Jei norite karštos diskusijos, užsiminkite mamoms apie antibiotikus. Vienos vien nuo jų pavadinimo gūžiasi, kitos pačios prašo gydytojo skirti antibiotikų. Rugsėjo 30-ąją paminėjome 93 antibiotikų išradimo metines. 1928 metais britų biologas ir farmakologas Aleksandras Flemingas išrado peniciliną, gavo Nobelio premiją ir netiesiogiai išgelbėjo (ir tebegelbsti) milijonus gyvybių. Daugybę dešimtmečių antibiotikai buvo vartojami neatsakingai, bakterijos vis labiau mutavo. Dabar esame fazėje, kai antibiotikų vartojimo taisyklės vis labiau griežtinamos.
Dar 2001 metais ES patvirtino rekomendacijas „dėl apdairaus antimikrobinių preparatų medicinoje“. Pirmiausia Skandinavijos šalys bei Nyderlandai smarkiai sumažino antibiotikų vartojimą, ir bakterijų atsparumas šiose šalyse kur kas sumažėjo. Gydytojai retai kada skiria antibiotikų neatlikę tyrimų, tėvai gerai išmano antibiotikų vartojimo taisykles. Jau įpratome, kad antibiotikų kosėjančiam ar sloguojančiam vaikui gydytojas neskiria, jo pirmiausia nenusiuntęs į laboratoriją CRB ar kitam tyrimui. Mūsų vaikai antibiotikų gauna bene 10 kartų mažiau, negu mes savo vaikystėje.
Vis dėlto beveik nerasime vaiko, kuriam nebūtų skirtas nors vienas antibiotikų kursas. Ar skirti antibiotikai naikina galimą ligos sukėlėją, išryškėja po 3 antibiotikų vartojimo dienų. Jei tuomet ligonio būklė pagerėjo, - antibiotikai padėjo. Antibiotikai turi būti vartojami tiek dienų, kiek skyrė gydytojas. Jei pavartojus antibiotikų atsirado kokių nors anksčiau nebuvusių ligos požymių, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei pavartojus antibiotikų atsirado niežtinčių bėrimų, tinimų, vadinasi, vaikas alergiškas antibiotikams. Vis tik yra nemažai žmonių, kurie be jokio kraujo tyrimo imasi save patys gydyti antibiotikais. Tai ne tik neatsakinga, bet ir žalinga.
Antibiotikai yra skiriami tuomet, kai sergate bakterine liga, o ne virusine. Tai vaistai, kurie ne tik sustabdo bakterijų dauginimąsi, bet jas ir visiškai sunaikina.
Antibiotikai, patekę į organizmą, žudo ne tik ligos sukėlėjus, bet ir visas antibiotikui neatsparias bakterijas. Antimikrobiniai vaistai žudo ne tik užkrečiamosios ligos sukėlėjus, bet ir gerąsias bakterijas, be kurių neįmanomas normalus virškinimo procesas. Taip pažeidžiama ir išderinama žarnyno mikroflora. Ypatingai neigiamą poveikį pajaučia vaikai, vyresnio amžiaus žmonės. Sutrikus žarnyno mikroflorai jausmas tikrai nebus pats geriausias.
Tuomet ima pūsti pilvą, pasireiškia viduriavimas, alergiškiems žmonėms pasireiškia stipresnės alerginės reakcijos. Taip pat po antibiotikų kurso vartojimo gali būti juntamas pykinimas, sumažėti apetitas, viduriai gali užkietėti, kartais juntamas pilvo skausmas. Antibiotikų sukeltas viduriavimas pasireiškia 5-25 proc. suaugusiųjų ir 11-40 proc. vaikų, vartojusių antibiotikų. Dažniau viduriavimas atsiranda pavartojus plataus veikimo spektro antibiotikų arba sulfanilamidų, paprastai trečią gydymo dieną. Vienas dažniausių šalutinių reiškinių vaikams - viduriavimas gydymo metu arba netrukus po jo. Tačiau svarbu žinoti, kad net jei neviduriuojama, mikrobiotos pokyčiai vis tiek vyksta.
Disbiozė - tai žarnyno mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas. Antibiotikų vartojimas gali sutrikdyti natūralią žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą. Mikroflorai atkurti skiriami probiotikų preparatai, kurių sudėtyje yra naudingųjų bakterijų, skirtų kompensuoti jų trūkumą organizme. Tai yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Tyrimai parodė, kad po antibiotikų vartojimo žarnyno mikrobiota atsistatinėja labai ilgai, kai kurie tyrimai mini net 6 mėnesių laikotarpį. Todėl maistą, turintį natūralių probiotikų (raugintus produktus), ir gerąsias bakterijas reikėtų vartoti dar kurį laiką po gydymo antibiotikais.

Žmogaus mikrobiotos vystymasis ir jos poveikis sveikatai, ligoms pastarąjį dešimtmetį tapo viena svarbiausių mokslinių tyrimų sričių. Žarnyno mikrobiota formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais ir šiuo laikotarpiu yra ypač pažeidžiama. Jos sudėtį lemia daugybė veiksnių, įskaitant gimdymo būdą, žindymo praktiką, antibiotikų vartojimą ir mitybą.
Naujagimių žarnynas nėra sterilus, jie gauna mikroorganizmų dar būdami mamos įsčiose. Taigi, vaisiaus žarnyno mikrobiotą lemia ir mamos sveikata. Per pirmąsias vaiko gyvenimo valandas į jo žarnyną patenka mamos žarnyno ir makšties flora (natūralaus gimdymo metu). Mikrofloros formavimąsi skatina glaudimas prie mamos ir maitinimas krūtimi.
Žindymas yra itin naudingas kūdikiui, o vienas iš svarbiausių jo teigiamų poveikių - žarnyno mikrobiotos vystymosi palaikymas. Žindomo kūdikio žarnynas yra užpildomas motinos piene esančiais mikroorganizmais, o bioaktyvūs komponentai, tokie kaip motinos pieno oligosacharidai, dar labiau skatina sveikatai naudingos žarnyno mikrobiotos vystymąsi. Ši mikroorganizmų bendruomenė atlieka itin svarbų vaidmenį gleivinės barjero brendimui, žarnyno homeostazės palaikymui ir naujagimio gleivinės imuninės sistemos formavimuisi, veikdama tiesiogiai per sąveiką su žarnyno epiteliu ir imuninėmis ląstelėmis, taip pat netiesiogiai per metabolitų gamybą. Šie teigiami poveikiai besivystančiai mikrobiotai siejami su sumažėjusia bendruomenėje įgytų infekcijų rizika, taip pat apsauga nuo patogeninių bakterijų ir virusų.
Ypač gyvybingosios bakterijos reikalingos pieno mišinėliais maitinamiems kūdikiams. Mat jų organizmas negauna svarbių mikroorganizmų, esančių tik mamos piene, kurie reikalingi normaliai žarnyno mikroflorai. Dėl to šie vaikai patenka į rizikos grupę, jie linkę dažnai sirgti, ir pirmiausia - disbakterioze. Būtent todėl mišinėliai yra praturtinti lakto- ir bifidobakterijomis, o naujagimio racioną gydytojas gali rekomenduoti praturtinti fermentuoto pieno produktais. Dėl reikšmingo naudingo probiotinių bakterijų ir prebiotinių medžiagų, esančių motinos piene, įvairūs prebiotikai, probiotikai arba jų derinys (sinbiotikai) buvo įtraukti į kūdikių mišinius, siekiant suteikti geriausią alternatyvią mitybą kūdikiams, kurie negali būti žindomi.

Probiotikai - tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, gali būti naudingi žarnyno veiklai. Probiotikais pagal PSO apibrėžimą laikomi „gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, yra naudingi šeimininko sveikatai“. Gerosios bakterijos padeda virškinti maistą, įsisavinti maisto medžiagas, palaiko imuninę sistemą. Probiotikai - biologiškai aktyvūs preparatai, į kurių sudėtį įeina žarnyno normaliai mikroflorai būtinos gyvosios bakterijos. Patekę į organizmą probiotikai, praeidami pro virškinimo traktą, užsilaiko storajame žarnyne, kur gyvybingosios bakterijos prisitvirtina prie gleivinės. Slopindami blogųjų bakterijų augimą, jie normalizuoja žarnyno motoriką, atkuria mikrofloros pusiausvyrą, sintetina vitaminus ir medžiagas, reikalingas normaliam virškinimo procesui, imuniteto stiprinimui.
Yra probiotinių preparatų, kurių sudėtyje yra ne bakterijų, o mieliagrybių. Tokie mikroorganizmai pasižymi kitokiomis savybėmis nei bakteriniai probiotikai, todėl gali būti tinkami vartoti kartu su antibiotikais. Mieliagrybis yra vienintelis - Saccharomyces boulardii. Šis yra 10 kartų didesnis už bakteriją, tad gali „prisikabinti“ prie savęs ir išvesti iš organizmo kur kas daugiau patogeninių mikroorganizmų. Paprastai gydytojas skiria preparatą pagal konkretaus žmogaus situaciją. Probiotiniai preparatai gali būti skirtingos sudėties. Dauguma jų yra bakteriniai, tačiau yra ir preparatų, kurių sudėtyje yra mieliagrybis.
Naudingosioms bakterijoms daugintis reikalinga mitybinė terpė. Todėl būtini ir prebiotikai. Prebiotikai yra nevirškinami trumpųjų grandinių angliavandeniai, kurie skatina naudingų bakterijų augimą ir / arba aktyvumą. Tai oligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kitos medžiagos. Pirmaisiais gyvenimo metais probiotikai vartojami siekiant suformuoti apsaugines mažylių organizmo reakcijas. Vaikams probiotikai skiriami profilaktiškai siekiant užkirsti kelią disbakteriozei (kai sutrinka gyvybingųjų ir blogųjų žarnyno bakterijų pusiausvyra) bei jau gydant virškinimo sistemos susirgimus.
Ekspertai pabrėžia: mikrobiotos apsauga reikėtų pasirūpinti nuo pirmos antibiotikų vartojimo dienos ir tęsti dar kurį laiką pabaigus jų kursą. „Savaitę vartojant probiotikus su Lactobacillus bakterijomis gerokai sumažėja pilvo dieglių atvejų,“ - teigiama tyrimų ataskaitose. Tačiau prieš duodami vaikui probiotikų tėvai turi pasikonsultuoti su gydytoju, mat kūdikių pilvo pūtimas gali būti kito susirgimo požymis, tarkime, netoleruojant karvės pieno.

Palyginti su žarnyno mikrobiota, duomenų apie bakterijų rūšių sudėtį plaučiuose yra daug mažiau. Ilgą laiką buvo manoma, kad apatiniai kvėpavimo takai yra sterilūs, kol naujos kartos sekos nustatymo technologijos atskleidė bakterijų genus sveikų žmonių plaučiuose. Kvėpavimo takų mikrobiotos bakterijų kiekis ir įvairovė yra kur kas paprastesnė nei žarnyne, tačiau vyrauja tos pačios bakterijų grupės - Bacteroidetes ir Firmicutes.
Žarnyno mikrobiota taip pat yra smarkiai susijusi su sergamumu kvėpavimo takų ligomis. Tyrimai rodo, kad žarnyno disbiozė ankstyvame amžiuje didina tikimybę susirgti plaučių infekcijomis ir vaikų astma. Ryšys tarp žarnyno ir plaučių yra vadinamas žarnyno ir plaučių ašimi, apie šios sąveikos pagrindus, tokius kaip trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (TGRR) gamyba ir Toll tipo receptorių (TLR) veikla, kurią reguliuoja žarnyno mikrobiota, pastaruoju metu sužinoma vis daugiau. Įrodyta, kad kvėpavimo takų mikrobiota susijusi su įvairiomis plaučių ligomis - astma, bronchopulmonine displazija, cistine fibroze ir kvėpavimo takų infekcijomis, įskaitant COVID-19.
Alternatyvus kūdikių, kurie negali būti žindomi, mitybos būdas yra pieno mišiniai. Dėl reikšmingo naudingo probiotinių bakterijų ir prebiotinių medžiagų, esančių motinos piene, įvairūs prebiotikai, probiotikai arba jų derinys (sinbiotikai) buvo įtraukti į kūdikių mišinius, siekiant suteikti geriausią alternatyvią mitybą kūdikiams, kurie negali būti žindomi. Atsižvelgiant į tai, buvo atliktas GOLF III tyrimas - didelio masto, atsitiktinių imčių, dvigubai aklas, daugiacentris tyrimas, skirtas įvertinti sinbiotinio mišinio (GOS ir L. fermentum CECT5716) vartojimą pirmaisiais gyvenimo metais.
Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo ištirti, ar sinbiotinio kūdikių pradinio ir tolesnio maitinimo pieno mišinio (GOS/L. fermentum CECT5716) vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais sumažina infekcinio viduriavimo dažnį, palyginti su standartiniu mišiniu be sinbiotikų. Papildomai buvo analizuojamas poveikis kitų infekcinių ligų (įskaitant apatinių kvėpavimo takų infekcijas) dažniui, virškinimo trakto tolerancijai ir išmatų mikrobiotos parametrams.
Dalyvių atranka vyko nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2018 m. gegužės mėnesio 40 Prancūzijos ir 1 Belgijos vietoje (pediatrų ir bendrosios praktikos gydytojų kabinetuose bei vaikų skyriuose). Kūdikiai, kurie nebuvo žindomi įtraukimo į tyrimą metu dėl tėvų pasirinkimo, buvo atsitiktinai paskirstyti į vieną iš dviejų grupių: kontrolinę grupę (KG, n = 230) arba tiriamąją grupę (TG, n = 230). Abi grupės gavo kūdikių pradinio maitinimo mišinį (1-6 mėn. amžiaus) ar tolesnio maitinimo mišinį (6-12 mėn. amžiaus). TG grupėje kūdikiai gavo sinbiotinį mišinį su prebiotiku GOS (atitinkamai 0,02 g/g ir 0,03 g/g) ir probiotiko paderme L. fermentum CECT5716. KG grupės kūdikiai gavo standartinį pradinio ir tolesnio maitinimo mišinį, kurio sudėtis buvo panaši į TG grupės mišinio, tačiau be prebiotikų ir probiotikų. Iš viso tyrimas truko 11 mėnesių. Visi tyrime naudoti mišiniai buvo vienodo skonio, spalvos ir kvapo, taip pat tiekiami vienodose pakuotėse, siekiant išlaikyti slaptumą tarp grupių.
Iki 12-ojo mėnesio vizito tiriamųjų grupėje buvo užregistruota 270 infekcinio viduriavimo epizodų, atitinkančių bendrą sergamumo rodiklį 0,537. Išanalizavus duomenis, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp TG ir KG grupių viduriavimo epizodų dažnio nebuvo stebėta. Tačiau daugumai kūdikių tyrimo laikotarpiu visiškai nepasireiškė viduriavimas: 56,5 proc. (KG grupėje), 63,1 proc. (TG grupėje) ir 77,3 proc. Be to, gimdymo būdas ar ankstesnė žindymo patirtis neturėjo jokios įtakos viduriavimo dažniui.
Tyrime buvo vertintas apatinių kvėpavimo takų infekcijų (AKTI) dažnis. Per pirmuosius gyvenimo metus bent viena AKTI sirgo 48,5 proc. visų į tyrimą įtrauktų kūdikių (sergamumo rodiklis = 0,88). TG grupėje sergamumo rodiklis buvo 0,79, KG grupėje - 1,01, tai rodo statistiškai reikšmingą sumažėjimą 23 proc.
| Grupė | Sergamumo rodiklis | Sumažėjimas (palyginti su KG) |
|---|---|---|
| Tiriamoji (TG) | 0,79 | 23 % |
| Kontrolinė (KG) | 1,01 | - |
Šiame tyrime nustatyta, kad sinbiotiniai pieno mišiniai reikšmingai sumažino išmatų pH keturių mėnesių kūdikiams, palyginti su KG grupe. Visose grupėse pH ilgainiui padidėjo, o 12 mėnesių sulaukusių kūdikių sekrecinio IgA koncentracija buvo reikšmingai didesnė TG nei KG grupėje.

Vienas pirmųjų būdų padėti greičiau atsistatyti organizmui po antibiotikų vartojimų, reikėtų pradėti vartoti ir gerąsias bakterijas. Gerąsias bakterijas pradėkite vartoti jau pradėjus vartoti antibiotikus ir būtinai pratęskite jų kursą užbaigus antibiotikų kursą. Esant viduriavimui reikėtų vartoti didesnę gerųjų bakterijų dozę. Ekspertai pabrėžia: mikrobiotos apsauga reikėtų pasirūpinti nuo pirmos antibiotikų vartojimo dienos ir tęsti dar kurį laiką pabaigus jų kursą. Taip pat rekomenduojame vartoti ir maistines skaidulas. Skaidulos padeda atstatyti žarnyno mikroflorą ir padeda sukurti palankią terpę gyvuoti gerosioms bakterijoms. Gerkite kuo daugiau skysčių. Vandens rekomenduojame gerti daugiau nei įprastai. Galima ir apie 3 l per dieną.
Po antibiotikų kurso svarbu ir tinkama mityba. Įtraukite į mitybą daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, sėlenų, ispaninio šalavijo sėklų. Visi šie produktai turi daug skaidulinių medžiagų. Kaip minėjome, skaidulos yra būtinos norint sukurti palankią terpę augti gerosioms bakterijoms. Naudingų probiotikų turi svogūnai, saldžiosios bulvės, porai, šparagai, česnakai, slyvos, obuoliai, citrusiniai vaisiai. Norint papildyti organizmą probiotikais labai naudinga valgyti raugintus produktus. Tam puikiai tinka rauginti kopūstai, agurkai, burokėliai ar kitos daržovės. Galima rinktis ir raugintus vaisius.
Svarbus disbiozės prevencijos ir bakterijų pusiausvyros atkūrimo veiksnys yra tinkama mityba. Bakterijų pusiausvyros sutrikimo priežastis žindomam kūdikiui gali būti mamos mityba. Disbiozės kamuojamiems vyresniems vaikams patariama neduoti aštraus, riebaus, rūkyto maisto, rinktis kuo natūralesnius produktus be daugybės įvairių maisto priedų, jiems reikėtų vengti saldumynų, rafinuotų maisto produktų. Žinoma, prieš vartojant, prieš renkantis probiotikus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
