Tėvų ir vaikų konfliktai: priežastys, pasekmės ir konstruktyvūs sprendimai

Konfliktai šeimoje yra natūrali ir kasdienė gyvenimo dalis. Tai nėra problema, tačiau svarbu tai, kaip mes, suaugusieji, gebame juos spręsti. Konfliktas baigiasi, kai nesutarimus pavyksta išspręsti, skirtumus suderinti. Tokiu atveju išlošia abi šalys. Ši tema aktuali kiekvienam tėvui, kuris augina mažamečius vaikus ar paauglius, nes tėvai yra pagrindiniai modeliai ir mokytojai to, kaip derėtų konfliktuoti - su pagarba kitai pusei, reguliuojant viduje kylančias emocijas, išsakant savo nuomonę ir nekaltinant ar nekritikuojant kitos pusės.

Konfliktų priežastys: nuo buities iki vertybių

Tėvų ir vaikų konfliktai šeimose skirtingi, jie priklauso nuo tėvų ir vaikų amžiaus, įsitikinimų, pažiūrų. Kaip dažniausią konfliktų šaltinį psichologė Neringa Jūrelienė išskiria tėvų kontrolės ir vaikų autonomijos susidūrimą, kai kyla nesutarimų dėl ribų, taisyklių, draugų pasirinkimo, įvairių veiklų ar ekranų laiko. Nesutarimų taip pat kyla dėl kultūrinių skirtumų, kai tėvai siekia perduoti vaikams tradicinius požiūrius, tuo metu pastariesiems aktualus ir priimtinas jų laikmečio modernumas, kalbos maniera, aprangos stilius ar pati elgsena.

Tačiau svarbu suprasti, kad tai, jog tėvai vyresni, labiau patyrę ir žinantys, nereiškia, kad jie visada teisūs. Vaikai gali išgyventi stiprius apmaudo ir pykčio jausmus, kai tėvai nesugeba prisipažinti klydę.

Netinkami sprendimo būdai ir jų pavojai

Svarbu, kad konfliktas netaptų galios gabaritų matavimosi vieta. Apakinti pykčio, frustracijos, žmonės praranda gebėjimą aiškiai komunikuoti savo mintis, vertinti situaciją, ima reaguoti į nesutarimą riksmais, keiksmais, grasinimais ar net fiziniu smurtu. Stiprios emocijos „atjungia“ mūsų prefrontalines (mąstančias) smegenis, tad mažėja empatija, supratimas, problemos sprendimo galimybės.

Kritikavimas, pravardžiavimas, nuvertinimas, grasinimai, panieka - tai ne tie ginklai, kuriuos derėtų pasitelkti ieškant konstruktyvumo konflikte. Vaikai, ypač paauglystėje, labai jautriai priima iš tėvų įvairiausias pastabas. Kai kurie įžeidimai, išsprūdę konfliktų metu, įauga ir pasilieka ilgam.

Konstruktyvus konflikto sprendimas: praktiniai žingsniai

Tėvai turėtų stengtis iš nesutarimo erdvės sukurti tokią patirtį, kad vaikai išsineštų žinutę: konfliktavimas nėra pasaulio ar santykio su tėvais pabaiga, o tik abiem pusėms priimtino sprendimo ieškojimas. Rekomenduojama taikyti empatija ir bendradarbiavimu grįstas praktikas:

1. Atsikratykite etikečių. Užuot kaltinę, įvardinkite, ką matote ir ką jaučiate.
2. Įvardinkite poreikius. Konflikto erdvė turėtų tapti vieta, kur galima pasakyti, ko jums trūksta, pavyzdžiui: „nespėju visko, tad tikiuosi pagalbos“.
3. Skirkite laiko nusiraminti. Kai emocijos „užverda“, naudinga padaryti pauzę - tai leidžia atgauti gebėjimą mąstyti blaiviai.
4. Išklausykite kito pusę. Būtina parodyti empatiją ir pasistengti suprasti, ką vaikas bando pasakyti.

Tėvų tarpusavio konfliktų poveikis vaikui

Tyrimai rodo, kad dažni tėvų tarpusavio konfliktai susiję su žema vaikų saviverte, padidėjusiu nerimu, emociniu nesaugumu. Destruktyvūs, smurtiniai, nepagarbūs tėvų tarpusavio konfliktų sprendimo būdai tampa pirmuoju automatiniu vaiko pasirinkimu, jam patekus į panašią situaciją. Blogiausia, jei būdamas tėvų nesutarimų liudininku, vaikas patenka į lojalumo konfliktą, kai yra verčiamas rinktis, kurią pusę konflikte palaiko.

Psichologė Neringa Jūrelienė pabrėžia, kad spręsdami konfliktus konstruktyviai, tėvai modeliuoja emociškai brandaus žmogaus pavyzdį. Ką iš konflikto proceso gali išsinešti vaikas? Jis supranta, kad susidurti su konfliktu nėra baisu, kad galima išsakyti savo nuomonę ir poreikius nebūnant už tai nubaustam ar nuvertintam, bei kad svarbu pamatyti ir kito perspektyvą.

tags: #tevu #ir #vaiku #konfliktai

• darželio ugdymo filosofija
• Iš grožio karalienės į laimingą motiną: Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė-Pitkauskienė
• praktiški patarimai, kaip rengti vaikus orų kaitos metu
• Išsamus gidas apie kūdikio primaitinimą
• Mažųjų statybininkų svajonių žaislas