Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu gali pasireikšti nauji ar paūmėti esami miego sutrikimai. Nėštumo metu neatsakingai vartojami vaistai gali pakenkti ne tik būsimajai mamai, bet ir besivystančiam kūdikiui. Sudėtinga įvertinti nėštumo metu vartojamų vaistų saugumą ar realią potencialią žalą, nes vaistų vartojimo tyrimai su nėščiosiomis, žinoma, nėra atliekami. Nėštumo metu labai svarbu pasirinkti vaistus, maisto papildus, žolelių preparatus, kurių poveikis nėščiosioms ir besivystančiam vaisiui yra žinomas. Reikėtų vartoti mažiausią galimą vaisto dozę ir pasirinkti trumpiausią galimą vartojimo laikotarpį. Šiame straipsnyje aptarsime raminamųjų vaistų vartojimo nėštumo metu aspektus, įskaitant galimą riziką, naudą ir alternatyvius gydymo būdus.
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai bet koks vartojamas vaistas gali turėti įtakos ne tik jos, bet ir besivystančio kūdikio sveikatai.
Nėštumo nemiga gali pradėti kamuoti bet kurį trimestrą, tačiau dažniau ji pasireiškia per pirmąjį ir trečiąjį trimestrus, o antrąjį trimestrą būsimosios mamos įprastai miega geriau. JAV nėštumo asociacijos duomenimis, nemiga vargina apie 78 proc. nėščiųjų. Miego trukmė dažnai trumpėja vėlesnėse nėštumo fazėse. Tiksliai numatyti, kiek laiko tęsis nemiga, neįmanoma.
Nėštumas dažnai susijęs su įvairiais fiziologiniais pokyčiais, kurie gali sutrikdyti miegą. Su nėštumu susiję veiksniai, galintys sutrikdyti miegą, yra rėmuo, naktinis oksitocino išsiskyrimas, nikturija ir vaisiaus judėjimas. Dažnai su trumpesne miego trukme yra siejami šie veiksniai: pirmasis nėštumas, jaunesnis ir vyresnis motinos amžius, padidėjęs kraujo spaudimas. Nėštumo nemiga taip pat gali paūmėti dėl netinkamų vadinamosios miego higienos įpročių.

Ilgai trunkantys miego sutrikimai nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims didina naujų ar pasikartojančių nuotaikos sutrikimų riziką, yra siejami su pailgėjusia gimdymo trukme, didesne priešlaikinio gimdymo rizika bei didina cezario pjūvio atlikimo pirmagimio besilaukiančioms nėščioms moterims tikimybę. Nėščios moterys, sergančios narkolepsija, turi didesnę anemijos ir gliukozės toleravimo sutrikimo išsivystymo riziką, nors reikšmingų vidutinio naujagimių svorio ir gestacinio amžiaus pokyčių gimimo metu nėra nustatyta, tačiau ištirta, kad gimdymas gali paskatinti katapleksiją.
Kitos nemigos pasekmės:
Nustatyta, kad maždaug 15-20 proc. nutukusių nėščiųjų serga obstrukcine miego apnėja.
| Miego sutrikimas / Išdava | Galimos pasekmės motinai | Galimos pasekmės vaisiui / naujagimiui |
|---|---|---|
| Lėtinė nemiga | Nuotaikos sutrikimų rizika, pailgėjusi gimdymo trukmė, didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, didesnė cezario pjūvio tikimybė | Poveikis bendrai vaisiaus raidai, mažesnis gimdymo svoris (nepaminėta tiesiogiai, bet galimos kitų sutrikimų pasekmės) |
| Narkolepsija nėštumo metu | Anemijos ir gliukozės toleravimo sutrikimo rizika, gimdymas gali paskatinti katapleksiją | Anemija, gliukozės toleravimo sutrikimas (dėl motinos būklės), naujagimių svorio ir amžiaus pokyčių paprastai nenustatoma |
| Nemiga apskritai | Per didelis svorio padidėjimas, gestacinis diabetas, aukštas kraujo spaudimas, preeklampsija | Prastesnis aprūpinimas deguonimi, vaiko anemija, vaisiaus raidos sulėtėjimas, didesnis naujagimio svoris |
| Obstrukcinė miego apnėja | Gestacinio diabeto, aukšto kraujo spaudimo ir preeklampsijos rizika (nėščiųjų nutukimas) | Prastesnis aprūpinimas deguonimi (dėl motinos kvėpavimo sutrikimų) |
Miego ritualai svarbūs ne tik kūdikiams, bet ir nėščiosioms. Taigi, būtina susikurti sveiką miego rutiną. Tai padeda greičiau atsipalaiduoti ir užmigti. Jei kiekvieną vakarą laikotės panašios rutinos, ir kūnas, ir protas žino, kas laukia, ko tikėtis.

Gydymo būdų reikėtų ieškoti, jei nemiga tęsiasi ilgesnį laiką (t. y. yra lėtinė). Nėščiosioms pasireiškusių miego sutrikimų gydymo tikslai yra skatinti atkuriamąjį miegą ir atkurti jo teikiamą naudą tiek motinai, tiek vaisiui. Vaisiui įtaką daro bet kokie motinos nėštumo metu vartojami vaistai. Skiriant bet kokį medikamentą miego kokybei pagerinti nėštumo metu, būtina atsižvelgti į šio vaisto riziką bei naudą motinai ir vaisiui.

Benzodiazepinai veikia limbinį, gumburo, pagumburio centrinės nervų sistemos lygius ir didina gama aminosviesto rūgšties (GABA) neurotransmisiją. Jie veikia per moduliacinę GABAA receptorių komplekso vietą ir sukelia raminamąjį, anksiolitinį, antiepilepsinį poveikį. Benzodiazepinai dažniausiai naudojami nemigai, nerimui ir traukuliams gydyti. Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam nemigos ir nerimo gydymui, tačiau yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką. Nustatyta, kad tai yra susiję su didele priklausomybės, abstinencijos, mieguistumo, pažintinių funkcijų sutrikimo, griuvimų ir lūžių rizika. Benzodiazepinai lengvai pereina placentą ir patenka į vaisiaus audinius, tačiau tyrimai rodo, kad benzodiazepinai nėra teratogeniški. Ankstyvieji atvejo ir kontrolės tyrimai parodė padidėjusį lūpos ar gomurio nesuaugimo dažnį vartojant benzodiazepinus, tačiau šios išvados nebuvo patvirtintos vėlesniuose tyrimuose. Vis dėlto yra įrodymų, kad benzodiazepinai gali padidinti priešlaikinio gimimo ir mažesnio gimdymo svorio riziką.
Vaistams, priklausantiems hipnotinių benzodiazepino receptorių agonistų (HBRA) klasei, dar vadinamiems Z vaistais, priskiriamas imidazopiridino zolpidemas, pirazolo ir pirimidino zaleplonas, ciklopirolonai, zopiklonas ir eszopiklonas. HBRA - šiuo metu pasaulyje dažniausiai skiriami migdomieji vaistai, įskaitant ir nėščias moteris. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie yra GABAA receptorių agonistai, trumpinantys užmigimo laiką, gerinantys miego kokybę. Manoma, kad jie tik minimaliai sutrikdo miego architektūrą. Dažniausi su šios grupės vaistais siejami nepageidaujami reiškiniai yra atminties sutrikimai, nuovargis dieną, haliucinacijos, fiziologinė priklausomybė ir kt. HBRA, kaip ir benzodiazepinai, pereina placentos barjerą. Teigiama, kad HBRA, vartojami įprastomis terapinėmis dozėmis, nedidina įgimtųjų apsigimimų rizikos. Vis dėlto yra ištirtas atvejis, kai vartojant dideles zolpidemo dozes pirmąjį nėštumo trimestrą, išsivystė nervinio vamzdelio defektai. Nustatyta, kad HBRA gali padidinti priešlaikinio gimimo tikimybę, yra susiję su mažesnio gimimo svorio naujagimiais. Tiesa, šie duomenys buvo nustatyti nedidelės imties tyrimuose.
Manoma, kad, nepriklausomai nuo klasės, visi šiuo metu rinkoje esantys antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius, serotoniną, norepinefriną, dopaminą ir taip gydo depresiją bei nerimą. Dėl kai kurių antidepresantų sedacinio poveikio šios grupės vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu. Dažniausiai skiriami tricikliai antidepresantai (TCA), piperazinoazepinas (mirtazapinas), serotonino-2 receptorių antagonistai ir serotonino reabsorbcijos inhibitorius, trazodonas. Doksepinas ir amitriptilinas yra TCA, kurie mažomis dozėmis dažniausiai naudojami sutrikus miegui. Manoma, kad jų hipnotinis poveikis yra susijęs su jų antihistaminerginėmis savybėmis. TCA nepageidaujami reiškiniai yra sumišimas, vidurių užkietėjimas, sutrikusi rega, svorio priaugimas, tachikardija, širdies aritmijos, o perdozavus - mirtis. Suaugusieji paprastai gerai toleruoja mažą doksepino dozę, skiriamą nemigai gydyti. Medikai, gydantys depresiją kartu su nemiga ir blogu apetitu, dažnai naudojasi pagrindiniais nepageidaujamais mirtazapino reiškiniais - mieguistumu, apetito ir svorio didinimu. Trazodonas, kuris iš pradžių buvo sukurtas kaip antidepresantas, dabar beveik išimtinai naudojamas nemigai gydyti. Dažniausiai jis yra gerai toleruojamas, gerina miego kokybę ir sutrumpina užmigimo laiką.
Tyrimuose nepastebėta ryšio tarp antidepresantų vartojimo perinataliniu laikotarpiu ir padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Nustatyta šiek tiek padidėjusi mažo svorio naujagimio ir priešlaikinio gimdymo tikimybė, tačiau tyrimų rezultatus galėjo paveikti pagrindinė liga. Tyrimų duomenimis, vartojant antidepresantus vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, nedaug padidėja kvėpavimo takų simptomų, įskaitant nuolatinę naujagimio plautinę hipertenziją, rizika, tačiau absoliuti rizika yra labai maža. Sisteminėje mirtazapino vartojimo nėščioms moterims apžvalgoje nustatyta, kad gali padidėti savaiminio aborto rizika, tačiau šie rezultatai galėjo būti susiję su pagrindine liga. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp prenatalinio mirtazapino vartojimo ir įgimtųjų apsigimimų. Antidepresantų vartojimas nėštumo metu siejamas su neigiamu neurofiziologiniu poveikiu naujagimiams (dirglumu, drebuliu, nervingumu, miego sutrikimais), žinomu kaip naujagimių adaptacijos sindromas, tačiau šie simptomai paprastai būna trumpalaikiai. Pastebėtas papildomas neurologinis poveikis naujagimiams - neįprasti bendrieji judesiai, tačiau šiuos rezultatus reikia vertinti itin atsargiai, nes daugelio tų pačių tyrimų metu motinoms buvo pasireikusi ir negydoma depresija.
Antipsichoziniai vaistai pirmiausia veikia kaip dopamino receptorių antagonistai. Pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai (pasižymintys D2 receptorių slopinimu) veikia iš esmės vienodai (skiriasi stiprumas). Antros kartos antipsichoziniai vaistai neturi tokio vienodo poveikio ir pasižymi serotonino receptorius slopinančiu poveikiu. Antipsichozinių vaistų vartojimas nemigai gydyti tapo dažnu reiškiniu, tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių nėščiosios neturėtų jų vartoti (jei pagrindinė indikacija yra nemiga). Daugelio antipsichozinių vaistų raminamasis poveikis gali būti naudingas gydant psichozę ir nuotaikos sutrikimus. Sedaciniu poveikiu pasižymintys antros kartos antipsichoziniai vaistai yra klozapinas, olanzapinas, kvetiapinas ir risperidonas. Olanzapinas ir klozapinas dėl skirtingo prisijungimo prie baltymų lygio prasiskverbia pro placentą greičiau nei kvetiapinas ir risperidonas. In vivo atliktų tyrimų metu nustatyta, kad antipsichozinių vaistų koncentracija motinos kraujyje sumažėja trečiąjį nėštumo trimestrą.
Naujausi antros kartos antipsichozinių vaistų tyrimai įrodė, kad šiuos vaistus galima vartoti perinataliniu laikotarpiu. Nenustatyta jokio ryšio su įgimtaisiais apsigimimais ar gestaciniu diabetu. Sørensen ir kolegų atliktame tyrime nenustatyta, kad nėščioms moterims, kurios vartojo ir vėliau nutraukė antipsichotinių vaistų vartojimą, padidėtų spontaninio aborto išsivystymo rizika, tačiau tai buvo susiję su negyvagimių rizikos padidėjimu (1,2 proc., palyginti su 0,6 proc.). JAV federalinė vaistų administracija 2011 metais paskelbė įspėjimą apie šią vaistų klasę dėl sukeliamų abstinencijos ir ekstrapiramidinių simptomų naujagimiams.
Melatoninas yra natūraliai išsiskiriantis neurotransmiteris, moduliuojantis visų žinduolių cirkadinį ritmą. Žinoma, kad nėštumo metu melatoninas daro įtaką vaisiaus lytiniam brendimui ir padidėjusiai endogeninio melatonino sekrecijai. Melatoninas taip pat gaminamas ir placentoje. Jis apsaugo nuo molekulinių pažeidimų bei ląstelių disfunkcijos, išsivystančios dėl oksidacinio streso. Apie egzogeninio melatonino vartojimą nėštumo metu yra nedaug duomenų. Tyrimai, analizuojantys melatonino poveikį naujagimiams, yra atlikti su pelėmis. Jų rezultatai prieštaringi. Kai kurie rodo, kad melatoninas veikia neuroprotekciškai esant toksinų poveikiui, kiti rodo reprodukcinių hormonų sekrecijos ir cirkadinio ritmo po gimdymo sutrikimą.
Difenhidraminas ir hidroksizinas yra plačiai vartojami nėštumo metu, tačiau atlikta nedaug šių vaistų saugumo profilio žmonėms tyrimų. Khazaie ir kolegų tyrimas įvertino nemigos gydymo antihistamininiais vaistais trečiojo nėštumo trimestro metu poveikį miegui ir depresijos po gimdymo simptomams. Šiame tyrime dalyvavo 54 nėščiosios, kurioms atsitiktine tvarka buvo paskirta trazodono 50 mg/p., difenhidramino 25 mg/d. arba gydymas placebu. Trazodonas ir difenhidraminas labai pagerino miego trukmę, miego efektyvumą, palyginti su placebu. Abu vaistai sumažino depresijos simptomus. Doksilamino yra daugelyje nereceptinių miego gerinimo priemonių. Einarsonas su kolegomis palygino 53 nėščias moteris, vartojančias hidroksiziną, su 23 moterimis, vartojančiomis cetiriziną, ir kontroline grupe, tačiau nenustatė reikšmingų skirtumų tarp savaiminio, terapinio abortų ar negyvagimių gimimo rizikos. 2005 metais buvo pranešta apie naujagimio abstinencijos sindromo pasireiškimo atvejį, siejamą su hidroksizino vartojimu (150 mg/d.). Izraelio teratogeninių veiksnių informacijos tarnyba stebėjo 37 nėščiąsias, vartojančias hidroksiziną, ir nenustatė padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Li ir kolegų atliktame tyrimas nenustatyta reikšmingų difenhidramino ir doksilamino sąsajų su įgimtaisiais apsigimimais. Kitas tyrimas nustatė galimą difenhidramino, doksilamino ir apsigimimų ryšį, tačiau buvo sukritikuotas dėl šališkumo ir santykinai mažos imties.
Xonvea 20 mg/20 mg modifikuoto atpalaidavimo tablečių sudėtyje yra du vaistai (veikliosios medžiagos), vadinamos doksilamino-vandenilio sukcinatu ir piridoksino hidrochloridu. Doksilamino-vandenilio sukcinatas priklauso „antihistamininiais“ vadinamų vaistų grupei. Piridoksino hidrochloridas yra kitas vitamino B6 pavadinimas. Xonvea skiriamas nėščioms moterims, siekiant padėti pašalinti šleikštulį (pykinimą) ir vėmimą. Jo vartojama tais atvejais, kai dieta ar kitoks medikamentinis gydymas nebūna veiksmingi. Xonvea vartoti draudžiama, jeigu yra alergija doksilamino-vandenilio sukcinatui, kitokiems antihistamininiams vaistams (pvz., difenhidraminui), piridoksino hidrochloridui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai; jeigu vartojate vaistų depresijos gydymui, vadinamų „monoaminooksidazės inhibitoriais“ (MAOI) arba per paskutines 14 dienų vartojote MAOI; jeigu sergate porfirija (labai reta medžiagų apykaitos liga). Xonvea gali sukelti mieguistumą: vartodama šį vaistą nevairuokite automobilio ar dviračio ir nevaldykite jokių įrankių ar mechanizmų. Be to, nedarykite kitų veiksmų, kuriems reikia viso Jūsų dėmesio, nebent gydytojas pasakytų, kad tai daryti galima. Nevartokite Xonvea, kai vartojate vaistų nuo kosulio ir peršalimo, migdomųjų, tam tikrų skausmą malšinančių vaistų arba alkoholio. Vartojant Xonvea kartu su kitais vaistais, kurie veikia „centrinę nervų sistemą“, galite jaustis labai mieguista ir dėl to galite pargriūti arba gali įvykti kitų nelaimingų atsitikimų. Xonvea nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes trūksta klinikinių duomenų.
Dopamino agonistai, įskaitant pramipeksolį, ropinirolį ir rotigotiną, yra laikomi pirmojo pasirinkimo vaistais gydant NKS nesilaukiančioms moterims ir suaugusiems pacientams. Karbidopa-levodopa gali būti naudojamas NKS simptomams malšinti, tais atvejais, kai simptomai pasireiškia su pertraukomis vakarais, prieš miegą, prabudus naktį arba yra susiję su specifine veikla, pavyzdžiui, ilgai trunkančiu važiavimu automobiliu. Dopamino agonistai, tokie kaip bromokriptinas, kabergolinas ir pergolidas neturėtų būti naudojami NKS gydyti, nes jie siejami su širdies vožtuvų fibroze ir kitomis fibrozinėmis reakcijomis. Dažniausi dopamino agonistų nepageidaujami reiškiniai yra pykinimas ir galvos svaigimas (kurie paprastai išnyksta per 10-14 dienų), rečiau - nosies užgulimas, vidurių užkietėjimas, nemiga ir kojų edema (grįžtami, nutraukus gydymą). Vartojant didesnes dozes, gali išsivystyti hipersomnija. Gydymą ribojančios nepageidaujamos reakcijos - NKS simptomų pablogėjimas anksčiau dieną, po vakarinės vaistų dozės, impulsų kontrolės sutrikimai ir kt.
Literatūros apie farmakologinį NKS gydymą nėštumo metu yra nedaug, todėl buvo suburta 9 ekspertų tarptautinė darbo grupė, kurios tikslas parengti NKS diagnozavimo ir gydymo nėštumo ir žindymo metu gaires. Ši ekspertų grupė 2015 metais pateikė perinatalinio NKS nefarmakologinio (geležies papildymo) ir farmakologinio gydymo rekomendacijas. Kaip ir kalbant apie kitus vaistus, darbo grupė reikalavo įvertinti dopamino agonistų vartojimo gydant NKS nėštumo metu rizikos ir naudos santykį. Nors yra daugiau įrodymų apie neskalsių dopamino agonistų veiksmingumą gydant NKS, palyginti su karbidopa-levodopa, tačiau daugiau saugumo duomenų yra apie karbidopa-levodopa vartojimą nėštumo metu. Registruoti 38 karbidopa-levodopos vartojimo malšinant NKS simptomus nėštumo metu atvejai ir didelės malformacijos ar kiti nepageidaujami reiškiniai nebuvo nustatyti. Dėl galimo neigiamo poveikio kaulų vystymuisi derėtų vengti levodopos ir benserazido derinio. Kadangi duomenų apie neskalsių dopamino agonistų saugumą nėštumo metu yra nedaug, ekspertų darbo grupė įvertino šiuos vaistus kaip turinčius nepakankamai įrodymų, kad būtų galima priimti sprendimą. Darbo grupės rekomendacijose nurodyta vengti skalsių dopamino agonistų NKS nėštumo metu gydyti, atsižvelgiant į jų fibrozinių reakcijų potencialą.
Stimuliantai, tokie kaip metilfenidatas, modafinilas ar atomoksetinas, nors ir naudojami perinataliniams miego sutrikimams gydyti, tačiau jie nebuvo sistemingai ištirti. Danijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 480 moterų, nėštumo metu vartojusių minėtus stimuliantus, nustatyta dvigubai didesnė sukeltų abortų ir persileidimų rizika, tačiau rezultatus greičiausiai paveikė kitos indikacijos.