Tiroiditas ir nėštumas: poveikis vaisiui ir gydymas

Skydliaukė yra maža drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje. Ši maža, tačiau gyvybiškai svarbi endokrininė liauka gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie yra atsakingi už medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, baltymai, riebalai, vanduo ir elektrolitai, bei energijos apykaitą. Skydliaukės hormonai kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai - net ir širdies darbui. Jie ypač svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl skydliaukė dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka.

Tiroiditas yra skydliaukės audinio uždegimas. Ši būklė yra reikšminga, nes skydliaukė atlieka labai svarbų vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą, energijos lygį ir bendrą hormonų pusiausvyrą organizme. Kai skydliaukė uždegama, tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant hormonų disbalansą, kuris veikia daugybę kūno funkcijų.

Tiroidito apibrėžimas ir tipai

Tiroiditas - tai sutrikimų grupė, kuriai būdingas skydliaukės uždegimas. Kiekviena šios ligos rūšis turi savo priežastis, klinikinius požymius, diagnozę, trukmę, pasekmes, būkles ir riziką.

Pagrindinės tiroidito formos apima:

• Hašimoto (autoimuninis) tiroiditas: Tai labiausiai paplitęs tiroidito tipas ir JAV dažniausiai pasitaikanti hipotirozės priežastis. Tai autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema atakuoja ir ardo sveiką skydliaukės audinį. Polinkis sirgti šia liga yra paveldimas. Ilgainiui tai gali sukelti sulėtėjusią skydliaukės veiklą, t. y. hipotirozę. Autoimuninis tiroiditas daug dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Iš pradžių lėtinis tiroiditas dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau vėliau gali pasireikšti nuovargis, patinimas, diskomfortas, smaugimo jausmas ar net skausmas kaklo priekinėje dalyje.
• Pogimdyminis tiroiditas (PT): Tai būklė, kai po gimdymo skydliaukę apima uždegimas. Ši autoimuninė liga dažniausiai pasireiškia moterims po gimdymo, dėl didelių hormonų svyravimų organizme. Jos metu skydliaukė gali būti uždegta, paveikiant hormonų gamybą ir sukeliant hipotiroidizmą arba hipertirozę. Klasikinis pogimdyminis tiroiditas dažnai pirmiausia sukelia hipertiroidizmą (hormonų perteklių), o po to laikiną hipotiroidizmą (hormonų trūkumą). Izoliuota tirotoksikozė, kai hipertiroidizmas nepereina į hipotirozę, pasireiškia maždaug 30 proc. atvejų 3-6 mėnesius po gimdymo, o izoliuotas hipotiroidizmas - 3-12 mėnesius po gimdymo tarp 20-40 proc. moterų. Hipertiroidizmo stadija po gimdymo dažnai praeina nepastebėta, tačiau gali pasireikšti nervingumu, jautrumu, emocingumu, nerimu, nuovargiu ir svorio kritimu. Nors dažniausiai požymiai aptinkami jau nėštumo metu, liga gali atsirasti praėjus metams po gimdymo. Maždaug pusei moterų su buvusiu PT išsivysto nuolatinis hipotiroidizmas ir gužys (padidėjusi liauka) per 4-8 metus po gimdymo. Taikant gydymą, skydliaukė paprastai atsistato per 18 mėnesių.
• Poūmis (virusinis, De Kerveno) tiroiditas: Tiksli jo priežastis nėra aiški, tačiau manoma, kad poūmį tiroiditą sukelia virusinė infekcija, dažniausiai po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Paprastai ši liga trunka apie 6 savaites, bet gali užsitęsti ir ilgiau. Sergantiems pacientams dažniausiai pasireiškia bendri negalavimai: silpnumas, raumenų skausmas, karščiavimas. Skydliaukė būna padidėjusi, kieta ir itin skausminga.
• Tylusis arba neskausmingas tiroiditas: Kaip jau išduoda pavadinimas, šiai ligai nebūdingi jokie simptomai. Tylus tiroiditas panašus į pogimdyminį, ir gydantis skydliaukės atsistatymas paprastai trunka iki 18 mėnesių.
• Kitos formos apima vaistų sukeltą tiroiditą, radiacijos sukeltą tiroiditą, ūminį tiroiditą ir Riedelio tiroiditą.

Tiroidito simptomai

Tiroidito simptomai gali skirtis priklausomai nuo būklės tipo ir sunkumo. Daugelis požymių imituoja kitų ligų simptomus, todėl tiroiditą kartais gali būti sunku diagnozuoti. Dažnai hipotiroidiniai simptomai pasireiškia, kai skydliaukės ląstelių pažeidimas yra lėtas ir lėtinis. Tai gali būti nuovargis, kūno svorio padidėjimas, išsiblaškymas, depresija, odos sausumas ir vidurių užkietėjimas. Kiti rečiau pasitaikantys simptomai yra patinimas kojose, neaiškūs skausmai, susilpnėjęs dėmesys. Kai būklė pasunkėja, priklausomai nuo tiroidito tipo, gali atsirasti paburkimas aplink akis, sulėtėti širdies ritmas, sumažėti kūno temperatūra arba net pasireikšti širdies nepakankamumas.

Kita vertus, jei skydliaukės ląstelių pažaida yra ūmi, skydliaukės hormonas per liaukas išteka į kraujotaką ir sukelia tirotoksikozės simptomus, kurie yra panašūs į hipertirozės. Šie simptomai - tai svorio netekimas, dirglumas, nerimas, nemiga, greitas širdies ritmas, padažnėjęs prakaitavimas, drebulys ir nuovargis. Padidėjęs skydliaukės hormono kiekis kraujyje gali sukelti abi būkles, bet tiroidito atveju vartojamas tirotoksikozės terminas, nes skydliaukė nėra per daug aktyvi kaip ir hipertirozės atveju.

Tiroidito priežastys

Tiroiditą paprastai sukelia poveikis skydliaukei, todėl atsiranda uždegimas ir skydliaukės ląstelių pažeidimas. Ši liga dažnai laikoma imuninės sistemos sutrikimu. Antikūnai, atakuojantys skydliaukę, sukelia daugelio tipų tiroiditą. Jis taip pat gali kilti dėl virusinės arba bakterinės infekcijos, kuri veikia tuo pačiu būdu kaip antikūnai, sukeliantys liaukų uždegimą. Kai kurių asmenų organizmas gali gaminti skydliaukės antikūnus ir tiroiditas gali būti laikomas autoimuninė liga, nes kūnas veikia taip, tarsi skydliaukė būtų svetimas audinys.

Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, interferonas ir amiodaronas, taip pat gali sukelti tiroiditą, nes jie turi tendenciją pažeisti skydliaukės ląsteles. Tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai taip pat gali turėti įtakos skydliaukės sveikatai. Pavyzdžiui, dieta, kurioje mažai jodo, gali sukelti skydliaukės disfunkciją, o per didelis jodo vartojimas taip pat gali sukelti tiroiditą jautriems asmenims.

Skydliaukės veikla nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla. Skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo, ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Skydliaukės hormonų kiekis pastojus padidėja. Hormonų kiekį kraujyje padidina du su nėštumu susiję hormonai: estrogenas ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG).

Nėščia moteris skydliaukės hormonus gamina 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo paros norma nėščiosioms yra 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu.

Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, skydliaukės hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.

Tiroidito poveikis nėštumui ir vaisiui

Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija). Per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis vadinamas hipotiroze (hipotiroidizmu), o per didelis skydliaukės aktyvumas - hipertiroidizmu (tirotoksikoze). Hipotirozė yra dažniausia skydliaukės liga nėštumo metu ir yra nustatoma apie 2-3 proc. moterų.

Hipotireozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui, tokiomis kaip:

• persileidimai;
• nėščiųjų hipertenzija ir preeklampsija;
• vaisiaus žuvimas;
• placentos atšoka;
• priešlaikinis gimdymas ir cezario pjūvio operacija;
• perinatalinis sergamumas ir mirtingumas;
• mažas naujagimio svoris ir kraujavimas po gimdymo;
• blogesnės vaiko pažintinės funkcijos, dėmesio ir aktyvumo sutrikimai, autizmas ir epilepsija.

Įvairūs skydliaukės veiklos sutrikimai (netgi ir nepasireiškiantys kliniškai) gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą, todėl keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas. Nors atlikta daug tyrimų, siekusių įrodyti arba paneigti tokios atrankos naudą, visuotinio sutarimo šiuo klausimu taip ir nepasiekta.

Tiroidito diagnostika

Tiroidito diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią paciento anamnezę, įskaitant visus simptomus, skydliaukės ligų šeimos istoriją ir visas neseniai buvusias infekcijas ar ligas. Dažniausiai taikomas ir naudingiausias būdas diagnozuoti tiroiditą - tai skydliaukės palpacija medicininės apžiūros metu. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Laboratoriniai tyrimai leidžia gydytojui įvertinti padidėjusią eritrocitų nusėdimo normą, padidėjusį tiroglobulino lygį ir sumažėjusį radioaktyviojo jodo pasisavinimą.

Kraujo tyrimai matuoja skydliaukės hormonų (T3 ir T4) ir skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH arba TSH) lygius, taip pat padeda nustatyti tiroidito pobūdį ir pamatyti, kiek hipofizė gamina skydliaukę stimuliuojančio hormono ir kokie antikūnai yra organizme. Dažniausiai autoimuninis tiroiditas diagnozuojamas atlikus aTPO tyrimą, kurio metu įvertinamas antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (Anti-TPO) rodiklis. Siekiant įvertinti tiroiditui būdingą skydliaukės vaizdą, atliekamas ultragarsinis tyrimas, kad būtų įvertinta skydliaukės struktūra ir nustatyti uždegimo požymiai. Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga biopsija, norint išsiaiškinti, kas atakuoja skydliaukę.

Labai svarbu atskirti tiroiditą nuo kitų ligų, kurios gali sukelti panašius simptomus, tokių kaip skydliaukės mazgeliai, skydliaukės vėžys ar kitos skydliaukės disfunkcijos formos.

TTH rodiklio reikšmės ir nėštumas

Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia. Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu.

Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų bei profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.

Daugelyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojamos TTH rodiklio reikšmės nėštumo metu:

Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 savaičių, kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites. Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti.

Kada rekomenduojama tirti skydliaukės veiklą?

Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 metų amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti.

Tiroidito gydymas nėštumo metu

Tiroidito gydymas priklauso nuo diagnozuoto tiroidito tipo ir ligos simptomų. Autoimuninio tiroidito gydymas priklauso nuo skydliaukės funkcijos. Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera.

Hipotirozės gydymas

Sergantiems hipotiroze dažniausiai skiriama nuolatinė pakaitinė hormonų terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Kartais, jei moteris planuoja pastoti, gydytojas gali rekomenduoti tęsti gydymą ir vartoti skydliaukės hormonus.

Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 savaites, levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui. Po gimdymo levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Kūdikiui gimus, reikia tartis su gydytoju, koks gydymo būdas būtų efektyviausias.

Vaistų vartojimo taisyklės ir sąveika

Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 minučių prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 valandas po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 minučių.

Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 valandas ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.

Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.

Hipertirozės gydymas

Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą (antitiroidiniai vaistai). Pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriais mažinamas greitas širdies plakimas ir drebulys. Esant skausmui, jis gali būti malšinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Medikamentai, skiriami hipertiroidizmui ar hipotiroidizmui gydyti, yra suderinami su žindymu, todėl moteris gali tęsti žindymą. Papildomai gali būti rekomenduojami seleno preparatai.

Mityba ir gyvenimo būdas sergant tiroiditu

Tiroidito mityba priklauso nuo ligos tipo. Subalansuota mityba, kurioje gausu jodo, seleno ir cinko, gali palaikyti skydliaukės sveikatą. Sergantiems hipotiroze naudinga laikytis dietos, kurioje gausu daržovių, vaisių ir liesos mėsos. Šie maisto produktai turi palyginus mažai kalorijų ir yra sotūs, todėl gali padėti išvengti svorio padidėjimo. Mityba sergant Hašimoto tiroiditu yra labai panaši.

Rekomenduojama įtraukti:

• Žuvį - naudingos visos jūros gėrybės, įskaitant lašišą, tuną, otą, krevetes ir kt.
• Pieno produktus - naudingi visi pieno produktai, įskaitant pieną, sūrį, jogurtą ir kt.

Be medicininio gydymo, svarbūs yra ir gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip mitybos korekcija, streso valdymas ir psichologinė pagalba.

tags: #tiroiditas #ir #nestumas

• Pirmieji vaiko žingsniai
• Kada įvyksta embriono implantacija?
• Ignalinos krašto olimpietis
• Vaikų literatūra gamtai pažinti
• Geriausi patarimai renkantis vaikišką plento dviratį