Naujagimių atpylinėjimas ir vėmimas: priežastys, skirtumai ir kada sunerimti

Pirmieji mažylio gyvenimo mėnesiai kupini naujų iššūkių ir džiaugsmų tėvams. Tačiau vienas dažniausių rūpesčių, su kuriuo susiduria naujagimių ir kūdikių tėvai, yra atpylinėjimas. Šis reiškinys, kartais vadinamas nekomplikuotu refliuksu, atsiranda, kai skrandžio turinys nevalingai išmetamas į burnos ertmę. Svarbu suprasti atpylinėjimo priežastis, atskirti jį nuo vėmimo ir žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją.

Kas yra atpylinėjimas ir kodėl jis pasireiškia?

Atpilti gali sveiki naujagimiai ir kūdikiai, tiek žindomi, tiek maitinami pieno mišiniais. „Kalbant apie naujagimius ir kūdikius, tas atpylinėjimas iš dalies yra normalus dalykas“, - teigia specialistai. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais virškinimo sistema dar nėra brandi. Kūdikio išgertas pienukas, prieš patekdamas į skrandį, keliauja stemple. Apatinėje stemplės dalyje yra nedidelis vožtuvas, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu, kuris atsiveria, leisdamas maistui patekti į virškinamąjį traktą, po to vėl užsidaro. Naujagimiai turi tokį vadinamą nebrandų rauką - žiedas, skiriantis skrandį ir stemplę, pas naujagimius yra ne visą laiką uždarytas. Kūdikio sfinkteris nėra visiškai susiformavęs, todėl į stemplę patenka skrandžio turinio, kurį kūdikis atpila. Tai natūralus reiškinys, vadinamas gastroezofaginiu refliuksu (GER). Jis periodiškai atsirado ir tokiu būdu naujagimis gali atpilti.

Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio. Naujagimiai ir kūdikiai atpylinėja dažniau, nes jie guli horizontalioje padėtyje ir taip maistui yra lengviau išbėgti atgal. Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Nustatyta, kad 50 proc. sveikų kūdikių iki 3 mėnesių ir maždaug 60 proc. - 4-6 mėnesių atpila bent kartą per parą. Dažniausiai atpylinėjimas - tai laikinas sutrikimas, vadinamas funkciniu ir susijęs su virškinimo sistemos nebranda. Kitaip tariant, vaikučio skrandis ir žarnynas yra praktiškai sveikas, bet nepakankamai subrendęs arba tiesiog blogai veikia dėl nepakankamos kitų organų veiklos.

Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai atpylinėja dėl to, kad valgydami prisiryja oro arba suvalgo daugiau pieno, nei telpa jų skrandyje. Nuryto oro burbulai skranduke beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai „šauna” į stemplę. Taip kartu su oru atpilama ir truputį skrandžio rūgšties paveikto pieno, kuris būna rūgštaus kvapo. Atpylinėjimas dažniausiai nurodomas, kaip maitinimo iš buteliuko komplikacija, mat kūdikis prisiryja oro.

Dažniausios normalaus atpylinėjimo priežastys:

• Greitas ir gausus maitinimas. Kūdikiai dažnai atpila, jei jie gauna per daug pieno pernelyg dideliu greičiu. Taip atsitinka, kai kūdikis valgo labai greitai ar veržliai, ar kai mamos krūtys yra persipildžiusios. Dažniau atpylinėja goduoliai - per 2-3 savaites išmokę žįsti jie godžiai čiumpa spenelį, stipriai traukia ir kartu su pienu pritraukia oro. Permaitinamas vaikas nuolat atsirūgsta, atpila, atsiranda virškinamojo trakto sutrikimų, dėl kurių kamuoja diegliai.
• Oro rijimas. Dažniau atpila ir tie, kurie blogai apžioja spenelį. Jei kūdikį labai lengva kažkuo sudominti (ir jis meta krūtį apsidairyti aplink) ar jis tiesiog labai neramus prie krūties (skauda pilvuką, kalasi dantukai ir pan.), tuomet žindant jis tikrai gali prisiryri nemažai oro ir imti dažniau atpylinėti. Atpylinėja ir godžiai valgantys peralkę kūdikiai, nes ir tuomet mažyliai praryja daug oro.
• Neišnešiotumas. Dėl neišsivysčiusio žarnyno neišnešioti kūdikiai atpila dažniau.
• Nervų sistemos ypatumai. Pavyzdžiui, jei mažylis dirglus, padidėjęs (ar sumažėjęs) jo nervų sistemos tonusas - atpylinėjimai gali būti tik šio sutrikimo rezultatas, visiškai nesusijęs su skranduko bėdomis.
• Persivalgymas su kietu maistu. Kai maitinimo pobūdis pasikeičia, kai šaukšteliu yra maitinama greitai ir maistas nuryjamas noriai, vaikas šios sotumo pajautimo galimybės tiesiog netenka. Suvalgoma daugiau nei telpa į skrandį.
• Pernelyg didelis aktyvumas po valgio.

Atpylto pieno kiekis dažnai atrodo didesnis, nei buvo iš tikrųjų, nes retas žmogus sugeba tiksliai įvertinti išsipilusio skysčio tūrį.

Kaip sumažinti atpylinėjimą?

Gydytojas sako, kad, jeigu kūdikio atpylimas nesignalizuoja ligos, jo išvardintos priemonės - vertikalus jo palaikymas, leidimas atsirūgti, tinkamas žindymas, dažniausiai suveikia ir atpylimai baigiasi.

Maitinimo ypatumai:

• Kūdikius ir mažus vaikus patariama maitinti dažnai ir po truputį, įpratinkite mažylį valgant neskubėti. Kad kūdikis nespėtų labai išalkti, dažniau jį žindykite. Stebėkite savo mažylio alkio ženklus, nesilaikykite jokio maitinimo grafiko, stenkitės maitinti dažnai, pažadinkite ir pasiūlykite krūtį, jei, tarkim, miega ilgiau nei 3 val.
• Reikėtų stengtis, kad žindomas ar iš buteliuko geriantis vaikas kuo mažiau prisivalgytų oro. Jeigu jis žindo iš krūties, labai svarbu, kad kūdikis apžiotų krūtį teisingai - apžiotų ne tik spenelį, bet ir areolę (tamsesnę odos dalį prie krūties spenelio). Kuo geriau jis krūtį paima, tuo jis prisiryja mažiau oro. Jeigu krūtį apima neteisingai, kūdikis prisiryja daugiau oro , tada jis daugiau atpylinėja.
• Jeigu vaikas valgo iš buteliuko, reikia pasižiūrėti, kad nebūtų per didelė skylė, nes kuo didesnė skylė, tuo daugiau vaikas prisiryja oro, o kuo daugiau jis prisiryja oro, tuo didesnė tikimybė, kad jis atpils arba išvems. Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu. Mišiniais maitinamą kūdikį reikia maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug.
• Kai kūdikis suvalgo pusę mišinio kiekio, padėkite jam atsirūgti ir maitinkite toliau.
• Jei jums pienas atsileidžia per stipriai - maitinant kūdikis turi būti ne po krūtimi, o virš jos. Tinkamos maitinimo pozos: gulint ant nugaros ir padėjus vaiką virš savęs ant pilvuko, arba sėdint ir laikant jį stačiai.
• Nerimaujantį, sudirgusį mažylį valgydinkite tik nuraminusi.
• Peržiūrėkite savo ir mažylio (jei jis jau primaitinamas) maistą. Kai kada siūloma rinktis mišinį su mažesniu laktozės kiekiu ar visiškai be jos.

Veiksmai po maitinimo:

• Po maitinimo kūdikį 5-30 min. palaikykite vertikaliai - duoti jam atsirūgti, kad iš skrandžio išeitų dujos. Tada atpylimo tikimybė mažesnė.
• Maždaug valandą po valgymo stenkitės kūdikio nejudinti, intensyviai nesupkite. Po maitinimo nepamirškite palaikyti kūdikį vertikaliai apie pusvalandį ir šiuo metu neatlikite aktyvių manipuliacijų, pavyzdžiui, nekeiskite sauskelnių, nevartykite mažylio ir stenkitės, kad jis pabūtų ramiai. Daryti masažus, mankštelę ar vandens vonias reikėtų praėjus ne mažiau kaip 1,5 val.
• Taip pat kūdikiai rečiau atpylinėja, kai jis paguldomas į tam tikrą padėtį. Pavyzdžiui, jeigu kūdikį, - po to, kai jis atsirūgo - trumpam paguldysim ant pilvo arba ant kairio šono, tuomet jis atpylinės žymiai rečiau. Kita vertus, gulint ant nugaros atpilama dažniausiai. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad miegoti vaikas ant pilvo negali, nes guldant ant pilvo dažniau būna netikėtos ir staigios mirties sindromas.
• Jeigu visos šios priemonės nepadeda, mažyliui galima anksčiau duoti papildomo tiršto maisto (nuo 4-5 mėn., o kartais ir anksčiau). Mamos žino, kad atpylimai dažniausiai baigiasi tada, kai vaikutis pradeda valgyti pirmąsias košes.

Atpylinėjimas vs. Vėmimas: kada sunerimti?

Svarbu atskirti kūdikio vėmimą nuo atpylimo. Dažniausiai kūdikiai vemia ne dėl rimtų ligų. Paprastai kūdikio vėmimas yra trumpalaikis ir baigiasi po kelių valandų. Visgi neįprastas ar nuolatinis vėmimas gali reikšti rimtą problemą, net sukelti dehidrataciją, o tai gali būti ypač didelė sveikatos bėda.

A. Liubšys taip pat sako, kad reikia atkreipti dėmesį, ką vaikas atpila. Nuo to priklauso, ar vaikas gali sirgti rimta liga, ar jam viskas gerai.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

• Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką.
• Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.
• Jeigu atpylimo turinyje yra kraujo arba jis yra tamsiai žalios spalvos.
• Reikėtų sunerimti, jei kūdikis gausiai atpila po kiekvieno ar beveik po kiekvieno maitinimo, blogai priauga svorio, dažnai užspringsta, atsirūgęs ir atpylęs tampa neramus, raitosi, keičiasi jo veiduko mimika, verkia ir akivaizdu, kad jam skauda.
• Jeigu kūdikiui pučia pilvą, jis neramus, jo išvaizda - kenčianti ir dar jis atpylinėja, o atpylimo turinys yra su patologinėmis priemaišomis.
• Jeigu atpildamas kūdikis praranda svorio.
• „Jeigu kūdikis apylinėja dažnai arba daug, arba yra patologinių priemaišų - kraujo, tulžies - tada reikėtų, kad mamos neužsiimtų saviveikla, o važiuoti pas gydytojus“, - sako A. Liubšys.
• Kūdikis nepasakys, kad jam kažką skauda, todėl stebėkite jo elgesį. Pasitikėkite savo instinktais ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei manote, kad vaikas serga rimta liga.

Galimos ligos ir patologijos, sukeliančios atpylinėjimą ar vėmimą

Nors dauguma atpylinėjimų yra funkciniai ir praeina savaime, kartais tai gali būti rimtesnių ligų simptomas.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Tik jeigu kūdikis po valgio dažnai ima vemti, tai jau gali būti rimtesnis negalavimas - gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Kūdikiai, sergantys gastroezofaginio refliukso liga (GERL), paprastai atpila nuolat ir gausiai. Negydant ligos, gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis, sutrinka virškinimo ir kvėpavimo sistemos. Gastroezofaginio refliukso liga gali sirgti bet kokio amžiaus vaikas. Kūdikiams ši liga atsiranda dėl to, kad per nesandarų apatinį stemplės sfinkterį į ją patekęs rūgštus skrandžio turinys gali užlieti ryklę, burną, gerklas ir jas nudeginti.

GERL priežastys ir simptomai:

• Didelės reikšmės atsirasti GERL turi paveldėjimas, įvairios kitos ligos, pavyzdžiui, cistinė fibrozė, nervų sistemos sutrikimai, alergija maistui, pavyzdžiui, karvės pienui, nutukimas, intensyvus verksmas, pasunkėjęs kvėpavimas, greičiau GERL suserga neišnešioti kūdikiai.
• Kai kurie šios ligos požymiai panašūs į kvėpavimo takų infekcijų - vaikas gali skųstis ryklės skausmu, užkimti, kosėti. Gana dažnas simptomas kosulys provokuoja refliuksą, o šis - kosulį, taigi susidaro lyg uždaras ratas. Kartais kosulys labiau kamuoja pavalgius. Todėl tėvams nesunku GERL supainioti su peršalimu, juo labiau kad šios ligos kamuojamų vaikų kvėpavimo takai pažeidžiami labiau ir tokie mažyliai dažniau suserga stenozuojančiu ar lėtiniu laringitu, plaučių uždegimu, bronchų astma.
• Vienas iš būdingų GERL požymių - dažnas vėmimas, gali būti su kraujo priemaišomis. Paprastai vaikas pradeda vemti pirmąją valandą po valgio. Sunkiu ligos atveju vaikas vemia labai stipriai.
• Refliuksą galima įtarti, jeigu atsiranda pojūtis lyg įstrigo kąsnis, kažkas trukdo ryti. Gali skaudėti skrandį arba po krūtinkauliu, todėl kamuositės dėl dažnų verksmo priepuolių, gali užkimti vaiko balsas. Sutrinka ligoniuko miegas - jis dažnai prabunda naktį, todėl nepailsi. Kiti požymiai: dusulio priepuoliai, rijimo sutrikimai, seilėtekis, žagsėjimas. Vaikui nemalonu, nes jis dažnai atsirūgsta rūgštimi, o rūgštis degina ir graužia, t. y. kamuoja rėmuo, atsiranda nemalonus burnos kvapas.
• GERL galite įtarti ir griežtai atsisakančio pieno ar kito maisto vaikui.

GERL diagnostika ir gydymas:

Diagnozei nustatyti dažnai užtenka išvardintų simptomų, bet virškinamasis traktas gali būti tiriamas endoskopu. Gydyti vaistais vaiką iš viso nerekomenduojama. Vaistai skiriami tik išskirtiniais atvejais, kai vaikui nepadeda taisyklingų gyvenimo įpročių formavimas ar dietos.

• Sergančio gastroezofaginiu refliuksu vaiko nedera guldyti 3 valandas po valgio, o guldyti geriausia ant kairiojo šono, lovos galvūgalį pakelti bent 15 cm.
• Sergančiam GERL vaikui neduokite patiekalų su prieskoniais, riebaus maisto, citrusinių vaisių, rūgščių sulčių, gazuotų gėrimų ir gėrimų su kofeinu, mažiau leiskite valgyti saldumynų. Sudirginti ligoniuko skrandį ir sukelti rėmenį gali keptas maistas, kečupas, bulvių traškučiai, miltiniuose patiekaluose esantis gliutenas.
• Sergant GERL svarbu nepersivalgyti, vakarieniauti reikia likus 3 valandoms iki miego, o iš karto po valgio negalima sportuoti ar dirbti pasilenkus.
• Kai šios priemonės nepadeda, skiriama virškinamojo trakto judesius ir rūgštingumą mažinančių preparatų. Natūralių produktų GERL problemoms mažinti didelio pasirinkimo nėra. Visi cheminiai preparatai turi nemažai nepageidaujamų faktorių, kurie sukelia papildomų grėsmių žmogaus organizmui. Skrandžio rūgštingumo nemažina medicininės priemonės, pagamintos iš jūros dumblių išgaunamos medžiagos - magnio alginato. Skrandyje šios medžiagos pagrindu pagamintas sirupas išbrinksta, o tokia masė sudaro barjerą, neleidžiantį skrandžio sultims patekti į stemplę.

Prievarčio spazmas

Dėl nevalingo prievarčio (skrandžio, pereinančio į dvylikapirštę žarną, dalies) raumenų susitraukimo maistas iš skrandžio patenka į stemplę. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime. Jei vaikas nuolat atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą.

Prievarčio stenozė

Tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Nors tai retai pasitaiko žindomiems kūdikiams, reguliarus vėmimas fontanais naujagimiui gali būti prievarčio stenozės požymis, šiai problemai pašalinti reikalinga operacija. Ši liga keturiskart dažnesnė berniukams, nei mergaitėms, jos simptomai pasireiškia dažniausiai tarp pirmųjų 3 ir 5 savaičių. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi organizmo intoksikacija. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Tai pastebėjusi mama turi nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ši liga išryškėja maždaug pirmojo mėnesio pabaigoje. Tuomet kūdikis vemia po kiekvieno valgymo ir vemia gausiai, gali išvemti fontanu - tokiu atveju reikia skubiai važiuoti į ligoninę. Įgimta hipertrofinė prievarčio stenozė pasitaiko retai (dažniausiai kūdikiai jau gimsta ja sirgdami). Ši liga gali sukelti vėmimą, dehidraciją, gali pradėti kristi svoris. Sergantis kūdikis visada gali atrodyti alkanas, nes negali tinkamai suvirškinti maisto. Taip pat jis stipriai vems, rečiau šlapinsis ir mažiau tuštinsis.

Maisto netoleravimas ar alergija maistui

Jautrumas maistui gali kelti gausų atpylinėjimą. Kartais atpylimui gali turėtų įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą. Alergija nebūtinai pasireiškia tik per odą arba, kitais žodžiais tariant, tik bėrimais. Jei kūdikiui netinka koks nors maistas, jo virškinimo sistema labai dažnai ir greitai pastarojo tiesiog atsikrato. Ir tai daro lengviausiu keliu. Tokio pobūdžio atpylimą paprastai lydi ir kitoks tuštinimasis, jis būna dažnesnis nei įprastai, išmatos gali būti gleivėtos. Jei mažyliui netinka maistas, jam paprastai dar pučia ar skauda pilvuką. Mažylis atpils iškart, jei jis produkto netoleruoja ar yra kam nors alergiškas. Alergija maistui skiriasi sunkumu - nuo lengvos iki labai sunkios. Anafilaksija sergančiam kūdikiui bus sunku tinkamai kvėpuoti, jis gali tapti mieguistas arba net netekti sąmonės.

Gastroenteritas

Gastroenteritas - dažnai pasitaikanti mažų vaikų liga. Kūdikiai tyrinėja daiktus dėdami juos į burną, o tai reiškia virusams atvirą kelią į organizmą. Kūdikis gali vemti tol, kol kūnas atsikratys žalingų nuodų. Paprastai vėmimas liaujasi po kelių valandų. Tačiau kol kūdikis pasveiks, gali praeiti kelios dienos.

Žarnų invaginacija

Žarnų invaginacija - negalavimas, kai vienas žarnos segmentas patenka į kitą. Dažniausiai tokiu atveju plonoji žarna įlenda į storąją. Žarnų invaginacija paprastai būdinga kūdikiams ir vaikams nuo 3 iki 36 mėnesių ir pasireiškia maždaug 1 iš 1 200 vaikų. Jei kūdikiui skauda pilvuką, jis paprastai spaudžia kojas prie krūtinės ir patiria didelį nerimą.

Meningitas

Meningitas gali pasireikšti bet kam, tačiau dažniausiai jis pasireiškia tarp kūdikystės ir ankstyvosios pilnametystės. Kūdikis nepasakys, kad jam kažką skauda, todėl stebėkite jo elgesį. Pasitikėkite savo instinktais ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei manote, kad vaikas serga meningitu.

Kitos priežastys

Mažylis gali vemti ir dėl paprastesnių priežasčių: tiesiog neskanus maistas (ypač primaitinimo metu), pernelyg didelis aktyvumas po valgio arba bendras negalavimas. Atpilama nebūtinai sergant kokiu nors žarnyno virusu. Labai dažnai pakanka ir paprasčiausio viršutinių kvėpavimo takų ligų sukėlėjo, kuris išprovokuoja slogą ar kosulį.

tags: #kas #yra #kai #naujagimis #atpila #arba

• Kaip sukurti nepamirštamą šventę vaikui
• Pieno gamyba moterims, neturinčioms vaikų
• kaip teatras keičia gyvenimą globos namuose
• Daugiau apie rašytojos Žemaitės gyvenimą
• Karjera ikimokyklinėje ir priešmokyklinėje pedagogikoje