Henrikas Žustautas: nuo Plungės iki pasaulio ir Europos kanojų irklavimo viršūnių

Henrikas Žustautas, gimęs 1994 m. liepos 13 d. Plungėje, yra žymus lietuvių kanojininkas, savo pasiekimais garsinantis Lietuvą tarptautinėse arenose.

Jo sportinis kelias prasidėjo su pirmuoju treneriu Edmundu Gelčinsku, o vėliau jo treneriu tapo Kazimieras Rėksnys.

Karjeros pasiekimai ir medaliai

Henrikas Žustautas yra daugkartinis (nuo 2011 m.) Lietuvos kanojų irklavimo čempionas, triumfuojantis vienvietės, dvivietės ir keturvietės kanojos rungtyse. Tarptautinėse varžybose sportininkas taip pat yra iškovojęs daugybę aukščiausių apdovanojimų. Jo specializacija - 200 m sprinto rungtis.

Olimpinė patirtis ir ateities iššūkiai

Praėjęs sezonas, per kurį sportininkas išsikovojo kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, Henrikui Žustautui buvo vienas įsimintiniausių. 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse irkluodamas vienvietę kanoją 200 m distancijoje jis užėmė 11 vietą.

Apie savo pasirodymą olimpiadoje Henrikas sakė: „Nelabai patenkintas, aišku. Šiuo momentu esu vienuoliktas, reikia sportuoti toliau, ruoštis dar ketverius metus - gal nepanaikins rungties. Įdėjau daug darbo, daug stovyklų buvo, Lietuvoje atranka vyko. Tikėjausi daugiau, nes tikrai sunkiai dirbau.“

Jam nerimą kelia tai, kad olimpinėse žaidynėse 200 m sprinto rungties gali nebelikti. „Gali būti, kad šios 200 metrų vienviečių kanojų rungties olimpinėse žaidynėse nebebus,“ - svarsto H. Žustautas. Jis pabrėžia: „Nesąmonė panaikinti šią rungtį - daugiausia dalyvių joje startuoja.“ Kanojininkas atkreipia dėmesį į galimą diskriminaciją: „Baidarių vyrų yra penkios rungtys, kanojų - tik trys. Jau kažkokia diskriminacija. Jei išbrauks - liks dvi.“

Šiuo metu Henrikas Žustautas svarsto galimybę toliau ruoštis 200 m distancijai ir tris kartus laimėti pasaulio čempionatą, kad gautų rentą. „Bet tai tik vienas iš galimų variantų, kol kas konkretaus sprendimo neturiu. Gal dvivietę bandyti, bet nelabai yra su kuo... Esu sutrikęs, nes po olimpinių man bus dar tik 22 metai. Dar 10 metų būtų galima profesionaliai sportuoti. Kol kas tiesiog tikiuosi, kad nepanaikins mūsų rungties,“ - su viltimi kalba sportininkas.

Henrikas taip pat svarsto alternatyvas: „Galima bandyt toliau sportuoti 200 metrų, bandyti laimėti pasaulio čempionatą, užsidirbti rentą. Kad atsipirktų bent jau paaukotas darbas. Galbūt padarys 500 metrų distanciją, yra toks variantas. Pernai irklavau 500 m Europos čempionate ir tarp suaugusių buvau penktas - specialiai tam nesiruošus, manau, gerai. Jei padarytų 500 metrų dvivietę, norėčiau irkluoti.“

Studijos ir sportinės karjeros derinimas

2017 m. Henrikas Žustautas sėkmingai baigė Lietuvos edukologijos universitetą (LEU). Birželio 20 d. įvyko LEU Sporto ir sveikatos fakulteto diplomų teikimo šventė, kurioje bakalauro diplomą gavo garsus kanojininkas, Europos čempionas Henrikas Žustautas. Henrikas puikiai suderino aktyvią sportinę veiklą bei paskaitas.

Studijuodamas universitete, sportininkas tapo 2015 m. Europos žaidynių ir dukart pasaulio jaunimo (iki 23 metų) čempionu, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyviu.

Apie studijų ir sporto derinimo iššūkius jis pasakojo: „Grįždamas iš varžybų ar stovyklų, eidavau į individualias paskaitas bei konsultacijas pas dėstytojus, mokydavausi vienas, laikydavau egzaminus.“ Nors tai nėra lengva, sportininkas džiaugiasi: „Stengiuosi suderinti, bet kartais tenka ir sesiją atidėti, būna, kad tik po sezono atsiskaitinėju su dėstytojais vienas. Kol kas viskas sekasi gerai, nieko nepraleidžiu ir tikrai viską suderinti pavyksta puikiai.“

Iš Plungės kilęs sportininkas sako, kad studijos LEU Sporto ir sveikatos fakultete buvo naudingos ne tik dėl ateities planų tapti treneriu, bet ir kasdieniame gyvenime. „Universitete sužinau daug naudingo: kokius papildus vartoti, kaip treniruotis ir pan. Išmokstu to, kas man labai naudinga siekiant aukščiausių rezultatų“, - sako H. Žustautas ir priduria, kad studijų metu įgytos žinios jam bus naudingos ir ateityje - vaikinas nori treniruoti vaikus.

Šiuo metu Henrikas rimtai svarsto rinktis kūno kultūros ir sporto magistrantūros studijas Lietuvos edukologijos universitete. „Noriu ir toliau mokytis, gilintis į tą sritį, kurią geriausiai išmanau. Ši mokymosi įstaiga suteikia galimybę studijuoti bei sportuoti. Mokydamasis, įgydamas naujų ir reikalingų žinių, aš pasiekiau geresnių sportinių rezultatų“, - kalbėjo kanojininkas.

Atkaklumas ir treniruočių sąlygos

Olimpinėms žaidynėms H. Žustautas ruošiasi Trakuose, kur kasdien irkluoja po kelis kartus. „Trakuose labai geros sąlygos treniruotis. Tad nereikia važiuoti už Lietuvos ribų. Dar prieš kelis metus sportininkai vykdavo į Latviją, o dabar viską turime čia, Trakuose, Lietuvoje. Yra įrengta pasaulinio lygio starto sistema, tiesiog tobulos sąlygos treniruotis,“ - džiaugiasi sportininkas.

Kelias į olimpiadą nebuvo labai lengvas. H. Žustautas prisipažįsta, jog kartais pagalvodavo, kad galbūt veltui šitiek daug aukoja: dėl olimpiados teko atsisakyti dalyvauti daugelyje varžybų. Buvo abejonių, ar gerai ruošiasi, ar sugebės laimėti, ar parveš Lietuvai auksą. Tačiau dirbta negailint jėgų. Sportininkui daugybę kartų yra tekę žiemą, po paskaitų universitete, vykti į Elektrėnus irkluoti sergant ar esant 20 laipsnių šalčio.

H. Žustautas atkreipia dėmesį, kad kitų sporto šakų atstovai išsikovoja kelialapį į olimpines žaidynes asmeniškai sau. „Išsikovoja ir važiuoja. Lietuvoje kelialapis iškovojamas valstybei. Jis dėl to nesikremta, nes supranta, kad Lietuvai atstovauti turi stipriausias sportininkas. Tačiau ruoštis olimpinėms žaidynėms psichologiškai yra lengviau, kai kelialapis jau tavo rankose.“

Lietuvoje konkurencija tarp kanojininkų yra tikrai didelė. „Norstarp kanojininkų jaunosios kartos atstovų nėra tiek daug, kiek tarp krepšininkų, bet po Londono olimpiados, kai Jevgenijus Šuklinas iškovojo sidabro medalį, susidomėjusių kanojomis tikrai padaugėjo“, - sako Henrikas. Jis linki populiarumo savo sporto šakai: „Būdamas treneriu tikrai eičiau į mokyklas ir siūlyčiau vaikams ateiti pabandyti. Norisi, kad mūsų sporto šaka būtų kuo populiaresnė. Tačiau tai sunkus sportas, kuris užgrūdina.“

Asmeninis gyvenimas ir motyvacija

LEU Henrikui Žustautui suteikė ne tik žinių, reikalingų jo sėkmingoje sportinėje veikloje. Čia, per studentų krikštynas, jis sutiko ir širdies draugę Viktoriją, kuri LEU baigė muzikos pedagogikos studijas, moko vaikus muzikuoti ir pati griežia smuiku.

Į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes kanojininkas vyko tik aukso. „Gyvenime esu maksimalistas, jeigu jau kažką darau, siekiu padaryti geriausiai,“ - teigia Henrikas, nuolat siekiantis aukščiausių rezultatų savo karjeroje ir gyvenime.

tags: #henrikas #zustautas #gime

• Medinis Drakonas 1964 m.
• Kaip nerti vaikiškas kepurytes
• Apie Marijos garbinimo istoriją Lietuvoje
• kombinezonai kūdikiams ir vaikams
• apie Clementoni automobilius vaikams