Viduriavimas yra virškinimo sistemos sutrikimas, kai išmatos tampa purios ar vandeningos, tuštinimasis pasikartoja dažniau nei įprastai ir gali būti lydimas pilvo spazmų, skubaus noro tuštintis, pykinimo ar karščiavimo. Kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, todėl jų išmatų konsistencija ir dažnumas gali labai skirtis, priklausomai nuo mitybos tipo (motinos pieno ar mišinio) ir kitų veiksnių. Tačiau svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo, kuris pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą. Kūdikiai, maitinami krūtimi, paprastai tuštinasi iki 5-6 kartų, vyresni - 1-2 kartus per dieną. Viduriavimas pavojingas tuo, kad iš organizmo pasišalina per daug skysčių ir druskų, sutrinka normali žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra.
Dėl nepakankamai susiformavusios virškinamojo trakto barjerinės funkcijos bei dažnesnio kontakto su infekcijų sukėlėjais, dažniau linkę viduriuoti maži vaikai, taip pat lankantys darželį. Viduriuojantis vaikas tampa irzlus, neramus, netenka apetito, gali vemti, karščiuoti. Gydytojas viduriavimą diagnozuoja išsiaiškinęs tuštinimosi dažnį, išmatų pobūdį. Gydant viduriavimą, svarbiausia atstatyti netektą skysčių ir druskų kiekį. Tam naudojami specialūs geriami tirpalai (gastrolitas, rehidronas). Skiriami ir preparatai normaliai žarnyno mikroflorai atstatyti (eubiotikai). Jei viduriavimas bakterinės kilmės - naudojami antibiotikai, rotavirusinės infekcijos atveju tinka „Smecta“. Sergančiam vaikui rekomenduojama neduoti riebaus, sūraus, saldaus maisto, riboti pieno produktus.
Viduriavimai pagal priežastis skirstomi į dvi stambias grupes: infekciniai ir neinfekciniai. Infekcijos yra viena dažniausių kūdikių viduriavimo priežasčių. Dažniausiai jas sukelia virusai, bakterijos ar parazitai. Virusiniai susirgimai, tokie kaip rotavirusas ar norovirusas, yra labai paplitę tarp mažų vaikų ir kūdikių. Rotavirusas sukelia ypač ūmų viduriavimą kūdikiams, dažnai kartu su vėmimu, karščiavimu ir pilvo skausmu. Dėl rotaviruso gali kilti dehidratacija, todėl svarbu stebėti ir kūdikiui girdyti pakankamai skysčių. Bakterinės infekcijos, tokios kaip salmonelės, Escherichia coli (E. coli) ar Campylobacter, taip pat gali sukelti viduriavimą. Tačiau bakterijų sukeltas viduriavimas dažnai yra sunkesnis nei virusų, ir jis gali būti lydimas kraujo išmatose, stipraus pilvo skausmo bei karščiavimo. O parazitinės infekcijos yra retesnės, bet taip pat gali sukelti ilgalaikį viduriavimą.
Staigūs pokyčiai kūdikio mityboje gali sukelti laikina virškinimo sistemos disbalansą, dėl kurio atsiranda viduriavimas. Pradedant kūdikį maitinti kietu maistu, jo virškinimo sistema turi prisitaikyti prie naujų maistinių medžiagų, kas gali sukelti virškinimo sutrikimų. Pavyzdžiui, tam tikri vaisiai, daržovės ar pieno produktai gali sukelti viduriavimą. Antibiotikai gali paveikti kūdikio žarnyno mikroflorą, naikindami ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Tai gali sukelti disbalansą žarnyne ir taip paskatinti viduriavimą. Dažnai šio tipo viduriavimas nėra pavojingas ir praeina pasibaigus gydymo kursui, tačiau būtina stebėti kūdikio būklę ir užtikrinti tinkamą skysčių kiekį, kad būtų išvengta dehidratacijos.
Kūdikiai gali būti alergiški karvės pieno baltymams. Alerginė reakcija gali sukelti viduriavimą, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip bėrimas, vėmimas ar pilvo pūtimas. Šiuo atveju gydytojas gali rekomenduoti specialius hipoalerginius mišinius. Be to, kai kurie vaikai gali netoleruoti laktozės. Kaip ir alergijos pieno baltymams atveju, laktozės netoleravimas gali pasireikšti tokiais simptomais kaip vėmimas, viduriavimas ar pilvo diegliai.
Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau stebėti vaiko būklę būtina, kad išvengti dehidratacijos. Viduriavimą gali sukelti ir stresas bei įtampa (vyresniems vaikams). Lėtinis viduriavimas dažnai būna kitų ligų simptomas, o nuo ūminio viduriavimo niekas nėra apsaugotas.

Kūdikio tuštinimosi dažnumas ir išmatų konsistencija gali labai skirtis priklausomai nuo amžiaus, mitybos tipo ir individualios virškinimo sistemos ypatybių. Pavyzdžiui, kūdikiai, kurie maitinami motinos pienu, dažnai tuštinasi minkštomis, geltonos spalvos išmatomis, kurios gali būti šiek tiek skystos. Tuo tarpu mišinėliu maitinami kūdikiai dažniausiai tuštinasi tvirtesnėmis, gelsvai rudomis arba žalsvomis išmatomis. Jauniesiems tėveliams gali atrodyti, kad kūdikis tuštinasi labai dažnai, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau tai normalu, kadangi kūdikis gali išsituštinti po kiekvieno maitinimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvieno kūdikio tuštinimosi ritmas yra individualus, ir jis gali keistis, augant kūdikiui ar keičiant mitybą. Kai kurie kūdikiai tuštinasi rečiau, net kartą per kelias dienas, tačiau jei išmatų konsistencija normali ir kūdikis jaučiasi gerai, tai taip pat laikoma norma. Vis dėlto, jeigu kūdikio išmatos tampa labai vandeningos, itin dažnos ir stipriai blogo kvapo, tai jau gali būti viduriavimo požymis. Taip pat verta paminėti, kad tam tikri veiksniai, kaip pavyzdžiui, naujų maisto produktų įvedimas į kūdikio racioną, gali paveikti išmatų konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą, tačiau įprastai tai yra trumpalaikiai pokyčiai. Jei kūdikis jaučiasi gerai - nėra priežasčių nerimauti.
Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta. Pavyzdžiui, jei anksčiau jis tuštindavosi 1-2 kartus per dieną, viduriuojant gali būti, kad tuštinsis net iki 8-10 kartų per dieną. Be to, viduriavimo metu išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, kuris yra žymiai stipresnis nei įprastai. Tai gali būti susiję su žarnyno infekcijomis arba kitomis sveikatos problemomis. Taip pat galite pastebėti išmatų spalvos pokyčius. Viduriuojant, išmatos gali tapti šviesesnės nei įprastai. Be viso to, viduriavimas dažnai lydimas ir kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas.

Nors viduriavimas kūdikiams dažnai praeina savaime ir nėra pavojingas, tam tikrais atvejais gali kilti rimtesnių komplikacijų, ypač jei viduriavimas užsitęsia arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais. Taigi, kada būtina konsultuotis su gydytoju?
Į medikus tenka kreiptis, jei pakyla aukšta kūno temperatūra, kankina stiprūs skausmai, jei išmatose yra kraujo, vaikas ar suaugusysis viduriuoja labai dažnai (daugiau nei 15-20 kartų per dieną). Taip pat - kai vaikas viduriuoja trunka ilgiau nei 2 dienas, o suaugusysis ilgiau nei 5 dienas. Tai vadinamieji aliarmo simptomai.
Kai kūdikis viduriuoja, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai juo pasirūpinti, kad sumažinti komplikacijų riziką ir padėti greičiau atsistatyti. Nors kai kuriais atvejais gali prireikti gydytojo pagalbos, dauguma viduriavimo atvejų gali būti valdomi namuose, ypač jei nėra rimtų požymių, kaip dehidratacija ar aukšta temperatūra.
Viena svarbiausių užduočių, kai kūdikis viduriuoja, yra užtikrinti, kad jis neprarastų per daug skysčių. Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti. Paprastas vanduo esant gausesniam viduriavimui ir ryškėjant dehidracijai netinka - jame nėra pakankamai druskos, todėl iš ląstelių pašalina mineralus ir mažina maistinių medžiagų pasisavinimą. Pagrindinis ūmaus viduriavimo gydymo metodas - geriamoji rehidracinė terapija sumažinto osmoliariškumo tirpalais, kurie efektyviai mažina viduriavimą, vėmimą ir intraveninių skysčių poreikį.
Kai kūdikis viduriuoja, svarbu atidžiai stebėti jo mitybą. Kai kuriuos maisto produktus reikia laikinai pašalinti iš kūdikio raciono, o kitus - pridėti, kad neapkrauti virškinimo sistemos. Jei kūdikis jau valgo papildomą maistą, tam tikrus maisto produktus reikia laikinai pašalinti. Venkite vaisių sulčių, kurios turi daug cukraus, taip pat venkite riebaus maisto ir produktų, kurie turi daug skaidulų. Verčiau rinktinės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių. Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.
Jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą.
Po kiekvieno sauskelnių keitimo būtina kruopščiai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Taip pat svarbu kuo dažniau keisti sauskelnes, kad būtų išvengta odos sudirgimo. Dėl viduriavimo kūdikio oda gali tapti jautri, todėl rekomenduojama naudoti apsauginius kremus, kurie apsaugo odą nuo sudirgimo ir iššutimų. Taip pat svarbu reguliariai sterilizuoti maitinimo buteliukus ir žindukus. Žaislai, kuriuos kūdikis gali imti į burną taip pat turi būti švarūs.
Maitinimo buteliukų higiena ir priežiūra yra labai svarbi, siekiant užtikrinti kūdikio sveikatą ir išvengti infekcijų. Po kiekvieno naudojimo buteliukai kūdikiams turi būti kruopščiai išplauti šiltu vandeniu ir švelniu plovikliu, kad būtų pašalinti maisto likučiai. Taip pat rekomenduojama naudoti specialų šepetėlį, skirtą buteliukų valymui, kad gerai išvalytumėte visas sunkiai pasiekiamas vietas. Ne mažiau svarbu buteliukus sterilizuoti - tam galima naudoti specialius sterilizatorius, virinti juos ar sterilizuoti mikrobangų krosnelėje. Reguliarus sterilizavimas padeda apsaugoti kūdikį nuo bakterijų ir užtikrinti, kad maitinimo indai būtų švarūs ir saugūs naudoti. Taip pat būtina reguliariai tikrinti žindukus, ar nėra įtrūkimų ar kitų pažeidimų, ir, esant reikalui, juos pakeisti.

Gydant viduriavimą pirmiausia reikia atkurti jo metu netektų skysčių balansą ir, be abejo, pašalinti jį sukėlusią priežastį. Skysčių atkūrimas yra pagrindinė viduriavimo komplikacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai. Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Lašinės skysčių infuzijos skiriamos tik tuo atveju, jei vaikas visiškai negeria, daug vemia arba pasireiškia stipri dehidratacija.
Suaugusiems nuo viduriavimo dažniausiai skiriami preparatai nuo viduriavimo, tačiau vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama. Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral. Šie milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti. Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos. Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą. Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.
Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą.


Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę.
Vandens ir rankų higiena: Biosmėlio filtravimas gali sumažinti patogenų kiekį vandenyje iki 52 %. Vandens chloravimas ir saulės spindulių dezinfekcija veiksmingai mažina mikrobiologinį užterštumą. Rankų plovimas su muilu prieš valgį ir po tualeto sumažina fekalijų perdavimo riziką apie 25 %.
Maisto saugos principai: Kruopštus terminis maisto apdorojimas. Kryžminės taršos vengimas tarp žalio ir termiškai apdoroto maisto padeda išvengti bakterinių infekcijų, tokių kaip E. coli ir Salmonella.
Papildomos prevencinės priemonės: Skiepijimas nuo rotaviruso. Išskirtinis kūdikių maitinimas krūtimi. Tinkama sanitarinė infrastruktūra. Keliaujant į regionus, kuriuose yra didesnė maisto ir vandens užterštumo rizika, rekomenduojama iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju dėl individualių prevencinių priemonių.
