Asta Meschino (52 m.) - ryški asmenybė Lietuvos viešajame gyvenime, Gvatemalos garbės konsulė, verslininkė, socialinių tinklų žvaigždės Karolinos Meschino mama ir Australijos garbės konsulo Lietuvoje Antonio Meschino žmona. Atėjo pokyčių laikas, pripažįsta Asta ir ryžtasi atvirai kalbėti apie delikačius dalykus. Ketvirtį amžiaus buvusi vyro šešėlyje, ji pirmą kartą savo šeimos gyvenimą atvėrė viešumai.

Asta Meschino gimė rusų sentikių šeimoje. Ji buvo vienintelė giminėje kalbėjusi lietuviškai. „Viduje kartais aš pasijausdavau balta varna. Su rusų bendruomene aš būdavau lietuvė, lietuvių bendruomenėj man sakydavo, kad esu rusė. Jaučiausi svetimos tautos žmogus, bet gi nieko neplanuoji gyvenime. Viskas kažkur parašyta, taip turi įvykti“, - sakė ji.
Savarankiškumo Asta įgijo ankstyvoje jaunystėje. „Esu be galo dėkinga savo tėčiui, kuris buvo labai išmintingas žmogus ir man visada sakydavo, kad aš gimiau Lietuvoje, todėl aš privalau pažinti šios šalies kalbą, kultūrą ir integruotis į ją pilnai. Priešingu atveju - tu niekada nebūsi pilnavertis žmogus“, - pamena moteris.
Anksti tėvų netekusiai Astai dabar didžiausias turtas yra šeima. „Man gyvenime nelabai pasisekė. Aš buvau vienturtė, mano mama mirė, kai man buvo 20-imt, seneliai, kurie mane augino irgi mirė, tėtis taip pat. Praktiškai likau viena, todėl dabar man pats didžiausias turtas yra mano ir mano vyro šeima. Jie mane labai gražiai priėmė. Nuo pat pirmos dienos buvau mylima ir globojama“, - apie sutuoktinio giminę pasakoja Asta ir pastebi, kad iš vyro šeimos ji mokėsi esmių. Net ir savus namus ji kūrusi tokius, kad jie primintų Antonio šeimos atmosferą bei tarpusavio santykius.
„Mano vyras nuo pat pirmos dienos man yra pasakęs, kad jis nenori namų šeimininkės. Galbūt jisai manim ir susižavėjo dėl to, kad aš buvau pilna fantazijos, idėjų, veiklumo, bet nulis patirties. Ir jis buvo mano didysis mokytojas. Susipažinom labai paprastai, kavinėj. Jo įkyrus žvilgsnis ir žmogus, kurį aš pažinojau, buvęs greta jo, manęs neišgąsdino prieiti. Antonio pasirodė įkyrus ir pirmi jo žodžiai buvo: žinok, esi puiki moteris, mes rytoj galėtume tiesiog nueiti ir susituokti. O aš pajuokavau - atsargiai, mes turime patarlę - nespjauk į šulinį, iš kurio gali gerti. Taip gyvenime ir būna. Bet man šiandien labai smagu, kadangi vyrą sutikau labai gražiame, brandžiame amžiuje, jam buvo 33, man buvo 20 metų. Mano šeimoje tarp mamos ir tėčio irgi buvo 20 metų skirtumas, aš užaugau suaugusio, brandaus vyro aplinkoje ir kitokio vyro neįsivaizdavau šalia savęs“, - pasakoja Asta Meschino.
Bet tik sutikusi savo vyrą, suvokė, jog dar mamos mokyta pati užsidirbti savo pinigų, gali gerokai daugiau. Lietuvoje dar tik kūrėsi verslai, minčių jauna mergina turėjo begalę. Vyras jai tapo ne tik verslo vadybos mokytoju, bet jausmų bei santarvės namuose ugdytoju. Nuo pat santuokos pradžios abu sutuoktiniai dirba tose pačiose veiklose - jis kuria idėjas, o ji jas įgyvendina. Asta sako, kad toks modelis jai tiko labiausiai, nes prie darbo ir atsakomybės ji buvo pripratusi jau savo tėvų namuose.
Pirmas jų verslas buvo parodų rūmuose „Litexpo“ įkurtas baras. Paskui jie gavo leidimą importuoti kompanijų „Martini & Rossi“, „Baccardi“ gėrimus, „Ferrero“ saldumynus. 1994 metais atsirado mažytė vaikiškų drabužių parduotuvė Gedimino prospekte Vilniuje. 1997 metais atsirado restoranas „Da Antonio“. Šiandien, be jo, dar yra Užupio picerija, ledainės „Soprano“ ir naujas projektas „Spritz Summer Garden“, kur kepa namines pjadinas.

| Veiklos sritis | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Itališki restoranai | „Da Antonio“ |
| Picerijos | Užupio picerija |
| Ledainės | „Soprano“ |
| Kiti projektai | „Spritz Summer Garden“ (kepa namines pjadinas) |
Šiemet tapusi Gvatemalos garbės konsule, Asta iki šiol buvo geriau žinoma kaip socialinių tinklų žvaigždės Karolinos Meschino mama ir Australijos garbės konsulo Lietuvoje Antonio Meschino žmona. Viso tai nutiko paprastai: jos vyras vyko į Europos konsulų suvažiavimą, pabendravo su Europos konsulų asociacijos prezidente ir išgirdo, kad Gvatemala nori kurti konsulatų tinklą Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse. Paprašė jo rekomendacijos. Jis lyg tarp kitko prasitarė, kad šiai pozicijai tiks ji, jo žmona. Bet apie tą pašnekesį ji nieko nežinojo, kol po metų jai paskambino atsakingas žmogus ir paklausė, ar sutiktų imtis šių pareigų. Jai tai buvo staigmena ir savotiškas iššūkis.
„Ji tik pusantro karto didesnė už Lietuvą, tokia yra Gvatemala“, - pasakoja Asta, jau išnaršiusi šalį skersai ir išilgai. Sužinojusi, kad turi galimybę atstovauti Gvatemalai, iškart nuvyko ten kaip turistė, susipažino su gide lietuvaite, kuri jai parodė tikrą šalį. Kita kelionė jau buvo oficiali - susitikimai su atsakingais valdininkais ir valdžios struktūrų darbuotojais. Tikina net įžvelgianti Lietuvos ir Gvatemalos, nepriklausomybę pasiekusios 1996 metais, panašumų. Sako, keliaudama po šalį naudojasi proga kalbėti apie Lietuvą. „Nuostabi šalis, nepaprastai didelis kultūros paveldas, turi 21 kalbą, 23 etnines bendruomenes, kurios iki šiol puoselėja autentiškas tradicijas. Tai majų kultūros paveldas, o man - tiltas pristatyti mūsų Lietuvą.“

Pašnekovė pripažįsta, kad jos ir vyro santykiai nepasikeitė per visus santuokos metus, net ir rimtų konfliktų jų namuose nėra buvę, tačiau tai nereiškia, jog pora išvengia nesutarimų. Nepaisant to, skaudulių Asta išmoko arti savęs neprisileisti. „Pati sau kartais užduodu klausimą, kaip taip gali būti, kad mes 25 metus pragyvenom ir dar nei karto kumščiu per stalą netrenkėm ir neapsibarėm taip, kad sakytum - viskas, aš išeinu ar kažkas panašaus. Nuo pat pirmos dienos aš be galo džiaugiuosi, kad jis buvo brandus. Man buvo labai sunku, nes rugpjūčio 1-ą mirė mama, o rugpjūčio 30-ą mes susituokėm. Tai jisai visą laiką man diegė vertybes, nes buvau labai jauna. O aš tikrai į jį žiūrėjau su labai didele pagarba, kaip į autoritetą. Mama mane taip išauklėjo, kad tėtis, vyras yra didžiulis autoritetas.“
„Mano vyras visą laiką sakydavo: atsimink, kiekvienas pasakytas blogas žodis vienas kito atžvilgiu niekur nedings. Jis į skrynutę dėsis kaip mažas akmenukas. Dabar vienas, po to du, po to trys, po to jų bus begalės. Kiekvieną kartą kai susipyksime, tu prisiminsi ir išsitrauksi visus tuos akmenukus. Pasistenkim gyventi taip, kad tų akmenukų nebūtų. Žinot, esu emocionali. Mano vyras augo Australijoj, jis - itališkai emocingas, bet išlaikytas žmogus. Ir būdavo nuostabu, kad ir kas įvyktų, niekada nesu išgirdus iš jo blogo, žeminančio žodžio savo atžvilgiu. Taip automatiškai elgiesi ir pats“, - tikina pašnekovė.
„Italams vakarienė labai svarbi. Jeigu pasakyta, kad vakarienė yra 7 valandą, tu negali vėluoti, nes tėtis griežtai laukdavo, kad visi prisėstų prie bendro stalo. Sekmadienio pietūs, kuomet visa šeima susėda - taip pat labai svarbu. Visa tai aš perėmiau ir pradėjau taikyti savo šeimoje. Labai džiaugiuosi, kad ir mano vaikai tuo didžiuojasi, kad vakare prie stalo po darbo, po mokslų mes galime visi susėsti ir kalbėtis, kas tą dieną visiems nutiko.“
Nuomonės formuotoja, verslininkė Karolina Meschino prisimena, kad vaikystėje tėvai nebuvo griežti. „Labiau paauglystėje, bet ir tai tik su mama labiau ginčijausi, tėtis būdavo labiau mano pusėje ir labiau tolerantiškas. Bet tėtis, jei kartą per metus supykdavo, tai jau labai bijodavau. Mano vaikystė buvo rožinis burbulas. Viską labai gražiai prisimenu, iki 18 metų išvis nesu mačiusi, kad mano tėvai ginčytųsi ar pyktųsi.“
Karolina su reperiu Dominyku Ježeriu kartu augina trejų metų dukrą Izabelę. Ji siekia parodyti Izabelei ir realybės. „Aš pati esu griežta mama, paauglystėje mamai sakiau, kad kai turėsiu vaikų, aš jiems būsiu geriausia draugė, tu čia nieko nesupranti ir t. t.“ Šiuo metu, kadangi vaikui tik 3 metai, tai viskas eina per kalbėjimą, nevengiama jokių temų. „Mūsų su vyru taisyklė yra kuo daugiau kalbėtis, kad kai esame su vaiku, nebūtų tylos, gal todėl ji greitai pradėjo kalbėti. Be pasakų nuo pirmos jos gimimo dienos, su ja daug kalbame, aš jai viską pasakoju, apie kiekvieną savo veiksmą.“
„Nuo pirmos dienos skaičiau pasakas pati, kad girdėtų mano balsą, bet kai jai suėjo 2,5 m., perėjome prie garso įrašų, kur žinomi žmonės pasakoja meditacines pasakėles, kurios ramina ir skatina vaizduotę. Izabelė labai mėgsta šiuos įrašus. Jau pusę metų šią estafetę perėmė Dominykas, tai dabar jau jis migdo Izabelę.“ Be to, Karolina stengiasi, kad būtų dienotvarkė ir rutina, nes tai, pasak jos, vaikams patogiau ir sveika formuoti įpročius. „Dukra žino, kokia jos dienotvarkė.“
„Atsirado prasmė mano buvimo šioje žemėje nuo tada, kai tapau mama. Aš net neatsimenu, kaip buvo iki tol. Atsirado pilnatvė ir priežastis, dėl ko aš viską darau. Labai malonus jausmas. Besąlygiška meilė man yra visiškas kosmosas.“ Ši patirtis atskleidė ir naujas Karolinos savybes. „Aš niekada neįsivaizdavau, kad esu tokia organizuota ir tokia kantri. Mano kantrybės ir organizuotumo ribų tiesiog nėra. Nesiliauju save stebinusi. Vienintelis dalykas, kas gąsdina, tai atsakomybė, kai žiūri į savo vaiką ir matai labai daug savęs, kad kiekvienas mano veiksmas ir žodis joje atsispindi.“

Italų verslininko Salvatore Antonio Meschino ir lietuvės Astos Meschino dukra Karolina socialinėje erdvėje pasidalijo savo patirtimis. Pokalbyje su Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Pasaulio dydžio Lietuva“ kuratoriais Karolina teigė, jog paauglystėje dėl savo tarptautiškumo patirdavo patyčių, o užsienietiškos pavardės gėdijosi. Šiuo metu Karolina neabejoja, jog daugialypė tapatybė prisidėjo prie jos šiandieninių karjeros aukštumų.
„Mano artimieji visada buvo atviri pasauliui, todėl visa mano šeima jaučiamės pasaulio vaikais, nors visa itališka mano tėčio giminės pusė daugiau nei 500 metų gyveno Itri miestelyje tarp Romos ir Neapolio. Ten augo mano senelis su močiute, jie ten įsimylėjo, ten gimė mano tėčio brolis.“ Karolina pasidalino ir savo šeimos istorijos detalėmis: „Tai yra mano senelio nuotrauka, daryta pačioje pirmoje jo atidarytoje itališkų produktų parduotuvėje Niukaslo mieste. Per 13 Australijoje pragyventų metų jis spėjo atidaryti ir itališko maisto šeimos restoraną, jame augo mano tėtis.“
„Mano mamos protėviai buvo sentikiai, todėl caro Petro I laikais nuo persekiojimo pabėgo į Zarasus ir šimtus metų ten gyveno. Mano senelis buvo ukrainietis, močiutė rusė. Mama gimė jau Vilniuje, į kurį iš Zarasų atvyko ieškoti laimės seneliai. Čia gimiau ir aš su broliu. Mudu juokiamės, jog mūsų kraujas - mišrainė. Tai plačios, bet kartu ir gilios šaknys. Čia yra viso mano gyvenimo nesusipratimas: aš visur jaučiuosi užsieniete. Italijoje visąlaik esu traktuojama kaip lietuvė, - nes kalbu vadovėline kalba, nors ir užaugau su tėčiu kalbėdama itališkai. Kai bendrauju su jaunimu, manęs vis klausia „Iš kokio tu regiono?“, - nes kalbu lyg ir gerai, bet visai nesuprantu šnekamosios kalbos. O Lietuvoje aš visada buvau traktuojama kaip italė, labiau įdegusi nei visi. Dėl to buvau ir pravardžiuojama. Paauglystėje kompleksavau dėl užsienietiškos pavardės, visiems sakydavau, kad esu Meskinytė.“
Tokios patirtys gali kaip reikiant prislėgti. „Pokalbiai su tėvais leido pasijausti geriau, nes nesu viena tokia, - jie lygiai taip pat jautėsi. Mano mama yra Ala Naumenko, bet savo vardą pasikeitė į Astos. Nepaisant to, rusų bendruomenėse į ją visada žiūrėdavo kaip į lietuvę. O lietuviai ją vadindavo „Pugačiova“ arba kaip nors kitaip, kas būtų susiję su jos rusiškomis šaknimis. Lygiai taip pat ir tėtis: Australijoje jis visąlaik būdavo arba Makaronas, arba Spagetis, o Italijoje - Kengūra. Mes kažkokie nepritapėliai, todėl ir aš vis dar esu paieškose to, kas iš tikrųjų viduje jaučiuosi.“
Karolina mano, kad tokios daugialypės tapatybės turėjimas ją užgrūdino. „Manau, kad tikrai prie to prisidėjo. Paauglystėje dėl to išgyvenau, bet kažkuriuo metu įvyko lūžis, ir šiuo metu tą matau kaip didžiulį privalumą. Esu dėkinga savo tėvams, kad jie man atvėrė akis į visą pasaulį, visąlaik norėjo mane supažindinti su kuo daugiau skirtingų šalių, kultūrų, skatino domėtis šaknimis, šeimos istorija.“
Kalbėdama apie tradicijas, Karolina pabrėžia: „Tradicijos pas mus labiausiai jaučiasi per maistą ir laiką kartu. Dar paauglystėje ir vaikystėje esu atkreipusi dėmesį, kad mano draugų šeimose to nebuvo. Pas mus vakarienė visada yra kartu su šeima. Tu tiesiog negali nebūti, negali vėluoti, nesvarbu kas būtų. Sekmadieniai taip pat yra šeimos diena, ją leidžiame kartu. Mama yra gimusi sentikių šeimoje, šių tradicijų mažiausiai turime. O visa kita yra mišrainė - mes tiesiog imam viską, ką tik duoda mūsų šaknys. Tai miksas, bet jaučiuosi ypatinga. Džiaugiuosi, kad likimas taip suvedė mano tėvus, jog gimiau būtent Lietuvoje.“

Atėjus naujų mokslo metų pradžiai, viena garsiausių šalies verslininkių ir dviejų vaikų mama Asta Meschino prisimena, kad pirmą kartą atvedus dukrą Karoliną į mokyklą, ją lydėjo jaudulys ir džiaugsmas. „Buvo labai sunku išleisti savo vaikus į pirmą klasę, mat tai simbolizuoja naują gyvenimo etapą, kitokią aplinką, naujus draugus, pažintį su mokytojais ir pačia mokykla, o pastarąją rinkomės labai sunkiai ir ilgai. Vyras norėjo, kad tai būtų tarptautinė mokykla, kurioje pamokos vyktų anglų kalba. Tuo metu dar nežinojome, ar tikrai liksime gyventi Lietuvoje, o kitoje šalyje atžaloms būtų paprasčiau integruotis. Aš pritariau vyrui, tačiau man buvo labai svarbu, kad vaikai mokykloje mokytųsi ir lietuvių kalbos. Lietuvoje tokios valstybinės mokyklos tuo metu nebuvo, todėl nusprendėme, kad vaikai žinių įgaus lietuviškoje, tačiau privačioje mokykloje.“
Vis dėlto, kada Karolina buvo 9-oje klasėje, ją ėmė kankinti nerimas dėl ateities, lydėjo pasimetimo jausmas. „Supratome, kad reikia ieškoti kitokios edukacinės struktūros, kuri padėtų atsiskleisti dukrai kaip asmenybei, todėl ėmėme dairytis kitos mokyklos“, - pamena A. Meschino. Žinomai moteriai buvo svarbu, kad į vaiką būtų žvelgiama, kaip į individą, kuriam reikia padėti atsiskleisti ir realizuoti save ten, kur jis yra geriausias.
Mokyklos pasirinkimą lėmė keli aspektai. Anot A. Meschino, esminė vertybė, nulėmusi tolesnį mokymosi įstaigos pasirinkimą, buvo mokyklos vadovybės bei mokytojų požiūris. „Per pirmąjį Karolinos pokalbį su „The American International School of Vilnius“ (AISV) direktoriumi likome nustebinti jo mąstymo ir išsikeltų tikslų - ne tik padėti mokiniams išlaikyti egzaminus, bet ir atsiskleisti, vystyti asmenybę bei turimą potencialą. Pamenu, kad tąkart direktorius pasakė, jog žmogus bus laimingas tada, kai dirbs mėgstamą darbą ar kurs tai, kas suteikia jam džiaugsmo ir užtikrina savirealizaciją. Tokioje aplinkoje jaunas žmogus plečia akiratį, mokosi tolerancijos, pagarbos skirtingoms nuomonėms ir kultūroms. Čia mokosi moksleiviai net iš 33 skirtingų šalių, o ugdymo specialistai - taip pat ne vien iš Lietuvos, daugiausia - Amerikos.
„Pamenu, kai susipažinau su dukters klasės draugais, man įstrigo jų tiesus žvilgsnis, pokalbiai tarpusavyje bei su mokytojais. Visa tai netgi privertė sutrikti, nes nebuvau pratusi matyti tokių laisvų, savimi pasitikinčių, pagarbių jaunuolių, o tai anksčiau man atrodė tarsi fenomenas. Jaunų žmonių laisvumas mane itin sužavėjo, nes mūsų vaikai iki tol su suaugusiais jausdavosi nepatogiai, vengdavo bendrauti, nemegzdavo tiesioginio kontakto ar dialogo“, - priduria A. Meschino. Dviejų vaikų mama atskleidžia, kad, jos manymu, įtaką tokiam guviam ir nesuvaržytam bendravimui padarė mokytojai, kurie vaikus nuolat skatino būti aktyviais, išsakyti, ginti ir vertinti savo nuomonę.
„Vaikai su mokytojais valgydavo prie bendro stalo, net ir po pamokų bendraudavo įvairiomis temomis, diskutuodavo apie gyvenimą, dalindavosi savo laisvalaikio pramogomis. Labai džiaugėmės, kad patys mokytojai skatino kūrybinį bei analitinį mąstymą, vykdė daug komandinių ir savarankiškų darbų, įtraukė vaikus į socialinius projektus, kas prisidėjo prie tinkamų vertybių formavimo“, - kalba žinoma moteris. „Kėlimasis ryte ir keliavimas į mokymosi įstaigą vaikams siejosi ne su kančia, o su žingeidumu, tobulėjimu ir įdomiais užsiėmimais. Tai padėjo išauginti išskirtines asmenybes, siekiančias ne tik karjeros aukštumų, bet ir turinčias plačią pasaulėžiūrą, tolerantiškas, vertinančias kiekvieną galimybę“, - sako A. Meschino.
Namų šeimoje per šventes Astos šeima jau daugelį metų laikosi vienos tradicijos. „Viena iš seniausių mūsų šeimos tradicijų - pirmąjį gruodžio sekmadienį statyti ir puošti kalėdinę eglę. Visgi, šiais metais tai padarėme šiek tiek anksčiau, dar lapkritį. Ši tradicija - tarsi prieškalėdinė repeticija, metas, kai visa šeima susiburia po vienu stogu, o juk dabar tai padaryti tenka ne kasdien. Karolina gyvena atskirai, sūnus Antonio taip pat daug mokosi ir keliauja. Man labai džiugu, kad visi noriai dalyvauja šiame procese.“
Šventiniu laikotarpiu žmonės tampa dar labiau linkę prisidėti prie įvairiausių iniciatyvų. „Šiais laikais, o ypač dabar - matant, kas vyksta kaimyninėje šalyje, labai reikia susivienyti. Juk vieningumas - viena svarbiausių vertybių. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kaip stipriai galime tai padaryti. Organizuojame įvairių labdaros iniciatyvų. Malonu matyti, kaip žmonės į jas jungiasi, padeda tiek, kiek gali - kas mažiau, kas daugiau. Pati labai stengiuosi rūpintis žmonėmis, kurie yra vieni, neturi savo artimųjų ir norėčiau labai paskatinti visus, kurie turi vienišą kaimyną, vienišą draugą - jį aplankyti, pakviesti prie Kūčių stalo“, - sako ji.
Verslininkė ne tik pati organizuoja įvairiausias iniciatyvas, bet ir jau daugelį metų prisideda prie Tarptautinės Kalėdų labdaros mugės, kuri šįmet gruodžio 3-iąją, Vilniaus Rotušėje vyks jau jubiliejinį, 20-ąjį kartą. „Ši iniciatyva man reiškia labai daug. Jau vien tai, kad ji yra organizuojama Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos, kartu su diplomatinio korpuso žmonėmis ir kad po vienu stogu kasmet susirenka tiek daug skirtingų kultūrų, šalių atstovų, kurie gali pristatyti dalykus, kuriais jų šalis didžiuojasi. Šiame renginyje pati ne kartą esu dalyvavusi ir man labai džiugu matyti, kaip visą tai įdomu vilniečiams. Juk mugėje tu gali ne tik įsigyti įvairiausių skanumynų ar smulkmenų, bet ir pabendrauti su skirtingų šalių atstovais, užduoti jiems rūpimus klausimus. Tarptautinė bendruomenė rengia labai gražią iniciatyvą, kuria mus moko ir dalytis, ir supažindina su savo šalimis.“

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (IWAV) organizuojama ir pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės ir ponios Almos Adamkienės globojama Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė skirta įkvėpti visuomenę geriems darbams, padėti sunkumus patiriantiems žmonėms ir remti organizacijas, kurios savo didelėmis pastangomis siekia užtikrinti jų gerovę. Šiemet mugė rengiama jubiliejinį - 20 kartą. Jubiliejinė Kalėdų labdaros mugė vyks gruodžio 3 d. Vilniaus Rotušėje. Vilniečiams ir miesto svečiams čia bus įrengta daugiau nei 30 stendų, kuriuose savo šalių tradicijas pristatys ambasados, dalyvaus tarptautinės mokyklos ir kitos įvairios organizacijos. Mugėje bus galima įsigyti įvairiausių šalių tradicinių produktų, dovanų ar kitų mielų smulkmenų. Lauke bus įrengta scena, kurioje popietę bus rengiami muzikiniai pasirodymai. Kalėdų labdaros mugėje šimtai dalyvių ir savanorių ruošia rankų darbo suvenyrus ir vaišes. Visi gaminiai siūlomi mainais už labdarą būsimiems paramos gavėjams. Visi Kalėdų mugės metu surinkti pinigai yra skiriami iš anksto numatytoms organizacijoms. Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija vienija Lietuvoje gyvenančias užsienio šalių ambasadų darbuotojų žmonas ir verslininkes iš daugiau nei 25 šalių bei veiklias Lietuvos moteris. Per 20 metų asociacija surinko daugiau nei 1,4 mln. eurų paramą ir parėmė daugiau nei 130 lietuviškų organizacijų, prisidėdama ir pagerindama sergančiųjų, nepasiturinčiųjų ir nuskriaustųjų gyvenimą.
Asta Meschino yra gerai atpažįstama Lietuvos mados pasaulio figūra. Ji ilgą laiką buvo siejama su mados industrija ir pasižymi puikiu stiliaus pojūčiu bei elegancija. Prabangos segmentui priskiriami mados namai „Max Mara” VIP publikai Milane pristatė 2026 - 2027 metų rudens ir žiemos kolekciją. Trečiadienį į „Forum Cinemas Vingis“ sugūžėjo būrys garsių žmonių - jie stebėjo naujo lietuviško filmo „Badautojų namelis“ su Ineta Stasiulyte premjerą. Jos nepraleido ir Asta Meschino. Atvykę svečiai šiltai šypsojosi prie nuotraukų sienelės. Renginyje pasirodė ir A. Meschino. Moteris prieš kameras pozavo apsirengusi itin elegantiškai. Šiandien, gruodžio 16-ąją, į „Litexpo“ centrą plūsta garsūs svečiai - vyksta iškilmingas Lietuvos sporto apdovanojimų 2025 vakaras. Jame ant raudonojo kilimo pasirodė ir Karolina Meschino su mama Asta ir tėčiu Antonio. Šeima atrodė itin stilingai. Šiam iškilmingam vakarui K. Meschino pasirinko elegantišką įvaizdį: baltą kombinezoną su trumpais šortais.
Kovo 8-osios - Tarptautinės moters dienos - proga stilistė ir verslininkė Asta Meschino savo „Instagram“ paskyroje pasidalijo stipriu ir įkvepiančiu sveikinimu, kuriame akcentavo moterų stiprybę, meilę sau ir būtinybę atsisakyti toksiškų santykių. Gvatemalos garbės konsulė, verslininkė Asta Meschino (52 m.) prieš didžiąsias metų šventes socialiniuose tinkluose pademonstravo prabanga ir elegancija dvelkiantį įvaizdį.