Lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimas Norvegijoje: Ingos Kubiliūtės šeimos istorija
Norvegijoje gyvenanti Inga Kubiliūtė sako, kad jų šeima - gana tradicinė lietuviška. Ji su vyru Edgaru augina du vaikus - sūnų Pijų, kuriam 12 metų, ir dukrą Emą, kuriai netrukus sueis septyneri. Šiuo metu Pijus lanko 7-ąją klasę, o dukrytė eina į 2-ąją klasę. Su jais gyvena ir močiutė Rūta, kuri dažnai prisideda prie vaikų auklėjimo ir ugdymo. Jos pagalba labai vertinga kasdieniuose šeimos reikaluose, ji neįkainojama pagalbininkė tiek auklėjant vaikus, tiek rūpinantis jų ugdymu.
Perkėlimas į Norvegiją ir nauji iššūkiai
Inga Kubiliūtė pasakoja apie šeimos sprendimą persikelti gyventi į Norvegiją. Jos vyras Edgaras pirmasis atvyko į Norvegiją prieš 2,5 metų, ieškodamas geresnių darbo galimybių. Ingos sprendimas prisijungti prie jo buvo paremtas šeimos vertybėmis ir noru išlaikyti artimus tarpusavio ryšius, nes gyventi atskirai buvo sudėtinga. Prieš 2 metus Inga kartu su vaikais taip pat persikėlė gyventi į Norvegiją. Šis sprendimas nebuvo lengvas, tačiau šeima buvo prioritetas.
Profesinėje srityje Inga yra burnos higienistė, o jos vyras dirba statybų sektoriuje. Jam atvykus į Norvegiją, jis iš karto pradėjo dirbti pagal savo specialybę, o Ingai reikėjo šiek tiek daugiau laiko. Norėdama dirbti pagal savo profesiją, ji turėjo pasitvirtinti licenciją ir, žinoma, išmokti kalbą. Tai užtruko beveik dvejus metus, tačiau dabar ji jau gali pasidžiaugti, kad dirba pagal savo specialybę.
Lietuvių kalba kaip prioritetas
Lietuvių kalbos išsaugojimo klausimas Kubiliūtės šeimoje buvo itin svarbus ir aptartas dar prieš priimant spendimą persikelti gyventi į Norvegiją. Lietuvių kalba jiems - ne tik komunikacijos priemonė, bet ir esminė šeimos identiteto dalis, todėl buvo nuspręsta, kad ją išsaugoti - prioritetas. Kadangi Lietuvą paliko visai neseniai - vos prieš dvejus metus - lietuvių kalba vis dar yra stipri jų kasdienybės dalis.
Sąmoningai nuspręsta, jog nepaisant to, kad šeima gyvena kitoje šalyje, namuose bus kalbama tik lietuviškai. Lietuvių kalbos išsaugojimas padeda formuoti tapatybės jausmą - tai ne tik būdas palaikyti ryšį su šeima ir artimaisiais Lietuvoje, bet ir priemonė, leidžianti vaikams jaustis tikrais lietuviais, net jei jie auga svetur.
Lituanistinė mokyklėlė „Gandriukas“ - lietuvybės oazė
Vos tik atvykę į Norvegiją, Kubiliūtai iš karto pradėjo ieškoti galimybių, kaip užtikrinti, kad jų vaikai ir toliau mokytųsi lietuvių kalbos ne tik namuose, bet ir bendraudami su kitais vaikais. Lituanistinė mokyklėlė „Gandriukas“ juos sužavėjo savo šilta atmosfera ir stipria bendruomene. Mokykloje vaikai mokosi grupėse pagal savo amžių, kur jų laukia ne tik kalbos pamokos, bet ir kūrybiškos, žaismingos veiklos, skatinančios domėtis lietuvių kultūra.
Tuo tarpu tėvai irgi turi galimybę pabendrauti tarpusavyje gimtąja kalba, keistis patirtimis ir drauge kurti jaukią, lietuvišką aplinką. Ši mokyklėlė tapo svarbia šeimos gyvenimo dalimi - tai ne tik vieta, kur vaikai tobulina kalbą, bet ir vieta, kur gimsta draugystės, stiprėja ryšiai su lietuviška kultūra ir auga stipri, tvirta lietuvių bendruomenė.
Kasdienės pastangos ir motyvacija
Kaip ir visur, būna visko. Kartais po ilgos savaitės norvegiškoje mokykloje vaikai jaučiasi pavargę ir mieliau liktų namuose - nori pailsėti, pažaisti kompiuteriu, telefonu ar tiesiog praleisti laiką kieme. Tokiais atvejais pasitaiko, kad juos sunkiau motyvuoti vykti į lituanistinę mokyklėlę. Tačiau dažniausiai veikia priminimas apie tai, kaip smagiai jie praleidžia laiką mokyklėlėje, ir vaikai noriai važiuoja. Grįždami namo, jie dažniausiai švyti nuo įspūdžių - pasakoja, kaip žaidė su draugais, ką naujo sužinojo, ir džiaugiasi, kad išvažiavo iš namų.
Vienas iš šeimos mėgstamų užsiėmimų yra lietuviški stalo žaidimai. Be to, Kubiliūtai dažnai žiūri lietuviškas informacines laidas, kurios padeda vaikams susipažinti su aktualijomis Lietuvoje bei praturtina jų žodyną. Ypač populiari jų namuose yra sekmadieniais rodoma „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laida - sūnus ją labai mėgsta.
Kodėl lietuvių kalbos mokėjimas yra svarbus?
Kubiliūtės šeimos didžiausias motyvas - ne tik kultūros puoselėjimas, bet ir ateities galimybės. Niekada negalima žinoti, kokį kelią vaikai pasirinks, kai jie užaugs. Galbūt jie nuspręs grįžti gyventi į Lietuvą, ir lietuvių kalbos mokėjimas jiems suteiktų didžiulį pranašumą. Pati Inga šiuo metu studijuoja neakivaizdines magistro studijas Lietuvoje, ir žino, kad jas baigus, šios studijos bus pripažintos ir Norvegijoje. Todėl jai svarbu, kad vaikai mokėtų abi kalbas - tiek lietuvių, tiek norvegų. Mokėti rašyti ir skaityti lietuviškai bus didelis privalumas.
Dviguba tapatybė ir integracija mokykloje
Kubiliūtų vaikai Norvegijos mokykloje yra priimami labai natūraliai ir pozityviai. Visi bendraamžiai ir mokytojai žino, kad jie yra lietuviai. Nors dabar viskas klostosi puikiai, pradžia, ypač sūnui Pijui, buvo nelengva. Jis atvyko į Norvegiją būdamas vyresnis - dešimties metų, kai dauguma vaikų jau buvo susipažinę ir draugavo nuo darželio laikų. Sūnui buvo sunkiau pritapti, tačiau klasėje yra viena aktyvi lietuvė mergaitė Perla, kuri labai padėjo jam apsiprasti. Ji irgi lanko lituanistinę mokyklėlę „Gandriukas“.
Lietuvių bendruomenė Norvegijoje ir ryšiai su Lietuva
Kubiliūtės šeimai svarbu palaikyti ryšius su Norvegijos lietuviais, nes bendraudami su jais jaučiasi tarsi mažoje Lietuvoje, net būdami toli nuo jos. Tai suteikia vaikams progą bendrauti gimtąja kalba su savo bendraamžiais, o suaugusiesiems - puikią progą pasidalinti bendromis patirtimis, iššūkiais, su kuriais susiduriama gyvenant svetur.
Norvegijos ir Lietuvos auklėjimo ypatumai
Inga Norvegijoje pastebi ir teigiamų, ir neigiamų dalykų, ypač kalbant apie vaikų auklėjimą. Vaikai čia turi daugiau laisvės, o mokyklose mažiau dėmesio skiriama rezultatams ir daugiau - bendram vaiko vystymuisi, gerovei. Tai sukuria mažiau streso ir leidžia vaikams mėgautis mokymosi procesu. Tačiau kartais norėtųsi šiek tiek daugiau struktūros ir aiškesnės krypties, ypač mokyklose.
Kitas dalykas, kurio galima pasimokyti iš norvegų, yra jų meilė gamtai ir aktyviam gyvenimo būdui. Labai žavi ir Norvegijos nacionalinės dienos - gegužės 17-osios - šventimas. Ši šventė sujungia tautą ir moko vaikus didžiuotis savo šalimi nuo mažens.
Jautrūs ryšiai per atstumą
Kubiliūtų šeima su lietuviais bendrauja ne tik interneto platformose, bet ir įvairiais kitais būdais. Vienas įsimintiniausių momentų buvo tada, kai Ingos sūnus Pijus gavo laiškus iš savo buvusių klasės draugų Lietuvoje. Praėjus keliems mėnesiams po šeimos atvykimo į Norvegiją, buvusi Pijaus klasės auklėtoja, Asta Sakalienė, kuri yra tikra savo srities profesionalė ir net gavusi Gedimino ordino medalį už nuopelnus ugdant vaikus, paprašė jų gyvenamosios vietos adreso. Netrukus Pijus sulaukė staigmenos - 23 laiškų iš savo klasės draugų, kurie rašė apie savo vasaros nuotykius, kaip pasiilgo Pijaus ir laukia susitinkant, klausė, kaip jam sekasi. Į laiškus vaikams buvo atsakyta vienu bendru laišku, skirtu visiems klasės draugams, o kiekvienam individualiai parašytas atvirukas, kuriame pasidalinta įdomiais faktais apie Norvegiją.
Be to, auklėtoja iki šiol teiraujasi, kaip sekasi Pijui, siunčia kvietimus dalyvauti olimpiadose bei piešinių konkursuose. Vienas iš įsimintiniausių buvo piešinių konkursas „Skiriu Lietuvai 2024“, skirtas Dainų šventės šimtmečiui paminėti. Šiame konkurse Pijus kartu su dviem lituanistinės mokyklėlės „Gandriukas“ mokinėmis - Austėja Bungardaite ir Perla Dobrovolskyte - dalyvavo kartu su kitais vaikais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių, kuriose gyvena lietuvių šeimos. Mokyklėlėje vaikai sužinojo apie Dainų šventės svarbą Lietuvai. Vaikams buvo paaiškinta, kad Dainų šventė yra ne tik meninė išraiška, bet ir stiprus tautiškumo simbolis, padedantis išsaugoti lietuvių kultūrą per kartas. Grįžę po pamokų, kitą dieną visi susibūrė Ingos namuose, kur vaikai su dideliu entuziazmu piešė savo kūrinius, skirtus šventės šimtmečiui paminėti.
Per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą Kubiliūtai grįždavo tik kartą ar kelis kartus per metus. Dar vienas iš ypatingiausių prisiminimų yra, kai sūnus su močiute grįžo į Lietuvą žiemos atostogų. Jo buvusi auklėtoja pakvietė jį praleisti savaitę su buvusia klase. Šiuo metu dėl pradėtų studijų universitete Ingai teks grįžti į Lietuvą dažniau. Vasaros atostogų metu visada stengiamasi aplankyti savo gimtąjį miestą, artimuosius ir, žinoma, Lietuvos pajūrį. Ingai labai svarbu, kad vaikai išlaikytų stiprų ryšį su Lietuva, todėl kiekvieną apsilankymą stengiamasi praturtinti įvairiomis veiklomis - lankomi artimieji, tyrinėjama Lietuvos gamta, istorinės vietos.
tags: #tevu #darzelis #spalinukai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
