Priešmokyklinis ugdymas lauke: visapusiškas vaiko pasirengimas mokyklai per gamtos patirtis

Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas etapas, kurio pagrindinis tikslas - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje. Šis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Jis vis labiau suprantamas kaip labai svarbi didaktinė terpė, kurioje, iš vienos pusės, pasirengimo mokyklai etapas, o iš kitos - asmenybės ugdymo(si) erdvė. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje siekiama atitikties šiuolaikiniam požiūriui į vaiką ir jo ugdymąsi, į 5-6 m. vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus: suformuluota programos paskirtis, tikslas, uždaviniai, prie kurių derinamos kompetencijos, pasiekimų sritys, pasiekimai, mokymosi turinys ir pasiekimų lygių požymiai.

Lauko aplinka kaip edukacinė erdvė

Ugdymas lauko aplinkoje suteikia unikalios galimybės vaikams aktyviai veikti ir mokytis. Pavyzdžiui, Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ lauko aplinkoje ugdytiniams buvo sukurta edukacinė erdvė, kurios metu jie galėjo įdomiai praleisti savo laiką ir mokytis kartu. Tokiose edukacinėse veiklose vyrauja taisyklingas raidžių ir skaičių rašymas pasitelkiant gamtines medžiagas, geometrinių figūrų įsisavinimas dekoruojant tuo, ką randame šalia esančioje pievoje. Tai puikus būdas mokytis kitaip ir neįprastai, padedantis plėtoti vaiko gebėjimus natūralioje aplinkoje.

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač - socialinė kompetencija. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje - užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatišku, padėti kitiems.

Svarbiausios ugdymosi sritys lauke

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys, kurios puikiai integruojamos į lauko edukaciją:

• Gamtamokslinis ugdymas: Vaikai domėdamiesi, aiškindamiesi, stebėdami, žaisdami, visais pojūčiais patirdami, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdami atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Jie pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) tyrimus.
• Kalbinis ugdymas: Plėtodami savo žodyną, kurdami trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklausydami kitų pasakojimus, vaikai ugdo kalbos įgūdžius.
• Matematinis ugdymas: Per žaidimus lauke vaikai mokosi skirti, lyginti, grupuoti daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius.
• Meninis ugdymas: Lauko aplinka skatina kūrybiškumą, improvizaciją, leidžia išbandyti įvairias dailės priemones ir garso šaltinius, kurie skatina kurti istorijas, siužetus ar pasakojimus.
• Visuomeninis ugdymas: Vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, tartis dėl bendrų taisyklių, spręsti konfliktus, ugdosi empatiją.
• Sveikatos ir fizinis ugdymas: Mankšta, aktyvus judėjimas lauke prisideda prie fizinės sveikatos stiprinimo.

Pažinimo kompetencija gamtoje

Lauke vaikai gali atlikti įvairius tyrimus su mokytoju ir kitais dalyviais, aptarti atliekamo tyrimo eigą, rezultatus bei įgytą patirtį. Gamtamokslinę informaciją jie renka stebėdami, tyrinėdami, klausinėdami ir naudodamiesi priemonėmis, tokiomis kaip lupa, termometras, fotokamera, matavimo prietaisai.

Augalų ir gyvūnų pasaulis

• Augalai: Vaikai stebi ir fiksuoja pasirinktus augalus skirtingais metų laikais, atpažįsta ir pavadina medžius, krūmus, žoles. Žaisdami susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis) ir gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
• Gyvūnai: Tyrinėdami natūroje vaikai atpažįsta ir įvardija naminius bei kai kuriuos laukinius gyvūnus, samprotauja apie jų gyvenimo skirtumus, poreikius. Jie atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.

Dangaus kūnai ir gamtos reiškiniai

Žaisdami ir stebėdami lauke vaikai domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina. Taip pat pastebi ir pavadina daugumą gamtos reiškinių: rasą, vaivorykštę, vėją, šlapdribą, šerkšną, šalną, atodrėkį, šešėlius, sniegą. Jie stebi orus, juos fiksuoja kalendoriuje ir tyrinėja vėją, apibūdindami jo savybes (šaltas, šiltas, stiprus).

Gamtos išteklių nauda ir atsargumas

Tyrinėdami artimą aplinką, vaikai pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms. Jie mokosi, kaip šie ištekliai naudojami maistui ir gydymui, drabužiams. Taip pat atsargumas gamtoje yra itin svarbus - vaikai aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei ar kilus gaisrui.

Žmogaus įtaka aplinkai

Žaisdami ir tyrinėdami vaikai aiškinasi, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio). Jie ugdosi suvokimą apie žmogaus veiklos poveikį gamtai ir jos ištekliams, mokosi juos tausoti ir imasi iniciatyvos dalyvauti veikloje, skirtoje gamtai saugoti.

Apranga ugdymui lauke

Mokantis lauke, ypač svarbu tinkamai pasirūpinti apranga. Aprangos sluoksniavimas veikia ne tik kaip izoliacinis barjeras, saugantis nuo šalto oro lauke, bet leidžia kūnui prisitaikyti prie temperatūros pokyčių ar perėjimo iš lauko į vidaus aplinką. Sluoksniuojant aprangą, svarbu atsiminti, jog kiekvieno vaiko termoreguliacija yra individuali ir temperatūrinis komforto lygis gali būti skirtingas. Vaikų rūbai turėtų būti iš natūralaus pluošto audinių, pavyzdžiui: ekologiškos medvilnės, bambuko pluošto ar merino vilnos rūbai, kurie leistų kūnui kvėpuoti ir neleistų vaikui perkaisti.

tags: #priesmokyklinis #ugdymas #lauke

• Svarbiausi žingsniai planuojant nėštumą
• kodėl verta rinktis vaikiškus motociklų modelius
• privataus darželio problemos Ringauduose
• Išsamus gidas tėveliams apie vaikiškas striukes
• Sėkmingas priešmokyklinis ugdymas