Ką veikti su vaikais Panevėžyje ir jo apylinkėse: išsami kelionių gidas

Lietuvos miestuose ir miesteliuose glūdi neįtikėtinai įdomios ir mažai atrastos vietos. Viena iš jų, į kurią šiandieną ir pakviesime keliauti, yra Panevėžys ir jo apylinkės. Kelionių entuziastai pritars, kad vietų, kur keliauti ir ką aplankyti su vaikais Lietuvoje, tikrai gausu. Nors lavinamosios knygos vaikams arba kalbančios kortelės yra nepakartojamai smagi kasdieninė veikla, kartais yra metas prasiblaškyti ir už namų sienų. Neabejojame, kad šiame mieste ir jo rajone atrasite nuostabiausias ir nepamirštamas gamtos vietas bei patirsite pačius geriausius įspūdžius išvykoje su vaikais. Šiandienos maršrutas apima tiek Panevėžio miestą, tiek Panevėžio rajoną, atsižvelgiant į tai, kad tai yra du skirtingi administraciniai vienetai su atskirais statusais. Panevėžys yra itin patogioje geografinėje padėtyje, o Panevėžio rajonas turi patogią ir išskirtinę geografinę padėtį, įsikūręs apie 150 km nuo pagrindinių Baltijos sostinių - atstumas iki Latvijos sostinės Rygos ir Lietuvos sostinės Vilniaus beveik toks pats.

Panevėžio miesto lankytinos vietos su vaikais

Jei būsite Panevėžyje, miesto apžvalgą siūlome pradėti nuo Laisvės aikštės. Šiltuoju metų laiku ją puošia gėlės, trykšta fontanas, o savaitgaliais vyksta ir smagūs renginiai. Aplink yra įvairiausių kavinių, tad ir vėsesniu metu bus kur prisėsti bei gėrimu ar užkandžiais pasilepinti, o mažiesiems įrengti nedideli, bet smagūs atrakcionai.

Tiesiai iš aikštės keliaukite pasigrožėti Senvage! Tai viena žaliausių Panevėžio vietų, kurios centre - vandens paukščių pamėgtas tvenkinys, fontanas, stebinantis įspūdingais šviesos ir muzikos spektakliais, aplink nutiesti takai, tilteliai. Senvagės fone stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui, taip pat yra skulptūrų skveras. Beje, muzikinio šviesų ir vaizdo projekcijų fontano pasirodymas šiemet atnaujintas - ant vėduoklės formos vandens ekrano bus projektuojamas vaizdas, kuriame pasakojama Panevėžio miesto istorija. Galėsite išvysti malūną, aukštaičiams būdingas liaudies juostas, Baltijos kelio ir kitus istorinius, su Panevėžiu susijusius fragmentus. Senvagėje fontano dieninė programa veikia kiekvieną dieną nuo 10 iki 20 val., 20 val. prasideda fontano srovių ir šviesų šou. Ketvirtadieniais-šeštadieniais nuo 22:30 val. vyksta vakariniai pasirodymai.

Keliaudami po Panevėžį, galite pasijusti lyg koks Don Kichotas pirmą kartą tiek malūnų išvydęs! Tik čia nereikia su jais kovoti, o grožėtis. Malūnai nuo seno laikomi Panevėžio simboliu, jie ilgą laiką buvo miesto ekonomikos pamatu. Prieš daugiau nei šimtą metų Panevėžyje jų veikė net 9, o šiandien galima apžiūrėti du: Jono Biežio ir Zenono Pranskūno. Pastarasis yra restauruotas pagal autentiškus istorinius metraščius, atkuriant visas statinio konstrukcijos detales.

Iš Senvagės laiptais pakilę į Kranto gatvę, prieisite 21-u numeriu pažymėtą seniausią miesto pastatą, kuriam daugiau nei 400 metų! Beje, tai ir seniausias išlikęs archyvo pastatas visoje Lietuvoje, o dar jame veikia istorinė ekspozicija „Upytės bajorai“, nukelianti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus.

Dar daugiau puikių vietų pasivaikščioti, o mažiesiems - pažaisti rasite, jei apsilankysite modernizuotame Kultūros ir poilsio parke bei Nevėžio krantinėje. Didelis parkas puikiai pritaikytas dviratininkams, riedutininkams ir pėstiesiems, čia įrengta nuostabi vaikų žaidimų aikštelė ir net 18 krepšių diskgolfo parkas.

Panevėžio miesto istorijos akcentai

Panevėžio vardas pirmą kartą paminėtas 1503 m. rugsėjo 7 d., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių pamini Panevėžė. Miestas pamažu įgavo didesnę reikšmę ir 1791-1792 m. tapo miestu. 1969 m. vasario mėnesį Panevėžyje siautė ilgiausia Lietuvoje stichinė pūga, kuri truko net 78 valandas.

Nuo 1962 iki 2006 metų Panevėžyje veikė viena žinomiausių Lietuvoje pramonės gamyklų - „Ekranas“. Tai buvusi vienintelė Baltijos šalyse ir viena didžiausių Europoje spalvinių kineskopų gamintojų. Apie šią gamyklą iki šiol liudija Panevėžyje išlikęs Ekrano tvenkinys, dar kitaip vadinamas mariomis. Užtvanka su tiltu buvo pastatyta 1979 m., o tvenkinys užsipildė po 1980 m. Tuomet užtvenktos 85 ha marios, kurių tūris siekė apie 2 mln. kub. m vandens. Po marių vandeniu atsidūrė daugiausia krūmais apaugęs laukas, o gyvenamųjų namų šioje vietoje nebuvo.

Panevėžio rajono unikalios vietos vaikams ir šeimoms

Panevėžio rajonas yra administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje. Rajono pavadinimas yra kildinamas iš Panevėžio miesto pavadinimo. Panevėžio rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Panevėžio apskrities 40 apylinkių ir Kupiškio apskrities 3 apylinkių. 1995 m. įsteigta Panevėžio rajono savivaldybė. Šiandien savivaldybės teritorijoje yra 1 miestas - Ramygala, 8 miesteliai ir 752 kaimai. Pro rajoną teka Lėvuo su intaku Pyvesa ir Nevėžis su intakais Juoda, Upyte (kairieji), Juosta, Kiršinu (dešinieji). Telkšo 12 ežerų, didžiausi - Juodis, Lieležeris, Pukiškis.

Net neabejojame, kad Panevėžio rajone esančios lankytinos vietos garantuos įspūdžius visai šeimai. Čia rasite retai Lietuvoje sutinkamas Angoros ožkas, porceliano galeriją, patį įdomiausią pažintinį taką šeimai, nuostabų dvarą su mini zoologijos sodu, kuriame gyvena linksmosios ožkytės, o mėgstantiems siaubo istorijas - visus metus veikiantį Siaubo kambarį bunkeryje ir dar daugybę kitų įdomių vietų visai šeimai!

Krekenavos regioninio parko lobiai

Lankant Panevėžio apylinkes, tiesiog būtina pasigrožėti abipus Nevėžio slėnio besidriekiančiu Krekenavos regioniniu parku. Žalias, upės vingiais išraizgytas kraštovaizdis bei tikrai daug vietų, kurias verta aplankyti!

• Krekenavos regioninio parko lankytojų centro ekspozicija yra geriausia vieta pradėti kelionę po parką. Ji įsikūrusi Krekenavos miestelio pakraštyje. Skirtingai nei kai kuriuose muziejuose, čia vaikai gali jaustis drąsiai - aktyviai dalyvauti pažinimo procese naudodamiesi turimais pojūčiais: rega, uosle, klausa, lytėjimu. Spalvinga unikali ekspozicija sužadina norą keliauti ir gyvai pamatyti tai, kuo didžiuojasi Krekenavos regioninis parkas.
• Pojūčių takas - tai tikrai įdomus, originalus ir išskirtinis pažintinis takas, nes keliaudami juo ne tik pasižvalgysite po nuostabų Nevėžio slėnio peizažą, bet ir lavinsite savo pojūčius. Šis takas suskirstytas į 12 stotelių, kuriose jūsų laukia įvairūs pojūčiai. Pačioje tako pradžioje pajusite aukštį - galima įlipti į 30 m aukščio apžvalgos bokštą, kuris visu 100% pateisina Pojūčių tako pavadinimą. Kiekvienoje stotelėje teks skirtingos užduotys. Išbandysite vėjo stiprumą sūpuoklėse, kursite savo muzikinę melodiją, basomis išbandysite skirtingus žemės paviršius, pajusite medžio energiją medinėje lovoje, paklausysite gamtos garsų klausykloje, išmėginsite natūralų medžio masažą, palaipiosite lipynėje, pabuvosite ant pontoninio liepto, atsipūsite poilsiavietėje bei gerai praleisite laiką besigrožėdami Nevėžio slėnio peizažu. Beje, šis takas įtrauktas į 5 įdomiausių takų sąrašą vaikams Lietuvoje.
• Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas. Vos įvažiavusius į Krekenavą, jus pasitiks didingos bažnyčios bokštai, tačiau jie toli gražu ne vieninteliai bokštai Krekenavoje. Šio regioninio parko lankytojų centro teritorijoje stovi 30 m apžvalgos bokštas su įrengta apžvalgos aikštele. Užlipę galėsite pasigrožėti vingiuojančia Nevėžio upės vaga ir slėniu su išsiraizgiusiais senvagių labirintais. Net žiūronas įrengtas, kad toli esančius objektus geriau matytumėte.
• Pašilių stumbrynas - tai viena įspūdingiausių vietų Panevėžio rajone. Čia pamatysite didžiausius Europos gyvūnus - Lietuvos stumbrus. Šie žinduoliai įrašyti į Tarptautinę raudonąją knygą. Stumbrų atgimimas Lietuvoje 1969 m. prasidėjo būtent čia. Gyvūnams stebėti stumbryne yra įrengta apžvalgos aikštelė.
• Girinio takas - genialumas slypi paprastume. Šis 600 m ilgio pažintinis takas įrengtas vaizdingame miške, prie Linkavos upelio, esančiame Krekenavos girininkijos Varnakalnio miške. Juo keliaudami galėsite susipažinti su miško įvairove, augančiais medžiais, miškininkystės profesija. Takas įrengtas mokomuoju - pažintiniu tikslu, tad sužinoti įdomių dalykų tikrai galėsite.
• Akmuo Rapolas. Šalia pažintinio Girinio tako, dešiniajame Linkavos upelio krante, guli ledynų atridentas akmuo, vardu Rapolas. Dėl įspūdingo dydžio: 14,54 m apimties, 2,55 m aukščio, 5,14 m ilgio ir 4,18 m pločio, nuo 1964 m. jis paskelbtas saugomu gamtos paminklu. Vietiniai gyventojai ir atvykę lankytojai dėl akmens dydžio neretai Rapolą vadina „Puntuko pusbroliu“.

Kitos įdomios vietos Panevėžio rajone

• Angoros ožkų ūkis (Kiršino g. 1, Mickiemės k.) - tai vieta, kuri tikrai patiks visai šeimai ir iš kurios tikėtina nesinorės išvykti. Angoros ožkos yra baltos ir švelnios, draugiškos kaip šunys, jos puikiai sutaria su vaikais. Ūkyje galėsite susipažinti su Angoros veislės ožkomis, sužinoti apie jų vilnos unikalumą, auginimo subtilybes, jas paglostyti ir pamaitinti. Jei norėsite su šiais gyvūnais praleisti daugiau laiko, galėsite su ožkų banda pasivaikščioti Kiršino paupiu. Šeimininkės mielai parodo, kaip gimsta siūlas ir leidžia pabandyti patiems.
• Bistrampolio dvaras (Bistrampolio g. 1, Kučių k.) - nevalia praleisti: tiek nakvynei, tiek apsilankymui. Vaikščiodami 1850 m. statyto dvaro menėmis, nusikelsite į praeitį. Šiandien čia veikia viešbutis bei restoranas, o sutvarkytas dvaro parkas - puiki pasivaikščiojimo vieta. Dvaro teritorijoje stovi vežiminė, ledainė, žirgynas, sodininko namas, rotonda ir koplyčia. Mėgstamiausia vaikų vieta - Bistrampolio dvaro gyvūnų ūkis. Jame sutiksite smalsias ožkas, avis, alpakas, danielius, kitus naminius gyvūnus, juos paglostyti ir pamaitinti. Dvaro teritorijoje stovi šv. Onos statula.
• „Gamtos mokykla“ Kučiuose (Smėlynės g. 171, Panevėžys) - pati mokykla yra įsikūrusi vaizdingame parke, Tarpukario statyboje buvusioje advokato Č. Petraškevičiaus viloje. Čia vyksta ne tik įvairios edukacinės programos bei ekskursijos. Vaikai čia gali labai įdomiai sužinoti apie čia gyvenančius gyvūnus bei paukščius.
• Įstros aviacijos muziejus (Stanionių k., Panevėžio r.) - muziejus turi dvi pagrindines ekspozicijas: lauko ekspoziją po atviru dangumi (joje eksponuojami kariniai, mokomieji naikintuvai, sraigtasparniai, vieną jų net iš vidaus apžiūrėti bei jame pasėdėti galima) ir vidaus ekspoziciją, kurioje yra surinkta visiems girdėtų, bet mažai kam matytų „Juodųjų dėžių“, radijo ryšio imtuvų ir siųstuvų kolekcija, įvairūs lėktuvų prietaisai, senieji unikalūs mediniai propeleriai, siekiantys XX a. pradžią, įvairių pasaulio šalių aviacijos karininkų durklų, dar kitaip vadinamų - kortikų kolekcija bei daug kitų aviacinių eksponatų. Muziejus veikia bet kokiu oru, net ir žiemą!
• Porceliano galerija (Įstros aviacijos muziejaus antras aukštas) - čia eksponuojama daugiau nei 1 tūkst. dirbinių - įspūdingiausi Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų porceliano gaminiai nuo XVIII a. iki šių dienų. Be to, čia gali išvysti XIX a. Napoleono III laikų stiliaus baldų ir XIX-XX a. klasikinės dailės kūrinių!
• Linų muziejus (Stultiškių g. 2A, Stultiškių k.) - tai senasis Stultiškių malūnas, čia stovintis nuo 1880 metų. Šis trijų aukštų malūnas miltų nebemala. Jame įsikūręs Linų muziejus, kuriame galėsite susipažinti su XIX a. linų apdirbimu, pamatyti senovinius linų apdirbimo ir buities įrankius, audimo stakles, sužinoti lino kelią nuo stiebo iki audeklo.
• Upytės piliakalnis (Čičinsko kalnas) (Tarnagalos k., Upytės sen.) - šalia Upytės stūkso legendomis ir padavimais apipintas piliakalnis. Kadaise šis piliakalnis buvo sala - aplink jį tyvuliavo Vešetos ežeras. Šiandien čia likęs tik mažas upelis. Upytės piliakalnis vadinamas Čičinsko kalnu dėl čia gyvenusio labai nedoro bajoro Vladislavo Sicinskio.
• Molainių žirgynas (Molainių k., Panevėžio r.) - visai netoli Panevėžio miesto įsikūrusiame žirgyne rengiami turistiniai žygiai po apylinkes. Čia laukiami net ir pirmą kartą sėdantys ant žirgo. Žirgyne siūloma edukacinė programa vaikams, organizuojamas jaunojo žirgyno mylėtojo būrelis, vyksta fotosesijos, jojimo treniruotės.
• Telefonų medis (Smiltynės g. 1, Berčiūnų k.) - ant laukinės kriaušės Panevėžio rajone puikuojasi telefonų kolekcija. Ant medžio šakų ir kamieno galima rasti įvairiausių telefonų: nuo stacionarių iki šiuolaikiškų išmaniųjų įrenginių. Tai lyg mažas telefonų muziejus po atviru dangumi, supinantis praeities ir dabarties inovacijas.
• Panevėžio alpakų ūkis (Medikonių k., Panevėžio r.) - alpakos - labai švelnūs, smalsūs ir jaukūs terapiniai gyvūnai. Ūkyje gyvenančios alpakos draugiškos, jos noriai prisileidžia vaikus. Bendravimas su jomis suteikia daug gerų emocijų. Taigi šis ūkis - puiki vieta praleisti laiką su vaikais.
• Idėjų parkas-bunkeris (Vabalninko g. 73, Likpetrių k.) - tai unikali laisvalaikio vieta Panevėžio rajone, įsikūrusi slaptoje buvusioje karinėje ryšių bazėje. Didžiulė 4,4 ha miško teritorija pritaikyta šeimos poilsiui gamtoje. Bunkeryje įrengtas vienas didžiausių siaubo kambarių Lietuvoje. Parko teritoriją supa interaktyvios metalinės gyvūnų skulptūros, kurios tikrai nustebins mažuosius lankytojus. Čia rasite sūpynes, vaikų žaidimo namelį, iškylų zonas su ypatingomis šašlykinėmis. Prieš atvykstant reikia rezervuotis laiką.
• Janinos sraigių ūkis (Taikos g. 35, Trakiškio k.) - lankytojams atvirame sraigių ūkyje mažieji smalsuoliai kviečiami susipažinti su įvairių rūšių sraigėmis, sužinoti, kaip jos gyvena, kuo maitinasi. Ar sraigės turi dantis? Ar jos girdi? Kokiu greičiu jos juda? Visa tai ir dar daugiau sužinosite čia atvykę. Jei norėsite, galėsite paragauti ir ūkyje gaminamos produkcijos.
• Angelų slėnis (Tilto g., Miežiškių k.) - Panevėžio rajone, Miežiškiuose, Nevėžio upės slėnyje, įkurdinti angelai, kurie ne tik puošia aplinką, bet ir turi stebuklingų galių. Visame slėnyje rasite įvairiausių medinių angelų sargų. Vienas slėnio suolas yra ypatingas: viename jo gale išskaptuota ausis, į kurią galima išsakyti savo norus, o kitame - ausis, pro kurią būsite išgirsti angelų. Slėnyje taip pat rasite sūpuokles, pavėsinę, suolų su skulptūromis bei kitokių dirbinių iš medžio.
• Uliūnų laivas (Uliūnų k.) - šalia maudynėms ir poilsiui pritaikytos Uliūnų tvenkinio pakrantės, nusagstytos medinėmis skulptūromis, ant kalvos stovi tikrų tikriausias laivas. Jis svarbus simbolis - kartu su šalia stovinčiu švyturiu kviečia išvykusius grįžti namo, o dar negrįžusiems primena nepamiršti gimtojo krašto.
• Ramygala ir Sagų namelis (Dariaus ir Girėno g. 7, Ramygala) - Ramygalos miesto simbolio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios negalima nepastebėti. Vaikštant Ramygalos gatvėmis, žvilgsnius tikrai patrauks namas su išpieštomis langinėmis bei sienomis, nusagstytomis daugybe spalvotų sagų - nuo mažyčių iki labai didelių. Šios sagos turi stebuklingą galią pildyti troškimus, tačiau pirmiausia reikia tyliai padėkoti už jums nutikusius gerus dalykus ir tik tuomet pakuždėti sagoms savo norą. Gandrai yra vienas iš Ramygalos miestelio simbolių.

Keliaujantiems traukiniu: Siaurukas

Daugeliui „Siaurukas“ asocijuojasi su Anykščiais, bet keliauti juo galima ir iš Panevėžio. Ir ne šiaip keliauti, o dar visokių edukacijų užsisakyti. Labai įdomiai skamba programa „Gintaro kelias“, kurios metu pasakojama gintaro istorija, įvairiausios su juo susijusios legendos, susipažįstama su gintaro įvairove ir net skanaujamos ypatingos „gintarinės“ vaišės!

Kur pavalgyti keliaujant su vaikais?

Dalijamės vietomis, kuriose valgėm ir mums patiko:

tags: #ka #veikti #su #vaikais #panevezyje

• sužinokite migdymo paslaptis filme „Ponas Kūdikis“
• ką reiškia sapnas apie kapines
• Lietuvos vaikų globos institucijų istorija
• darbuotojų apsauga nėštumo metu
• Metodai ir saugumas nutraukiant nėštumą Mažeikiuose