„Taip gimė žvaigždė“ (2018): Nuo abejonių iki triumfo scenoje
Skepsis. Toks pirmas jausmas, apimantis daugumą, pagalvojusių apie „Taip gimė žvaigždę“ (A Star is Born, 2018), paprasčiau pristatomą kaip „filmas su Lady Gaga“. Ši pradinė abejonė yra suprantama, kadangi Lady Gaga asocijuojasi su grandiozine popkultūra, kupina blizgučių, riksmo ir dirbtinumo. Vis dėlto, jos gerbėjai taip pat pridurtų - ir su drąsa, buvimu savimi, stipriomis emocijomis, įkvėpimu.
Pati juosta prasideda Bradley Cooperio vaidinamo muzikanto Džeksono koncertu ir po jo sekančiomis afterparčio paieškomis. Džeksonas užsuka į barą, ten pamato dainuojančią Elę, susižavi jos talentu, galiausiai abu vienas kitą įsimyli ir kartu kuria muziką. Tačiau gražiai pabaigai trukdo Džeko alkoholizmas ir sunkios vaikystės patirtys, Alės nepasitikėjimas savimi bei nuoširdų talentą užgniaužianti muzikos industrija.
Ketvirtoji klasikinės istorijos interpretacija
Nors atrodo, kad istorija girdėta, iš tikro tai jau ketvirtoji jos versija. Ankstesnės žvaigždės gimė 1937, 1954 ir 1976-aisiais. Jose švietė legendinės Judy Garland ir Barbra Streisand, palikusios ryškų pėdsaką kino istorijoje. Ši naujausia adaptacija siekia pratęsti šią tradiciją, suteikdama istorijai šiuolaikinį atspalvį.
Lady Gagos transformacija ir vaidyba
Po filmo premjeros Venecijos kino festivalyje ir ilgai netilusių ovacijų pasklido žinia, jog Lady Gagos vaidyba verta „Oskaro“. Venecijoje karšta ir drėgna - tokioje terpėje daug kas sklinda, taip pat ir perkaitusios nuomonės. Įspūdžiai dėl Gagos vaidmens yra kiek paveikti neįprastumo faktoriaus, transformacijos, kurią ji pademonstravo ekrane. Viena iš ryškiausių scenų, kurioje B. Cooperis nuvalo Lady Gagai makiažą (ir tiesiogine prasme filme), simbolizuoja jos virsmą. Vietoje mėsos suknelės susiduriame su paprastu, natūraliu vaidmeniu.
Nepaisant to, liaupsėms pritariu. Lady Gaga - jokiu būdu ne Meryl Streep, tačiau jos personažas gyvas, suprantamas, jį norisi palaikyti ir už jį sirgti. Jos pasirodymas filme atskleidžia naują, nepažintą jos talento pusę.
Bradley Cooperis: aktorius ir režisierius
Įspūdingesnis už Lady Gagą, tiesa, yra pats Cooperis. Devyndarbis aktorius visuomet pasižymėjo puikia vaidyba, tačiau „Taip gimė žvaigždė“ yra jo, kaip režisieriaus, debiutinis darbas. B. Cooperis skausmingose scenose neparodo per daug, o koncertinėse leidžia žiūrovams pasijausti stovinčiais šalia atlikėjų ant scenos. Tai sukuria intymų ryšį su istorija, kurioje kai skauda santūriam Džeksonui - skauda ir mums. Visa tai veikia dėl B. Cooperio režisūros ir natūralumo, buvimo veiksme akcentavimo.
Nepaprastas garso takelis ir „Shallow“ fenomenas
Na, ir dainos, žinoma. Filmai apie muziką privalo turėti stiprų garso takelį, ir „Taip gimė žvaigždė“ šiuo aspektu nenuvilia. Pagrindinis hitas „Shallow“ jau karaliauja „Youtube“ topuose, nors pati savaime baladė nėra įspūdinga. Tačiau jos norisi klausyti žiūrint į Lady Gagą ir B. Cooperį. Taip nutinka su kiekvienos dainos atlikimu filme - jos įgauna papildomos prasmės ir emocinės gelmės, matomos per veikėjų santykį ir išgyvenimus.
Stipriosios pusės: vaidyba, ryšys ir muzikos scenos
Pačia stipriausia scena karūnuočiau vieną pirmųjų, kuomet Džeksonas įžengia į drag (vertėjai nutarė išversti, jog transvestitų, bet tebūnie) barą, į maskaradą, kuriame atrodo apsinuoginęs ir paprastas. Susidūrus su Ele jie atrodo tarsi priešingybės, tačiau filmas puikiai atskleidžia jų ryšį ir santykį. „Taip gimė žvaigždė“ stiprybės slypi šiam filmui svarbiausiuose aspektuose - vaidyboje, pagrindinių veikėjų santykyje (angl. chemistry) ir išjaustose muzikos atlikimo scenose, kurios nepalieka abejingų.
Filmo trūkumai ir siužeto spragos
Tai ar filmas be minusų? Ne, žinoma, galima prie daug ko prisikabinti. Filmo tempas netolygus, scenarijus pašlubuoja - ypač antroje filmo pusėje; pasitaiko ne viena klišių kupina eilutė. Taip pat nuogirdomis reikia praleisti ir siužeto logikos spragas: kaip Elė galėjo dainuoti prieš pusę paros sukurtą dainą, kurios aranžuotės nebuvo girdėjusi anksčiau? Šis klausimas man kirbėjo iki dainos priedainio, o toliau jau B. Cooperis įtraukia į filmo visatą ir turėtos žemiškos abejonės tampa nebesvarbios, nes įtikinama emocinė kelionė paima viršų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
