Kūdikių pėdų prakaitavimas: priežastys, požymiai ir priežiūros rekomendacijos

Prakaitavimas - tai natūrali organizmo funkcija, padedanti palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, jį atvėsinti ir atsikratyti toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų. Kiekvieno mūsų odoje yra apie 3 milijonai prakaito liaukų, atliekančių labai svarbią organizmo funkciją.

Kūdikių oda yra maždaug du kartus plonesnė nei suaugusiųjų, todėl ji greičiau įkaista ir sudrėksta. Jų prakaito liaukos dar nėra pilnai išsivysčiusios, todėl prakaitas nepasišalina taip efektyviai ir lieka odoje. Dėl to susidaro smulkūs bėrimai, kurie ypač pastebimi karštomis dienomis arba tada, kai kūdikis yra per šiltai aprengtas. Prakaitinis bėrimas yra viena dažniausių kūdikių odos problemų, ypač šiltuoju metų laiku arba tada, kai mažylis aprengiamas per šiltai.

Kodėl kūdikių pėdos prakaituoja?

Prakaitavimas yra natūralus kūno temperatūros reguliavimo būdas ir organizmo atsakas į aukštą aplinkos temperatūrą, fizinį krūvį bei nervinę būseną. Kiekvienas sveikas, suaugęs žmogus per parą išskiria maždaug 500 ml prakaito. Deja, tai neretai priverčia jaustis nejaukiai ir ieškoti būdų, ką padaryti, kad neatsirastų nemalonus prakaito kvapas, ant drabužių nesimatytų dėmių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kodėl prakaitas turi kvapą ir kaip pasirūpinti šiltuoju sezonu daugiausiai prakaituojančiomis galūnėmis - pėdomis.

Daugiausia prakaito liaukų - 450-500 viename kvadratiniame centimetre - yra delnuose, pažastyse, paduose, kaktoje, skruostuose. Kūdikių oda kur kas jautresnė šilumai, todėl prakaitinis bėrimas jiems atsiranda greičiau ir dažniau nei suaugusiems. Dažniausiai pėdos prakaituoja mūvint sintetines kojines, avint netinkamus, orui nelaidžius uždarus batus. Taip pat kūdikių pėdų prakaitavimą gali lemti ir per didelis kūdikio svoris, kada vaikas sveria iki 10 proc. daugiau nei amžiaus normos vidurkis.

Galimos medicininės priežastys

Jeigu kūdikiui pastebimas delniukų, pėdučių prakaitavimas, būtinai reikia stebėti, ar mažylį maitinant neprakaituoja jo skruostai, kakta ar nosis, ar kūdikis netrina pakaušio į vystyklą, padėtą po galva, ar pakaušis nenuplikęs. Būtina atkreipti dėmesį, koks prakaito kvapas. Jeigu aptikote minėtų vietų prakaitavimą, ir prakaito kvapas rūgštokas, kreipkitės į gydytoją, nes toks prakaitavimas - vienas rachito požymių.

Dėl vitamino D, labai individualu. Kai kuriais atvejais, vitamino D kiekis viršijo normą kelis kartus. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoja ir pasidaryti vitamino D tyrimą. Anot vaistininkės, gausiai prakaituojančios pėdos praranda daug drėgmės, todėl rekomenduojama naudoti pėdų kremus su apsauga nuo grybelių, arba dezinfekuojančius avalynės purškalus.

Kaip atpažinti kūdikių pėdų prakaitavimą ir galimas pasekmes

Nors prakaitinis bėrimas dažnai atrodo įspūdingai ir gali išgąsdinti tėvus, iš tiesų jis paprastai yra nekenksmingas ir gana greitai praeina, kai tik pašalinama šilumos ar drėgmės priežastis. Ant odos gali atsirasti rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių ar vandeningų pūslelių. Bėrimai yra smulkūs, primenantys spuogelius ar pūsleles. Odos iškilimai gali būti iki 1-3 mm skersmens.

Kūdikių oda yra itin jautri, o jų prakaito liaukos dar nėra visiškai subrendusios, todėl prakaitas lengvai užsilaiko odoje ir sukelia smulkius, rausvus ar skaidrius bėrimus. O ir pastarieji bėrimai skiriasi priklausomai nuo prakaitinės tipo.

Kaip palengvinti ir išvengti kūdikių pėdų prakaitavimo?

Prakaitinio bėrimo gydymas kūdikiams yra paprastas, bet reikalauja jautraus požiūrio. Kadangi kūdikių oda yra itin gležna, svarbiausia - švelnumas, vėsinimas ir drėgmės mažinimas. Teisingai prižiūrint, bėrimas dažniausiai praeina per 1-3 dienas. Prakaitinė nėra laikoma rimta būkle. Dažniausiai ji išnyksta savaime, ant odos nelieka randų.

Vėsinimas ir drėgmės mažinimas

• Atvėsinkite kūdikio odą. Bėrimų sumažinsite odą vėsindami. Jeigu vaikelis stipriai sukaito, nuneškite jį į pavėsį arba vėsinamą patalpą.
• Pasistenkite, kad oda išliktų sausa. Atkreipkite dėmesį į labiau drėkti linkusias odos vietas - kaklą, sauskelnių sritį, kitas sritis, kuriose labiau kaupiasi prakaitas, šlapimas ar seilės.
• Reguliariai tikrinkite kūno temperatūrą, ypač karštu oru.
• Būkite vėsesnėje aplinkoje. Pakankamas kiekis skysčių.
• Vėsinkite vaikelio kambarį. Jeigu naktį karšta, kūdikio kambaryje įjunkite oro kondicionierių arba ventiliatorių.

Tinkama apranga ir avalynė

• Neprirenkite per storai. Kai lauke šilta, vaikelį aprenkite laisvais, lengvais drabužėliais. Žiemą drabužius sluoksniuokite, venkite sunkios, storos aprangos.
• Natūralus audiniai, pavyzdžiui, medvilnė ar merinų vilna, sugeria drėgmę. Kai kurie specialūs pluoštai ją ir išgarina.
• Avėkite laisvesnius natūralios odos ar atvirus batus ar basutes, šlepetes, kad kojos galėtų vėdintis ir mažiau drėkti.
• Labai svarbu mūvėti tik natūralaus pluošto, pavyzdžiui, medvilnės kojines. Kojines keiskite 2-3 kartus per dieną.

Higiena

• Kojas plaukite 2-3 kartus per dieną po vėsiu, tačiau ne šaltu vandeniu. Mūsų oda turi apsauginį riebalinį sluoksnį, kurį nuplovus, sudarome palankią terpę kauptis bakterijoms. Dažnai manoma, kad apsiprausus šaltu vandeniu, mažiau prakaituosime, tačiau anaiptol - šaltas vanduo dar labiau skatina prakaitavimą.
• Nuprausę vaikelio odą, leiskite jai išdžiūti natūraliai arba nusausinkite ją rankšluosčiu švelniai glostydami, o ne trindami.
• Dezinfekuoti nešiojamos avalynės vidų. Kasdien nešiojama ta pati avalynė nesuspėja gerai išdžiūti.

Odos raminimas

Reikėtų vengti riebių kremų, vazelininių tepalų, stipriai kvepiančių priemonių ir bet ko, kas galėtų dar labiau užkimšti poras. Nenaudokite kūdikių pudros, talko miltelių. Jei oda labai sudirgusi, galima naudoti panthenolį ar alavijo gelį. Trumpai kirpkite vaikelio nagus: taip jis mažiau kasysis, jei išbertą odą pradėtų niežėti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai prakaitinė išnyksta savaime. Visgi, jei pastebime, kad prakaitavimas vargina dažniau nei įprastai, ypač naktį, organizme gali slypėti kita būklė, pavyzdžiui, mažakraujystė, onkologinių susirgimų užuomazgos, vitamino D trūkumas, hormonų disbalansas. Padidėjęs prakaitavimas taip pat gali įspėti, kad yra sutrikusi skydliaukės veikla, tad kyla cukrinio diabeto ar infekcijų rizika. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jeigu aptikote pėdučių prakaitavimą ir prakaito kvapas yra rūgštokas, kreipkitės į gydytoją, nes toks prakaitavimas - vienas rachito požymių.
• Jei niežulys stiprus, pasitarkite su gydytoju: galbūt jis skirs niežulį palengvinančių kremų ar kitų priemonių.
• Kai atsiranda pūlinukų, karščiavimas arba bėrimas nepraeina 3-5 dienas. Tokiais atvejais gali būti prisijungusi antrinė infekcija, todėl gydymas gali būti kitoks.
• Jeigu vaikas nuolat gausiai prakaituoja, pravartu padaryti kraujo tyrimą, patikrinti, ar nėra mažakraujystės, ypač jei vaikas išrankus valgytojas.
• Jei vaikas labai prakaituoja nuo kūdikystės, reikėtų pasidomėti, gal vienas ar keli jo artimiausi giminės (4 seneliai ir tėvai) irgi linkę prakaituoti? Kiekvienas iš mūsų iš savo senelių, tėvų paveldime daug savybių, taigi ir polinkį daugiau ar mažiau prakaituoti.
• Gausus prakaitavimas, ypač naktį, kai kada yra lėtinių, užsitęsusių ligų, tarp jų ir tuberkuliozės, vienas iš simptomų. Jokia liga nėra nustatoma aptikus vieną simptomą, visuomet jų esti daugiau.

tags: #prakaituoja #kudikio #pedos

• Informacija lankytojams ir tvarka
• Geriausias vaikiškas kombinezonas: į ką atkreipti dėmesį?
• Sužinokite, koks mėnuo yra 27 nėštumo savaitė
• Išsamus vadovas apie 50mg/g tepalo vaistines
• Patogios pižamos vaikams