Jurgio Bielinio gimimo data ir gyvenimo kelias

Jurgis Bielinis - iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Jis gimė 1846 m. kovo 16 d. Purviškių vienkiemyje prie Suosto, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje.

Jurgio Bielinio gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. 1873 m. jis pradėjo knygnešio veiklą, tapo vyskupo Motiejaus Valančiaus ir kunigo Johano Zabermano, kuris Tilžėje leido lietuvišką spaudą, ryšininku. Jurgis Bielinis palaipsniui sukūrė didžiausią Lietuvoje spaudos platinimo tinklą, o bendraminčiai vadino jį Ministru. Manoma, per 31 metus jis vienas arba su talkininkais per sieną pervežė ir Lietuvoje išplatino apie pusę tuo laiku Mažojoje Lietuvoje išleistos lietuviškos spaudos.

Veikla ir visuomeninė kova

1885 m. kartu su kitais bendraminčiais jis įkūrė Garšvių knygnešių draugiją ir tapo jos dalininku. J. Bielinis rašė straipsnius į „Aušrą“, „Varpą“ ir kitus leidinius, pasirašinėdamas įvairiais slapyvardžiais, pavyzdžiui, Juozapas Baltasis Erelis, J. B., Erelis. 1897 m., Mažojoje Lietuvoje iš Martyno Jankaus nupirkęs spausdinimo mašinėlę, parašė ir išleido valstiečiams skirtą neperiodinį laikraštį „Baltasis erelis“.

Caro žandarams ir pasienio sargybiniams jis buvo įkliuvęs gal net 5 kartus, bet visada sugebėdavo išsisukti, dažnai davęs kyšį. Nesiliovė platinęs knygas net valdžiai paskelbus jo paiešką ir paskyrus premiją už išdavimą. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“.

Svarbios datos ir faktai

Palikimas

1904 m., Rusijos valdžiai panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, Jurgis Bielinis liko be darbo ir galėjo, nebijodamas persekiojimų, grįžti namo, tačiau, 31 metus platinęs spaudą, jis jau negalėjo dirbti kitaip. Jurgis Bielinis įėjo į lietuvių tautinio judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietuvio knygnešio prototipas.