Ikimokyklinių įstaigų programų diferencijavimas ir individualizavimas: kokybės užtikrinimas
Šiandienos ugdymo sistemoje ypatingas dėmesys skiriamas kiekvieno vaiko individualumui ir jo poreikių atliepimui. Ikimokyklinio ugdymo programų diferencijavimas ir individualizavimas yra gyvybiškai svarbūs, siekiant užtikrinti kokybišką ir prieinamą ugdymą kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo asmenybę ir gebėjimus.
Šiame kontekste teigiama, kad vaikas - laisva ir unikali asmenybė, kuriai turi būti (esant poreikiui) pritaikyti individualūs ugdymo(si) metodai ir formos, jei reikalinga, sudaryta individuali programa, taip užtikrinant prieinamą kokybišką ikimokyklinį ugdymą kiekvienam vaikui.
Teisiniai ir metodiniai pagrindai
Šiuolaikiškas požiūris į vaiką ir jo ugdymą, vertinimą, veiklų jam pritaikymą, savivaldų jo mokymąsi yra paremtas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983.
Ikimokyklinio ugdymo programų rengimą ir įgyvendinimą reglamentuoja ir kiti svarbūs dokumentai. Ši ilgalaikė programa rengta remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. pasirašytu įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“. Jame nurodoma, kad, rengiant ikimokyklinio ugdymo programas, yra ypač svarbu atsižvelgti į ikimokyklinio ugdymo principus, tikslus ir uždavinius; taip pat - koks bus ugdymo turinys, metodai ir priemonės; ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas - yra aprašomi vaikai ir jų poreikiai; mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas teikiant pagalbą ir kokybišką ugdymą ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Be to, 2013 m. rugsėjo 18 d. Švietimo ir mokslo ministerija parengė „Metodines rekomendacijas dėl ikimokyklinio ugdymo organizavimo formų įvairovės“, siekiant didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą ir įvairovę bei užtikrinti lankstų ir kokybišką ugdymą. Vėliau, 2015 m. balandžio 7 d., buvo parengtas „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“ bei drauge su juo pristatomos „Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos“.
„Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“ - tai gairės, padėsiančios auklėtojams, tėvams, švietimo pagalbos specialistams geriau suprasti, ko per pirmuosius šešerius metus gali pasiekti vaikas, padedančios geriau atpažinti vaiko ugdymosi pasiekimus ir poreikius, rengti ir atnaujinti įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą, atlikti vaikų pasiekimų vertinimą, pritaikyti ją kiekvienam vaikui pagal jo poreikius ir gebėjimus taikant veiklų diferencijavimą ir individualizavimą.
Iššūkiai ir diferencijavimo būtinybė praktikoje
Nors teisinis pagrindas ir metodinės rekomendacijos egzistuoja, praktikoje tenka susidurti su iššūkiais. Dažnai vaikai yra vertinami paviršutiniškai, lyginant jų pasiekimus su kitų tokio paties amžiaus vaikų pasiekimais, užuot vaiką vertinus kaip asmenybę ir vertinant jo asmeninį augimą. Taip pat dažnai susiduriama su stereotipu, kad vaikų vertinimas yra momentinis ir jį galima atlikti labai greitai.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos visuomenės poreikius vaikus ugdyti inovatyviai, šiuolaikiškai, atkreipiant dėmesį į jų charakterių skirtybes, raidos ypatumus ar priimtinus mokymosi būdus patenkina tik iš dalies. Tai reiškia, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos, rengiančios bendrąją programą, bei pedagogai, kuriantys metinius planus, turi atsižvelgti ne tik į bendrus visos grupės poreikius pagal amžiaus tarpsnį, bet parengti programą ir ugdymo turinį ir tiems vaikams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, atkreipti dėmesį į užduočių individualizavimą ir diferencijavimą, sudaryti sąlygas vaikams mokytis patiems kuriant savivaldų ugdymą, veiklos turėtų būti tokios, kurios ugdytų įvairias pasiekimų sritis.
24. Visavertis skirtingų gebėjimų ir poreikių vaikų ugdymas(is)
Dėl to būtina ieškoti naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo būdų, atkreipti dėmesį į užduočių individualizavimą ir diferencijavimą, sudaryti sąlygas vaikams mokytis patiems kuriant savivaldų ugdymą. Taip pat pastebimas papildomų įstaigose dirbančių specialistų trūkumas, per mažas dėmesys vaikų savarankiškumo ugdymui, individualiam darbui su vaikais, atsižvelgiant į skirtingus jų gabumus, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių.
Pedagogų kvalifikacijos kėlimas ir programų atnaujinimas
Siekis gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę reikalauja nuolatinio pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir programų atnaujinimo. Šios ilgalaikės programos dėka pedagogai įtvirtins jau turimas žinias, kad vaikų vertinimas yra nuolat besitęsiantis procesas, ir įgis praktinių įgūdžių, kaip pasigaminti priemones, padėsiančias kokybiškiau įvertinti skirtingas vaikų pasiekimų sritis. Šios ilgalaikės programos dėka ikimokyklinio ugdymo pedagogai ne tik įgaus teorinių žinių apie vaikų vertinimo ir įsivertinimo, veiklų individualizavimo bei diferencijavimo, savivaldaus mokymosi svarbą bei pagilins žinias, kaip padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams.
Ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimas - tai vienas iš būdų pakelti ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbo kokybę, prisidėti prie naujų bendruomenės gebėjimų ir įgūdžių puoselėjimo.
Ikimokyklinio ugdymo programų analizė ir pasidalytosios lyderystės vaidmuo
Siekdami tikslų gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę, „Edu Vilnius“ užsakymu, VDU Švietimo akademijos mokslininkė dr. Agnė Brandišauskienė atliko Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo programų analizę. Viena iš esminių šio tyrimo įžvalgų - pasidalytosios lyderystės svarba ikimokyklinio ugdymo programos kokybei.
Nustatyta, jog sąlygas kokybiškų ugdymo programų įgyvendinimui sudaro šie svarbiausi pasidalytosios lyderystės dėmenys:
- bendravimas ir bendradarbiavimas;
- atsakomybės;
- iniciatyva;
- sprendimo priėmimas.
Tyrime plačiau atskleidžiama, kurie dėmenys svarbiausi mokytojams, o kurie - vadovams, taip pat pasidalytosios lyderystės tendencijos priklausomai nuo ugdymo įstaigos dydžio. Daugiau nei pusė atsitiktine tvarka atrinktų 56 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo mokyklų programos įvertintos kaip aukštos kokybės.
Programų tikslas beveik visose tyrime dalyvavusiose ugdymo įstaigose buvo susietas su vaiko galių plėtojimu, o uždaviniai suformuluoti konkrečiai bei taip, kad atlieptų vaikų poreikius, išskirti stiprieji ikimokyklinio ugdymo programų turinio aspektai bei įvardinti požymiai, kuriems reikėtų papildomo dėmesio.
Tačiau tyrėja pastebėjo, jog programose nepakankamai dėmesio skiriama individualių vaiko poreikių pažinimui ir atliepimui; nepakankamai dėmesio šeimos kultūros pažinimui ir bendradarbiavimui; įvardijamiems ugdymo principams trūksta teorinio pagrindo. Be jau minėtų įžvalgų tyrime rasite ir ikimokyklinio ugdymo programose įvardijamos pasiekimų vertinimo sistemos ir jos kokybės kriterijų apžvalgą.
tags: #ikimokykliniu #istaigu #programos #diferencijavimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
