Ankštiniai augalai - tai daržovių klasė, kurią sudaro pupelės, žirniai, lęšiai, pupos ir kiti vertingi augalai. Jie yra vieni iš labiausiai universalių ir maistingiausių maisto produktų, kuriuos galime įtraukti į savo racioną. Dauguma ankštinių augalų yra pripildyti baltymų ir laikomi vienu geriausių augalinių baltymų šaltinių. Be to, juose gausu maistinių skaidulų, kurios padeda maistui lėtai judėti virškinamuoju traktu, bei folio rūgšties, kalio, geležies ir magnio.

Pasaulyje priskaičiuojama apie 650 ankštinių augalų genčių ir daugiau kaip 18 000 rūšių. Šiai šeimai priklauso vertingi maistiniai, pašariniai, techniniai, vaistiniai ir dekoratyviniai augalai. Ankštiniai augalai yra svarbūs ne tik mitybai, bet ir žemės ūkiui - jie atlieka unikalią funkciją, gebėdami dirvožemyje kaupti azotą.
Siekiant sustabdyti dirvožemio alinimo procesą, augalininkystės ūkiuose būtina daugiau auginti ankštinių javų. Padidindami ankštinių javų pasėlių plotus, sumažintume mineralinių azoto trąšų naudojimą šalyje ir pagerintume humuso kiekį dirvožemyje. Vienas iš pagrindinių reikalavimų tvarioje žemdirbystėje yra ekologiniu požiūriu svarbios vietovės, kuriose kaip tik ir auginami azotą fiksuojantys augalai.
Daugiausia biologinio azoto sukaupia daugiamečiai ankštiniai augalai - įvairių rūšių dobilai ir liucernos. Jų žalioji masė lengvai mineralizuojama, todėl ją verta naudoti žaliajai trąšai, nes dirva greitai praturtinama biologiniu azotu. Taigi, ankštiniai augalai yra svarbus veiksnys agrosistemos produktyvumui didinti: 1 kg biologinio azoto, įterptas į dirvožemį, žieminių kviečių grūdų derlių padidina 5 kg/ha.

Ankštinius augalus gana paprasta užsiauginti savo darže. Pagrindinės kultūros, kurias renkasi sodininkai, yra pupelės, žirniai ir pupos.
Pupelės skirstomos į krūmines ir vijoklines. Vijoklinės pupelės yra nereiklūs augalai, duodantys gausesnį derlių nei krūminės, tačiau joms būtina įtaisyti atramas. Pupelės tręšiamos du kartus mažai azoto turinčiomis trąšomis, o dirvą joms svarbu nuolat purenti. Sodininkai dažnai renkasi skirtingas veisles:
Žirniai skirstomi į gliaudomuosius ir cukrinius (šparaginius). Pastarieji valgomi su visomis ankštimis. Žirniuose gausu baltymų, cukraus, fosforo, krakmolo, kalio druskų, riebalų ir vitaminų. Jie sėjami balandžio mėnesį, kai tik pradžiūsta dirva. Svarbu nepamiršti atramų - metro aukščio lazdyno vytelės tam tinka geriausiai.
Pupa yra vienmetis augalas, užaugantis iki 120 cm ūgio. Jų ankštys beveik tris kartus didesnės ir storesnės už krūminių pupelių. Svarbu žinoti, kad pupų šeimos augalai vartojami tik išvirti, nes žaliose pupose yra nuodingos medžiagos fazino, kuri dingsta terminio apdorojimo metu.
| Augalas | Auginimo ypatumai | Naudojimo būdai |
|---|---|---|
| Pupelės | Sėjamos gegužės mėnesį, saulėtoje vietoje. | Šviežiam vartojimui, konservavimui. |
| Žirniai | Mėgsta ankstyvą sėją balandį, būtinos atramos. | Tiesioginis vartojimas, šaldymas, sriubos. |
| Pupos | Sėjamos anksti, balandžio pradžioje. | Tik virtos, apsaugo daržą nuo kurmių. |
Pasirinkę auginti ankštinius augalus savo darže, ne tik praturtinsite savo stalą vertingais baltymais ir vitaminais, bet ir prisidėsite prie dirvožemio derlingumo didinimo. Tai natūralus ir efektyvus būdas palaikyti sodo ekosistemos pusiausvyrą.
tags: #ankstiniai #darzo #augalai