2023 metų gruodį Vilniaus rajone įvyko tragedija, sukrėtusi visuomenę ir sukėlusi platų teisinį ginčą dėl policijos pareigūnų įgaliojimų ir būtinosios ginties ribų. Įvykio metu policijos pareigūnas Darius Šerpytis, bandydamas sulaikyti agresyvią, psichikos sutrikimų turėjusią moterį, panaudojo tarnybinį ginklą, po kurio moteris mirė vietoje. Nors pirmosios instancijos teismas pareigūną išteisino, prokuratūra ir nušautos moters sūnūs pateikė apeliacinius skundus, reikalaujantys iš naujo įvertinti įvykio aplinkybes ir pareigūno veiksmus.

Tragedija prasidėjo 2023 m. gruodžio 12-osios vidurdienį, kai į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras pranešė, kad paūmėjo jo mamos, kuri serga psichine liga, būklė, ir reikia pareigūnų bei medikų pagalbos. Medikai, atvykę į iškvietimą Baraškių kaime, Vilniaus rajone, tapo pirmosiomis aukomis - agresyvi, stambaus sudėjimo moteris su kastuvu užpuolė ir sužalojo juos, taip pat apgadino greitosios medicinos pagalbos automobilį. Po to ji užsibarikadavo namuose. Policija į šį įvykį reagavo itin vangiai, pirmą kartą pareigūnams skambinta 12 val. 13 min., vėliau pagalbos šaukėsi užpulti medikai, pirmą kartą dėl to jie kreipėsi 14 val. 16 min., paskui vėl skambino praėjus beveik pusvalandžiui, kad tebelaukia pareigūnų. Du policijos ekipažai į įvykio vietą atvyko po daugiau nei 2 valandų.
Atvykus pareigūnams, moteris jau buvo užsidariusi namuose. Bylos duomenimis, policininkai, įskaitant D. Šerpytį, šaukė ant moters, grasino įsilaužti į jos namus ir išlaužė duris. Prokuratūra mano, kad D. Šerpytis, žinodamas, jog moteris turi psichikos sveikatos sutrikimą ir neadekvačiai reaguoja į situaciją, tinkamai neprisistatė ir nepaaiškino moteriai atvykimo tikslo. Anot prokuroro, tai sukėlė konfliktinę situaciją ir nulėmė agresyvų moters elgesį. Moteris, sėdėdama prie lango, rankose laikė peilį, rėkė „niekur aš neisiu, aš jus papjausiu“ ir pati skambino 112, sakydama, kad pas ją atvyko netikri pareigūnai ir prašydama iškviesti tikrus.
Pareigūnai nusprendė, kad moterį būtina sulaikyti ir pristatyti į gydymo įstaigą, nes ji kelia grėsmę. Po durų išlaužimo, moteris išlėkė iš namų laikydama peilį, kurio geležtė maždaug 30 cm ilgio. Mėginant sutramdyti moterį, buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“, dujos, fizinė jėga ir teleskopinė lazda, tačiau šios priemonės nesuveikė efektyviai. Pareigūnas D. Šerpytis teigė, kad moteris jį puolė su peiliu, o jis pats buvo atsidūręs ant slidaus sniego pusnies ir nebeturėjo kur trauktis. Jis perspėjo, kad panaudos ginklą, ir, matydamas, kaip moteris bėga tiesiai į jį su paklaikusiomis akimis ir atstačiusi peilį, išsitraukė ginklą. Pasak pareigūno, priartėjus jai maždaug du su puse metro, jis iššovė jai į koją. Kadangi moteris toliau bėgo, jis atsitraukdamas iššovė dar keturis šūvius. Iš viso D. Šerpytis paleido penkis šūvius į moterį, po kurių ji nuo sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Vilniaus apygardos teismas sausį paskelbė nutraukiantis moterį nušovusiam policininkui D. Šerpyčiui iškeltą bylą dėl žmogaus nužudymo tarnybos metu. Pareigūnas taip pat buvo išteisintas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nustačius, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Teismas nusprendė, kad D. Šerpytis veikė būtinosios ginties ribose.
Teismo posėdyje D. Šerpytis aiškino, kad, jei pareigūnų automobilyje būtų buvęs skydas, veikiausiai agresyvią moterį būtų pavykę sutramdyti kitais būdais. Jis pabrėžė, kad tiek pats, tiek ir su juo buvę kolegos ne kartą prisistatė moteriai, tačiau pripažino, jog galimai nestabilios psichikos moteris galėjo nesuprasti, kad pas ją atvyko policija. Paklaustas, kodėl reikėjo laužti duris ir sulaikyti moterį, jis atkreipė dėmesį į tai, kad moteris jau buvo padariusi nusikalstamą veiką - užpuolė medikus. D. Šerpytis teigė, kad ginklą panaudojo, nes moteris puolė jį ir jo kolegas su peiliu. „Jei ji nebūtų mane puolus su peiliu, šūvių nebūtų“, - sakė pareigūnas. Jis taip pat atmetė kaltinimus dėl sąmoningo šūvio į pilvą, teigdamas, kad paslydo, tačiau prokuroras tvirtino, kad pareigūnas pranešime ir medikams nenurodė, jog paslydo ar iššovė netyčia.
D. Šerpytį į teismą lydėjo didžiulis būrys policininkų, kurie, išgirdę teismo verdiktą, sveikino išteisintą kolegą. Vilniaus apskrities policijos viršininkas Renaldas Žekonis teigė, kad „kuriamas tam tikras precedentas dėl mūsų specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo panaudojimo, dėl to teismo posėdžių salėje ir yra visa policijos bendruomenė“.

Nesutikę su tokiu nuosprendžiu, apeliacinius skundus pateikė tiek Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tiek nušautos moters sūnų advokatas.
Prokuratūra prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo policijos pareigūnui būtų skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, atimant teisę dirbti darbą, susijusį su šaunamuoju ginklu, 2 metams ir 2500 eurų dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prokuratūra mano, kad D. Šerpytis, žinodamas, kad moteris turi psichikos sveikatos sutrikimą ir neadekvačiai reaguoja į situaciją, tinkamai neprisistatė ir nepaaiškino atvykimo tikslo, kartu su kitais pareigūnais reikalavo, kad ji išeitų į lauką, taip sukeldamas konfliktinę situaciją ir nulėmęs agresyvų moters elgesį.
Skunde nurodoma, kad pareigūnai netinkamai ir neprofesionaliai panaudojo specialiąsias priemones ir būdus, jog galėtų nuraminti moterį ir ją sulaikyti. Prokuratūra pabrėžia, kad policijos pareigūnas dar turėjo galimybę kitais būdais veikti esamoje situacijoje ir nenaudoti šaunamojo ginklo, nes tai yra kraštutinė priemonė ir galima tik tuo atveju, kai tai neišvengiamai būtina. „Ginklo panaudojimo momentu tokios situacijos nebuvo. Policijos pareigūno šaunamojo ginklo panaudojimas peržengė būtinosios ginties ribas, neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, dėl ko, iššovus penkis šūvius į moterį, ši nuo sužalojimų mirė įvykio vietoje“, - teigia prokuratūra. Prokuroras Rolandas Imbrasas tvirtino, kad pareigūnus puolusi moteris nesuprato, kad pas ją atvyko policija, taigi jos veiksmus reikėtų traktuoti kaip savigyną, o policininkai elgėsi chaotiškai ir nekoordinuotai.
Nušautos moters sūnūs, pripažinti nukentėjusiaisiais, taip pat pateikė apeliacinį skundą. Jų advokatas Dainius Dargevičius prašo teismo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį D. Šerpyčiui ir pripažinti jį kaltu dėl žmogaus nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas ir piktnaudžiavimo tarnyba. Advokatas teigia, kad buvo pažeisti visi teisės aktai, reglamentuojantys policijos veiklą, dėl to kilo konfliktas tarp moters ir pareigūnų. Jo teigimu, moteris nesuprato, kad kalba su pareigūnais, nes jie keikėsi, daužė langus ir laužė duris. Advokatas D. Dargevičius mano, kad pareigūnas turėjo 10-15 sekundžių sulaikyti gulinčią, tazeriu purtomą moterį, bet to nepadarė. Anot jo, „reikėjo tik peršokti moterį ir užlaužti rankas, čia buvo kelių sekundžių reikalas. Jų veiksmai vėl buvo netinkami.“
Vilniaus rajone pareigūno nušautos moters sūnūs iš D. Šerpyčio ir Lietuvos valstybės prašo jiems priteisti 100 tūkst. eurų, tai yra kiekvienam po 50 tūkst. eurų, bei dar 11 tūkst. eurų turtinės žalos, iš viso 111 tūkst. eurų. Vilniaus apygardos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą. Jeigu apeliacinis skundas būtų patenkintas, nuosprendis būtų pakeistas, nukentėjusiais pripažintiems sūnums atsirastų galimybė prisiteisti žalą.

D. Šerpyčio advokatas Romualdas Drakšas prašė teismo palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jis nesutinka su prokuroro pozicija, kad D. Šerpytis su kolegomis galėjo sutramdyti agresyvią moterį kitais būdais, nepanaudojęs šaunamojo ginklo. „Būtinosios ginties situacijoje D. Šerpytis buvo likęs vienas prieš jį puolusią moterį. D. Šerpytis perspėjo, kad panaudos ginklą“, - tvirtino R. Drakšas. „Pareigūnas negali nesiginti ar neginti kitų“, - akcentavo pareigūno gynėjas.
D. Šerpytis pakartotinai teisme apklaustas pasakojo apie lemtingą incidentą. Anot jo, po pirmųjų grumtynių, kai moteris atsitraukė į namus, nebuvo laiko laukti pastiprinimo, nes ji bet kada galėjo vėl išbėgti ir kelti pavojų. Teisėjai abejojant, kodėl nebuvo kviestas pastiprinimas, D. Šerpytis atsakė, kad iš patirties žinojo, jog pagalbos nebūtų sulaukta greitai, o be skydų ir kitų spec. priemonių dirbti su agresyviai nusiteikusia moterimi buvo pavojinga. Jo teigimu, visos priemonės buvo išnaudotos: tazeris, dujos, teleskopinė lazda. „Įsivaizduokit situaciją: į tave bėga agresyvus psichinis ligonis paklaikusiomis akimis. Iki tavęs lieka keli metrai, trauktis nėra kur, už tavęs - sniego pusnis, už tavęs - kolega. Ką žmogui daryti? Stovėti ir laukti, kol tau gerklę perpjaus?“ - kalbėjo advokatas.
D. Šerpytis tvirtino, kad jam grėsė pavojus gyvybei. Jis taip pat atsiminė, kad iškart po šūvių, paklaustas, kur pataikė, atsakė: „Visur“, tačiau paaiškino, kad tai buvo šoko būsena. „Tačiau centrui pranešdamas, jog panaudojo ginklą, nurodė, kad du šūvius šovė į kojas, vieną į pilvą ir du į rankas.“ Tai buvo pirmas kartas, kai tarnybos metu pareigūnas panaudojo šaunamąjį ginklą, anksčiau tai darė tik per pratybas. D. Šerpyčio gynėjas taip pat išreiškė poziciją, kad jo klientas mokėti pinigų neturėtų, o civiliniu atsakovu šioje byloje turėtų būti pripažinta tik Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities policijos.
Teismo posėdis prasidėjo vaizdo įrašų peržiūra, kurie buvo padaryti ant pareigūnų uniformų pritaisytomis kameromis. Šiuose įrašuose fiksuotas 2023 m. gruodžio įvykis. Įrašuose matyti, kaip pareigūnai beldžiasi į namo, kuriame buvo moteris, duris, langus, ne kartą prisistato ir ragina moterį išeiti. Taip pat matyti, kad namuose, prie lango, sėdėjusi moteris rankose turėjo peilį. Vėliau įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai laužė duris, susigrūmė su moterimi, buvo panaudotas elektroimpuslinis prietaisas, dujos ir galiausiai į moterį paleisti šūviai.
Mirusios moters sūnus pasakojo, kad mamos psichozės priepuoliai ištikdavo maždaug kas tris mėnesius ir trukdavo kelias dienas, per juos pasidarydavo agresyvi. Yra buvęs atvejis, kai ji lakstė su kirviu, ir sūnui teko gintis ašarinėmis dujomis. Nukentėjusysis teigė, kad anksčiau medikai jo mamą atvažiavę išveždavo į ligoninę, būdavo atvejų, kai tai pavykdavo ir be policijos, bet kartais prireikdavo pareigūnų pagalbos. Po mamos mirties jis pradėjo vartoti narkotikus - kristalus, ir jam teko gydytis nuo priklausomybės, nors prisipažino, kad psichotropinių medžiagų pavartodavo ir prieš motinos mirtį. Šią žalą jis nurodė kaip neturtinės žalos motyvą. Kitas žuvusiosios sūnus pasakojo, kad mamos psichinės sveikatos problemos prasidėjo, kai sudegė jų šeimos namai, o vaikai po to atsidūrė globos namuose.

Lietuvos apeliacinis teismas išklausė baigiamųjų kalbų byloje ir paskelbė, kad byla yra išnagrinėta. Sprendimą šioje byloje planuojama skelbti ateityje, konkrečiai spalio 21 d., o vėliau minima, kad Lietuvos apeliacinis teismas antradienį skelbs nuosprendį.
Apeliacinius skundus pateikusi prokuratūra ir nukentėjusieji siekia, kad D. Šerpytis būtų pripažintas kaltu dėl žmogaus nužudymo, peržengiant būtinosios ginties ribas, ir piktnaudžiavimo tarnyba. Tuo tarpu D. Šerpytis ir jo advokatas tiki, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis sprendimas bus paliktas galioti. Pats D. Šerpytis sakė tikintis, kad Apeliacinis teismas nepakeis pirmosios instancijos teismo išteisinamojo sprendimo, nesijaučia padaręs nieko neteisėto ir tvirtina, kad ir toliau dirbs policijoje, nes jam patinka gelbėti ir padėti žmonėms.
tags: #nuteistos #dvynuku #apdeginusios #moterys