnus. Šliaužiojom Po žolę žalią. Tyliai žaidėme Katę-pelę. Žaidėme netgi Tėtę-mamą. Smėly statėm Smėlio namą. Žaidėm Mokytoją-klasę... Visą dieną Mokslas tęsės. O paskui - Diena prabėgo, Ir nebežaidėme. Nieko.... Šie eilutės puikiai apibūdina vaikų žaidimus, kurie yra neatsiejama draugystės dalis.
Linksmas linksmas fotografas Lyg iš pasakos koks grafas Stiklą blizgindamas trina, Puošia nuotraukom vitriną. Štai mergaitė. Ji suaugus. Ji, keistai surišus plaukus, Žiūri tiesiai į mane Su vestuvine suknia. O toliau - ūsuotas dėdė. Du kariai - jo sūnūs sėdi. Dar toliau - tokia... Eilėraštis apie fotografą ir jo darbus gali perteikti akimirkų svarbą, kurias verta išsaugoti, panašiai kaip ir draugystės akimirkas.
Mezgė mezginį bobutė - Kol už lango vėjas pūtė, Medžių garbanas išraitė - Baigė megzti kepuraitę. Mezgė mezginį bobutė. Kol už lango vėjas pūtė, Kiemą išplakė audra,- Buvo pirštinių pora. Mezgė išmezgė korėtą Lėlė rožinį parėdą. Mezgė mezginį bobutė, O už... Šios eilutės apie mezgančią bobutę gali simbolizuoti rūpestį ir meilę, perduodamą per darbus, kaip ir draugystėje.
Buvo juoko - ligi valiai. Sako, saulėje įrudę, Net labai rimti karaliai Šokinėjo per virvutę. Ant palangių zuikiai lakstė, Gėlės sodininką laistė, Ir jisai - tiesiog baisu - Ėmė augt lig debesų. Na, o paukščių pardavėjo, Rodos, nieks nepakerėjo, Bet, išlaisvinęs dagilį,... Tai eilutės apie linksmus įvykius ir žaidimus, kurie skatina bendravimą ir džiaugsmą.
Tyla, įsisupus į skarą pūkinę, Pasiėmė didelę skujų pintinę. Ji paliepė varnų pulkams netarškėti, Pasupo prie kelio miegūstą erškėtį, Paskui pastovėjo šiek tiek prie užkalto Medinio vasarnamio - tuščio ir balto. Ji pamestą sviedinį glaudė prie kojų, Kurio visą vasarą... Eilutės apie tylą ir gamtą gali perteikti ramybę ir susikaupimą, svarbų ir draugystės supratimui.
Palinksta mama Prie vaikelio sapnų. Išdygsta žolė Po dagilio snapu. Kai žolę paglosto Žemelės delnai, Prasikala sraigei Taškuoti sparnai. Linguoja balti Debesų patalai Gimtinės dainelę, Kurią pamilai, Ir budi per naktį Aukšta ir kaitri Saulėgrąža - Saulė apuoko aky.... Šie eilutės apie gamtą ir jos ciklus gali būti metafora augimui ir pokyčiams, taip pat svarbūs draugystėje.
Jurgeli meistreli, Ar josim į puotą? Balnosime žirgą - Medinį, kuoduotą. Paimsim karietą, Paauksintą balną. Mums reikia suspėti Už vakaro kalno. Už vakaro kalno, Už laumžirgių dvaro, Kur du vabalai Mums vartus atidaro. Kur siuvasi pieva Gėlėtą sijoną. Kur žydi languos Po... Tai eilutės apie kelionę ir nuotykius, kurie gali simbolizuoti draugystės kelionę.
Mamos rankos Bulves skuta. Mamos rankos Tvarko butą. Verda, kepa, Plauna, šluosto Ir galvelę Man paglosto. Karalius Neptūnas Ant jūržolių sosto Putojantį vandenį Delnu užglosto. Pažiūri į jūrą, Pažiūri į dangų Ir laivui jis pasiunčia Vėją palankų. Karalius Neptūnas Šiandieną ramus. Sugrįžo laivai Į gimtuosius namus. Šios eilutės perteikia rūpestį ir globą, kuri yra draugystės pagrindas.
Mano batai buvo du. Vienas dingo, nerandu. Aš su vienu batuku Niekur eiti negaliu. Dvi rankutės ieško bato. Dvi akutės jį pamato. Aš apsiausiu batukus Ir keliausiu pas vaikus. Tai eilutės apie praradimą ir paiešką, kurios gali simbolizuoti draugystės svarbą ir vienas kitą palaikymą.
Senamiesčio keistos lėlės - Kai siaučia lietus pašėlęs, Ant čerpių raudono stogo, Palikę teatrą, šoka. Jos būna juokingos ir liūdnos, Jos moka braidžiot po liūnus, Paskui prie ledų, vežimėlio Aplaižo pirštus pamažėliais. Šešėlių išmarginta siena Joms primena mažą... Tai eilutės apie lėles ir jų žaidimus, kurie gali simbolizuoti vaikų fantaziją ir bendravimą.
Gal ir tu kada įgriūsi Į skliautuotą kiemo rūsį. Kur aukštai - pro siaurą angą - Spindulys retai patenka. Čia nuo vasaros paklydę Sviediniai. Kreiva žvakidė. Senos knygos dėdės Miko Po akmens skliautu užmigo. Dengia sienas drėgnas ūkas. Tyli molio avinukas. Švarią staltiesę... Tai eilutės apie paslėptas vietas ir daiktus, kurie gali simbolizuoti paslaptis ir atradimus draugystėje.
O žvaigždutė žvaigždutaitė, Užsirišus skepetaitę, Tylią naktį nenusėdi: - Ei, tėveli mėnesėli, Sidabru dangus barstytas, Dar labai negreitai rytas. Kol rasa žolėj nudžius,- Pasikvieski į svečius! Ir žvaigždutė iškeliavo Pas mėnulį mėnesėlį. Mėnuliukai vaiduokliukai... Šios eilutės apie žvaigždutes ir mėnulį gali simbolizuoti svajones ir bendravimą su artimaisiais.
Sukūrei mane, Kristianai keistuoli, Iš nieko. Iš sapno kaip žėrinčio sniego, Dabar aš po kabančiu pasakos tiltu Degtuką įžiebsiu, kad pirštai sušiltų. Dabar aš jau būsiu. Dabar aš jau būsiu, Ir niekad liepsnelės mažos neužpūsiu, Kurią dovanojai. Praeiviai paslaugūs Man šypso. Avinėliai švelniavilniai,- Sako,- Buvo boba Vilniuj? Boba - molinukė, Skara - baltapūkė... Čirškė žvirblis kamine,- Gal ir buvo, Gal ir ne. Buvo, buvo, Kaip nebuvo! - Ten atgal kregždutė siuvo. Pirko dūdą su verba, Margą audeklą. Arba Jei nebuvo, tai nepirko Anei margo, Anei... Tai eilutės apie kūrybą, svajones ir pasakojimus, kurie gali būti dalijamasi su draugais.
O žvejai ištraukė tinklą - Pasirinki, kas patinka. O žvejai ištraukė tinklą - Visą spindintį, turtingą. Panardintą šimtą sykių, Pilną sidabrinių silkių. Tuoj į krantą neš laimikį! Neužmiki, neužmiki... Dar bangoj saulelė dega - Tau žvejai ištrauks lydeką, Tą,... Tai eilutės apie laimę ir atradimus, kuriuos galima patirti kartu.
Gaidys pupą rado, Višta kuodą krato. Kristianai Andersenai, tu Čia, po Kopenhagos žibintu, Išstovėjai lyjant kiaurą naktį, Ir todėl aš privalėjau degti Sąžiningai - iš visos širdies. Aš į krantą plaukiu, Pasiilgus žmonių, Pasiilgus žmonių, Seno uosto žmonių. Aš į krantą plaukiu, Aš - mergaitė žuvis. Iš melsvųjų akių Ilgesys tik sušvis. Aš į krantą plaukiu, Dega uostas jaukus - O mane juk taip pat Sugalvojo žmogus! ... Šios eilutės, nors ir sudėtingesnės, gali būti interpretuojamos kaip ilgesys bendrauti ir būti mylimam, kas yra svarbu ir draugystėje.
Pirmadienis Klausė Antradienio: - Kas Trečiadienį Gluosniui Aplaužė Šakas? Orus ketvirtadienis Tarė: - Klaiku! Penktadienį Reikia Paklausti Vaikų. Šeštadienis Pritarė: - Tąsyk Sekmadienį Aš jų Nepakviesiu Į savo Gimtadienį. Tai eilutės apie dienas ir jų seką, kurios gali simbolizuoti laiko tėkmę ir bendrus planus.
Spalva gimtinės? Žiemužės... Ir žaisite... Saulele, dar neik... Sidabro... Kiški piški, Greitakoji, Pasakyk, Kur tu nakvoji? - Prie miškelio, Po egle, Balto sniego Patale. Kiški piški, Stačiaausi, Kur šiandieną Tu keliausi? - Pamiškėj Ugnelė dega, Kepsiu ten Vaikams pyragą. O ar mums Pyrago duosi, Kiški piški, Skeltanosi? - Kas klausys Mamytės, tėtės, Tam... Už... Su sniego... Tai eilutės apie gamtą, žaidimus ir šeimą, kurios gali perteikti šilumą ir bendrumą.
Dejavo senas laikrodis: - Nelaimė, tiku-taku. Esu aš senas laikrodis, Atvykęs čia nuo Trakų. Esu garbingas laikrodis, Aš niekam nemeluoju. Dabar truputį šlūbčioju, Vėluoju negaluoju. Esu iš kito šimtmečio - Matai auksinį gaidį? Esu iš kito šimtmečio, Bet vis dar noriu eiti. Kadais... Pasidžiauk... Du... Žiūri j taką, smėliu... O per naktį nuo balkono Dingo aitvaras pernykštis... Išsirito iš kokono Mėlynsparnė peteliškė. Rodos, nieko neįvyko - Tik liūtis nuplovė kiemą, Tik atvertus žalią knygą, Saulė žaidė visą dieną. Tik į vakarą aikštingai Ėmė suktis pienių pūkas, Tik aukštoj žolėj pradingo... Šios eilutės apie laiką, gamtą ir jos pokyčius gali simbolizuoti draugystės raidą ir permainas.
Kas už tų vijoklių sienos? Seno sodo sėklų sielos Tyliai plazda po žeme, Netrukdykime, eime. Kas už lango atsiduso, Kai čionai nebuvo mūsų? Tas, kam buvo tuo laiku Truputėlį nejauku. Kas tenai už aukšto bokšto Visą laiką gudriai spokso? Ką šįvakar pasakys Debesies žydra akis?... Tai eilutės apie paslaptis ir nežinomybę, kurios gali kelti smalsumą ir skatinti tyrinėti kartu.
Baltos lankelės - Puslapiai skleidės... Juodos avelės - Bėgančios raidės. Kas gi jas gano? Akys kaip segės. Juodos avelės Pasaką sekė. Pasaką sekė Margą lyg raštą Apie pasaulio Mėlyną kraštą. Apie teisybę, Apie gerumą, Trečiojo brolio Kvailio gudrumą... Tai eilutės apie skaitymą ir pasakas, kurios gali būti dalijamasi su draugais.
Mažutėj gatvelėj Vidurnaktį Tykiai Pabunda iš sapno Nematomi Stikliai. Jų žingsniai Stikliniai. Stikliniai jų būstai. Koks senas Tas amatas - Stiklą išpūsti! Gatvelėje Stiklių Ant stiklo svarstyklių, Žiūrėkite, Sukas Trapus Sviedinukas! Prie vartų išeina Stiklinė Mergytė.... Šios eilutės apie stiklo pasaulį ir trapumą gali simbolizuoti draugystės pažeidžiamumą ir poreikį ją saugoti.
Ilgas vakaro šešėlis, Prie kamieno prisišliejęs, Tyliai tyliai pasiklausė, Ką tu man sakei į ausį. Apie vakaro gerumą, Apie rūmą - rožės krūmą, Apie pamestą kurpaitę.- (Ją ryte atras našlaitė), Kaip ežys ir jo ežiėnė Verda saldžią obuolienę... Apie tai, , kaip čia po... Tai eilutės apie pasakojimus ir paslaptis, kurios gali būti dalijamasi su artimaisiais.
Senas sargas Kaktą trina,- Slaugo sergantį žvėryną: Begemotas meta svorį - Nieko valgyti nenori. Dešimt Nilo krokodilų Iš vandens nebeiškilo. Trys šimtai senų papūgų Vieno katino pabūgo. Ten po palmėm Liūtas liūdi,- Kur klampot per tokią liūtį?.. Viskas klostos negerai, Kai... Šios eilutės apie gyvūnus ir jų problemas gali perteikti empatiją ir rūpestį, svarbius ir draugystėje.
Tyla, įsisupus į skarą pūkinę, Pasiėmė didelę skujų pintinę. Ji paliepė varnų pulkams netarškėti, Pasupo prie kelio miegūstą erškėtį, Paskui pastovėjo šiek tiek prie užkalto Medinio vasarnamio - tuščio ir balto. Ji pamestą sviedinį glaudė prie kojų, Kurio visą vasarą... Tai eilutės apie gamtą ir jos tylą, kuri gali simbolizuoti bendravimą be žodžių.

Palinksta mama Prie vaikelio sapnų. Išdygsta žolė Po dagilio snapu. Kai žolę paglosto Žemelės delnai, Prasikala sraigei Taškuoti sparnai. Linguoja balti Debesų patalai Gimtinės dainelę, Kurią pamilai, Ir budi per naktį Aukšta ir kaitri Saulėgrąža - Saulė apuoko aky.... Šie eilutės apie gamtą ir jos ciklus gali simbolizuoti augimą ir pokyčius, kurie vyksta ir draugystėje.
Jurgeli meistreli, Ar josim į puotą? Balnosime žirgą - Medinį, kuoduotą. Paimsim karietą, Paauksintą balną. Mums reikia suspėti Už vakaro kalno. Už vakaro kalno, Už laumžirgių dvaro, Kur du vabalai Mums vartus atidaro. Kur siuvasi pieva Gėlėtą sijoną. Kur žydi languos Po... Tai eilutės apie nuotykius ir keliones, kurios gali būti dalijamasi su draugais.
Mamos rankos Bulves skuta. Mamos rankos Tvarko butą. Verda, kepa, Plauna, šluosto Ir galvelę Man paglosto. Karalius Neptūnas Ant jūržolių sosto Putojantį vandenį Delnu užglosto. Pažiūri į jūrą, Pažiūri į dangų Ir laivui jis pasiunčia Vėją palankų. Karalius Neptūnas Šiandieną ramus. Sugrįžo laivai Į gimtuosius namus. Šios eilutės perteikia rūpestį ir globą, kuri yra draugystės pagrindas.
Mano batai buvo du. Vienas dingo, nerandu. Aš su vienu batuku Niekur eiti negaliu. Dvi rankutės ieško bato. Dvi akutės jį pamato. Aš apsiausiu batukus Ir keliausiu pas vaikus. Tai eilutės apie praradimą ir paiešką, kurios gali simbolizuoti draugystės svarbą ir vienas kitą palaikymą.
Senamiesčio keistos lėlės - Kai siaučia lietus pašėlęs, Ant čerpių raudono stogo, Palikę teatrą, šoka. Jos būna juokingos ir liūdnos, Jos moka braidžiot po liūnus, Paskui prie ledų, vežimėlio Aplaižo pirštus pamažėliais. Šešėlių išmarginta siena Joms primena mažą... Tai eilutės apie lėles ir jų žaidimus, kurie gali simbolizuoti vaikų fantaziją ir bendravimą.
Gal ir tu kada įgriūsi Į skliautuotą kiemo rūsį. Kur aukštai - pro siaurą angą - Spindulys retai patenka. Čia nuo vasaros paklydę Sviediniai. Kreiva žvakidė. Senos knygos dėdės Miko Po akmens skliautu užmigo. Dengia sienas drėgnas ūkas. Tyli molio avinukas. Švarią staltiesę... Tai eilutės apie paslėptas vietas ir daiktus, kurie gali simbolizuoti paslaptis ir atradimus draugystėje.
O žvaigždutė žvaigždutaitė, Užsirišus skepetaitę, Tylią naktį nenusėdi: - Ei, tėveli mėnesėli, Sidabru dangus barstytas, Dar labai negreitai rytas. Kol rasa žolėj nudžius,- Pasikvieski į svečius! Ir žvaigždutė iškeliavo Pas mėnulį mėnesėlį. Mėnuliukai vaiduokliukai... Šios eilutės apie žvaigždutes ir mėnulį gali simbolizuoti svajones ir bendravimą su artimaisiais.
Sukūrei mane, Kristianai keistuoli, Iš nieko. Iš sapno kaip žėrinčio sniego, Dabar aš po kabančiu pasakos tiltu Degtuką įžiebsiu, kad pirštai sušiltų. Dabar aš jau būsiu. Dabar aš jau būsiu, Ir niekad liepsnelės mažos neužpūsiu, Kurią dovanojai. Praeiviai paslaugūs Man šypso. Avinėliai švelniavilniai,- Sako,- Buvo boba Vilniuj? Boba - molinukė, Skara - baltapūkė... Čirškė žvirblis kamine,- Gal ir buvo, Gal ir ne. Buvo, buvo, Kaip nebuvo! - Ten atgal kregždutė siuvo. Pirko dūdą su verba, Margą audeklą. Arba Jei nebuvo, tai nepirko Anei margo, Anei... Tai eilutės apie kūrybą, svajones ir pasakojimus, kurie gali būti dalijamasi su draugais.
O žvejai ištraukė tinklą - Pasirinki, kas patinka. O žvejai ištraukė tinklą - Visą spindintį, turtingą. Panardintą šimtą sykių, Pilną sidabrinių silkių. Tuoj į krantą neš laimikį! Neužmiki, neužmiki... Dar bangoj saulelė dega - Tau žvejai ištrauks lydeką, Tą,... Tai eilutės apie laimę ir atradimus, kuriuos galima patirti kartu.
Gaidys pupą rado, Višta kuodą krato. Kristianai Andersenai, tu Čia, po Kopenhagos žibintu, Išstovėjai lyjant kiaurą naktį, Ir todėl aš privalėjau degti Sąžiningai - iš visos širdies. Aš į krantą plaukiu, Pasiilgus žmonių, Pasiilgus žmonių, Seno uosto žmonių. Aš į krantą plaukiu, Aš - mergaitė žuvis. Iš melsvųjų akių Ilgesys tik sušvis. Aš į krantą plaukiu, Dega uostas jaukus - O mane juk taip pat Sugalvojo žmogus! ... Šios eilutės, nors ir sudėtingesnės, gali būti interpretuojamos kaip ilgesys bendrauti ir būti mylimam, kas yra svarbu ir draugystėje.
Pirmadienis Klausė Antradienio: - Kas Trečiadienį Gluosniui Aplaužė Šakas? Orus ketvirtadienis Tarė: - Klaiku! Penktadienį Reikia Paklausti Vaikų. Šeštadienis Pritarė: - Tąsyk Sekmadienį Aš jų Nepakviesiu Į savo Gimtadienį. Tai eilutės apie dienas ir jų seką, kurios gali simbolizuoti laiko tėkmę ir bendrus planus.
Spalva gimtinės? Žiemužės... Ir žaisite... Saulele, dar neik... Sidabro... Kiški piški, Greitakoji, Pasakyk, Kur tu nakvoji? - Prie miškelio, Po egle, Balto sniego Patale. Kiški piški, Stačiaausi, Kur šiandieną Tu keliausi? - Pamiškėj Ugnelė dega, Kepsiu ten Vaikams pyragą. O ar mums Pyrago duosi, Kiški piški, Skeltanosi? - Kas klausys Mamytės, tėtės, Tam... Už... Su sniego... Tai eilutės apie gamtą, žaidimus ir šeimą, kurios gali perteikti šilumą ir bendrumą.
Dejavo senas laikrodis: - Nelaimė, tiku-taku. Esu aš senas laikrodis, Atvykęs čia nuo Trakų. Esu garbingas laikrodis, Aš niekam nemeluoju. Dabar truputį šlūbčioju, Vėluoju negaluoju. Esu iš kito šimtmečio - Matai auksinį gaidį? Esu iš kito šimtmečio, Bet vis dar noriu eiti. Kadais... Pasidžiauk... Du... Žiūri j taką, smėliu... O per naktį nuo balkono Dingo aitvaras pernykštis... Išsirito iš kokono Mėlynsparnė peteliškė. Rodos, nieko neįvyko - Tik liūtis nuplovė kiemą, Tik atvertus žalią knygą, Saulė žaidė visą dieną. Tik į vakarą aikštingai Ėmė suktis pienių pūkas, Tik aukštoj žolėj pradingo... Šios eilutės apie laiką, gamtą ir jos pokyčius gali simbolizuoti draugystės raidą ir permainas.


tags: #trumpi #eilerasciai #apie #draugyste #vaikams