Triušių dauginimosi ypatumai: nuo kergimo iki jauniklių gimimo
Lietuvoje triušius labiau auginti imta maždaug prieš 100 metų. To priežastis buvo sunkmetis, o šių gyvūnėlių auginimas nereikalauja didelių investicijų. Tačiau ir šiuo metu triušienos paklausa didėja, todėl daugėja triušių augintojų. Triušiai greitai bręsta ir yra labai vislūs - tinkamai prižiūrint ir laikant viena patelė per metus gali atsivesti apie trisdešimt triušiukų (penkios šešios vados), kuriuos realizavus galima gauti iki 50-70 kg dietinės mėsos ir apie trisdešimt kailiukų.
Šiuo metu triušiai auginami ne tik dėl to, kad juos auginti yra gana paprasta, tačiau daugiausia dėl to, kad žmonės nori sveikai maitintis. Triušių mėsa naudinga visiems, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms. Norint auginti produktyvius, mėsingus, puikios kailiukų kokybės triušius reikalinga sudaryti atitinkamas augimo ir gyvenimo sąlygas.
Triušių veislės ir jų klasifikacija
Pasaulyje auginama apie 60 naminių triušių veislių. Pagal produkcijos pobūdį ES šalyse triušiai skirstomi į stambių, vidutinio stambumo ir smulkių triušių veisles. Žemiau pateikiama pagrindinių veislių klasifikacija:
| Grupė | Veislių pavyzdžiai |
|---|---|
| Stambios veislės | Belgijos milžinai, Belgijos baltieji milžinai, Vokietijos dėmėtieji milžinai, Prancūzijos avinai. |
| Vidutinio stambumo | Didieji šviesiai sidabriniai, Didžioji šinšila, Burgundijos, Vienos mėlynieji, Naujosios Zelandijos baltieji, Kalifornijos. |
| Smulkios ir dekoratyvinės | Aliaska, Havana, Reksai, Olandijos nykštukai, Nulėpausiai. |
Lytinis brendimas ir kergimo paruošimas
Paprastai triušiai lytiškai subręsta 3,5-4,5 mėnesių amžiaus, bet kergiami šiek tiek vėliau. Vėlai bręstančių veislių (pvz., baltųjų ir pilkųjų milžinų) pateles reikia kergti ne jaunesnes kaip 5 mėnesių, kai jų masė būna ne mažesnė kaip 3,5 kg. Anksčiau bręstančių veislių triušiai (didieji šviesiai sidabriniai, Kalifornijos) kergiami 4 mėnesių, kai jų masė 2,8-3 kg.
20 dienų iki numatomo kergimo triušius reikia gerai šerti. Neįmitę arba riebūs triušiai blogai poruojasi, patelės dažnai neapsivaisina, atveda negyvus arba silpnus triušiukus. Kergiamos neagresyvios, sveikos, gražų, lygų kailį turinčios triušių patelės.
Kergimo eiga
Poravimui patelė turi būti leidžiama į patino narvą. Patinas per parą gali kergti 4 kartus. Rytą pirmiausia pas jį reikia reikia leisti rujojančias pateles (jos būna neramios, jų išoriniai lytiniai organai paraudę ir pabrinkę). Triušių poravimasis trunka apie 30 sekundžių. Jeigu apvaisinimas įvyksta (patinas krinta ant šono savotiškai cypdamas), patelę reikia atskirti, o po pietų vėl pas jį įleisti pakartotinam kergimui.
Didesniuose triušininkystės ūkiuose triušių pateles nėra naturaliai kergiamos su patinais, bet dirbtinai sėklinamos. Taip sėklinant yra gaunamas geresnis apvaisinimas, o vieno patino sperma galima apvaisinti iki penkiasdešimties patelių per dieną.
Nėštumas ir pasirengimas gimdymui
Patelės nėštumas vidutiniškai trunka 28-30 dienų. Praėjus 13-16 dienų po kergimo jau galima nustatyti patelės triušingumą (nėštumą) užčiuopiant vaisius - triušingos patelės gimda būna padidėjusi, apčiuopiami ovalios formos, 2-2,5 cm dydžio, išsidėstę dviem lygiagrečiomis grandinėlėmis vaisiai.
Savaitę prieš trušiavimąsi į narvelį reikia įdėti išdezinfekuotą lizdo dėžutę su kraiku. Likus 3-4 dienoms iki triušiavimosi patelė ima ruošti lizdą: pešiojasi nuo pilvo ir krūtinės pūkus ir jais kloja lizdą. Prieš triušiavimąsi ir po jo girdyklose nuolat turi būti šviežio vandens, nes tuo metu patelę labai troškina, ir, jei nėra vandens, ji gali suėsti triušiukus.
Kaip vyksta gimdymas (triušiavimasis)
Triušiavimasis dažniausiai vyksta naktį ir trunka nuo 10 minučių iki 1 valandos. Kaip ir poravimasis, gimdymas yra labai greitas. Gimdymo metu patelė daro viską. Ji dantimis perkąsta virkštelę, suėda placentą ir valo savo jauniklius, juos laižydama.
Vadoje paprastai būna 5-9 triušiukai, bet gali būti ir nuo 1 iki 14. Patelė atsiveda 6-9, kartais 15 ir daugiau triušiukų. Patelei baigus triušiuotis lizdą būtinai reikia apžiūrėti ir iš jo išimti negyvus bei silpnus triušiukus. Tikrinti ir tvarkyti guolį reikia labai atsargiai, nesukeliant streso triušių patelėms.
Gimdymo metu viską daro patelė. Tuo tarpu tėtis triušis dažnai yra atstumiamas. Patinai turi būti atskirti nuo patelių, nes jie gali vėl poruotis. Tai sukeltų naują nėštumą.
Triušiukų augimas ir priežiūra
Triušiukai gimsta 40-80 g svorio, pliki ir akli, tik su pieniniais dantukais. Pirmomis dienomis jie guli susiglaudę lizde greta vienas kito. 5-7 dieną pasidengia plaukais ir laisviau pasiskirsto lizde, ypač vasarą. Triušiukai praregi vienuoliktą dieną, o dar po savaitės ima keisti dantis.
- Kai triušiukai būna mėnesio amžiaus, dantų keitimas baigiasi, ir jaunikliams motinos pieno nebereikia.
- 45-50 dienų jauniklius jau reikia rūšiuoti pagal lytį ir atskirti nuo motinos į grupinius arba suaugusių triušių narvus.
- Pieningoms patelėms patartina palikti maitinti ne daugiau kaip 8 triušiukus, mažapienėms ir pirmą kartą atsivedusioms - 5-6.
Triušiukų išėjimo iš lizdo pradžia yra labai svarbus jų vystymosi periodas. Nuo šio laiko jie pradeda ėsti pašarą, kuriuo šeriama motina, ir graužti viską, kas tik pakliūva. Suprantama, kad šiuo metu turi būti pavyzdinga švara, nes, ėsdami nešvarius pašarus, o kartais net išmatas, triušiukai lengvai užsikrečia įvairiomis ligomis.
Šėrimas ir sveikatos kontrolė
Triušių pašaruose turi būti visų organizmo gyvybinei veiklai palaikyti reikalingų medžiagų. Svarbiausieji pašarai: žolė, smulkus šienas, šakniavaisiai ir daržovės. Triušiai mėgsta ankštinių ir varpinių augalų mišinius, kiaulpienes, morkų ir runkelių lapus.
Sveiki triušiai, atėjus šėrimo laikui, sukrunta, brazdina groteles. Jei šėrimo metu gyvūnėlis neėda, galima suprasti, kad jis serga. Viena iš daugiausiai nuostolių pridarančių ligų yra virusinė triušių liga - miksomatozė. Nugaišta iki 99 proc. šia liga susirgusių triušių, o persirgę ja tampa ligos nešiotojais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
