„Taip gimė žvaigždė“: Istorija, muzika ir jos kūrėjai
Kino juostai „Taip gimė žvaigždė“, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko Lady Gaga ir Bradley Cooperis, prognozuojami puikūs įvertinimai „Oskaruose“. Kino salės lūžta nuo žiūrovų, keliaujančių šį filmą pamatyti ne po kelis kartus. Garso takelis - dar viena priežastis įsimylėti juostą. Pagrindinei filmo dainai neliko abejingi ir garsūs šalies atlikėjai Monique bei Justinas Jarutis. Jie perdainavo kūrinį „Shallow“, kuriuo pasidalijo su gerbėjais.
Spalio 5 dieną kino kompanija „Warner Bros“ pristatė ketvirtąją tragiškos meilės istorijos „Taip gimė žvaigždė“ ekranizaciją. Pirmoji filmo ekranizacija pasirodžio 1937 metais, vėliau filmas vėl pasirodė 1954 metais, o trečioji ekranizacija įvyko 1976-aisiais.
„Taip gimė žvaigždė“ - savotiškas B. Cooperio debiutas, kadangi jis - vienas iš juostos režisierių. Be muzikos aktorius neįsivaizdavo šios premjeros, todėl pasikvietė, jo nuomone, ne tik talentingą aktorę, bet ir įspūdingą dainininkę Lady Gagą. Romantinė drama pasakoja apie senstantį muzikantą Džeksoną, kuris atranda - ir įsimyli - savo kelio dar tebeieškančią jauną muzikantę. Ši jau nebesitiki, kad jos svajonei tapti žymia dainininke yra lemta išsipildyti, kol kartą Džeksonas, tiesiogine to žodžio prasme, išstumia ją į sceną.
Du garsūs Lietuvos atlikėjai Monique ir Justinas Jarutis nusprendė klausytojams padovanoti savą dainos „Shallow“ versiją. „Po savęs, žemėje, mums reikia palikti pėdsakus. Gėrio, grožio ir meno. Apčiuopiamus ir ne, girdimus ir regimus. Pakeisiančius visą pasaulį, ar tik dalį jo. Bet reikia. Šiuo darbu, atliktu kartu su nuostabiuoju dainininku ir draugu Justinu Jaručiu noriu pabrėžti tai kaip niekada stipriai. Nepaleiskit savęs! Raskit laiko sugauti TAI svajonei.
Niekada neklausau tokios muzikos. Tiesą sakant, jos nekenčiu. Akustinės gitaros, ilgi vyrų plaukai, reikšmingos minos dainuojant banalybes, žodžiai „love, baby“, nulaižyti balsai ir ištęstas aaa. Tačiau daugelis, net tie, kurie vakarais klausosi Davido Bowie per patefoną, sakė, kad filmas geras. Vienas kino kritikas, kurio nuomonę labai vertinu, apie juostą „Taip gimė žvaigždė“ atsiliepė irgi palankiai, minėdamas profesionalumą, gal net talentą. Kai Eli (Lady Gaga) įsidrąsinusi žengė į sceną dainuoti „Shallow“, ėmiau jaudintis, ar jai pavyks, o pavykus užliejo pasitenkinimo banga. Trumpai tariant, net sudrėko akys. Tiesą sakant, tą akimirką sutrikau. Klausiau savęs - nejaugi mane jaudina ši daina? Negana to, net keletą dienų po peržiūros klausiausi „Shallow“ darbe per ausines. Šis suvokimas mane pritrenkė. Mano nuomone, pats filmas yra, švelniai tariant, paprastas. Tačiau susidaro įspūdis, kad režisierius sugebėjo šią istoriją papasakoti neapsakomai intymiai ir švelniai. Manau, net ne fanai, bet ir didžiausi filmo priešininkai žiūrėdami „Taip gimė žvaigždė“ gali tai pajusti.
„Taip gimė žvaigždė“: kūrybinis procesas ir užkulisiai
Bradley Cooperio režisūrinis debiutas - ketvirta filmo „Taip gimė žvaigždė“ versija - trenkė lyg žaibas iš giedro dangaus. B. Cooperis giriamas už režisūrą ir vaidybą, o Lady Gaga įrodė, kad gali ne tik sėkmingai dainuoti, bet ir puikiai vaidinti. „Taip gimė žvaigždė“ jau susirinko nemažai „Auksinių gaublių“ nominacijų ir, kaip manoma, filmui bus itin sėkmingas visas ateinantis apdovanojimų sezonas. Žinoma, kuriant tokio masto filmą netrūksta paslapčių ir įdomių faktų. O žinant, kad tarp B. Cooperio ir Lady Gagos iš karto užsimezgė labai šiltas ryšys, bei turint omenyje visus kitus įdomius faktus apie šį filmą, jį žiūrėti dar įdomiau. Štai keli tokie faktai.
Vieną filmo sceną įkvėpė realus Lady Gagos ir B. Cooperio susitikimas. Pirmą kartą B. Cooperis ir Lady Gaga susitiko prieš kelerius metus per laidos „Saturday Night Live“ filmavimą. Tačiau itin didelės reikšmės turėjo jų antrasis susitikimas. 2016 m., po to, kai jau buvo pasirašęs sutartį dėl filmo „Taip gimė žvaigždė“, B. Cooperis ieškojo, kas galėtų suvaidinti Ally. Jis sudalyvavo viename labdaringame renginyje, skirtame padėti sergantiems vėžiu. B. Cooperis žurnalui „Vogue“ pasakojo: „Jos plaukai buvo sutepti geliu ir sušukuoti atgal ir ji dainavo „La Vie en Rose“. Aš tiesiog... pakilau į orą. Man labai patiko, kaip ji judėjo, kaip skambėjo jos balsas“. Jis iš karto suprato, norįs, kad Lady Gaga nusifilmuotų jo filme. O tas pasirodymas įkvėpė ir vieną pirmųjų scenų filme, kai Ally dainuoja „La Vie en Rose“, ir Jacksonas Maine`as ją įsimyli. Lady Gaga žurnalui „Vogue“ pasakojo, kad, susitikus aptarti filmo, tarp jos ir B. Cooperio užsimezgė ryšys.
Ketvirta „Taip gimė žvaigždė“ versija galėjo būti visai kitokia nei ta, kurią dalis jau matė. Kaip skelbia „Vogue“, iš pradžių filmą turėjo režisuoti Clintas Eastwoodas, jis ir paprašė B. Cooperio suvaidinti Jacksoną. Kažkuriuo metu pastarasis perėmė ir režisieriaus vaidmenį. 2011 m. buvo skelbta, kad C. Žurnalas „People“ skelbia, kad dar anksčiau Willas Smithas esą domėjosi šiuo filmu. Tiesa, jis norėjo vaidinti pagrindinį Jacksono vaidmenį, o ne juostą režisuoti. Teigiama, kad net jau buvo pasiektas susitarimas su „Sony Pictures“. O Ally vaidmenį esą turėjo atlikti Jennifer Lopez. Tačiau galiausiai idėja neprigijo, ir režisavimo reikalus perėmė B. Cooperis.
Po to, kai tarp Lady Gagos ir B. Cooperio užsimezgė ryšys, jiedu tapo labai artimi. „Mums iš karto buvo labai patogu vienam šalia kito. Mes tarsi susitarėme, kad aš tikiu ja kaip aktore, o ji tiki manimi, kaip dainininku“, - atskleidė aktorius. Filmavimo metu jiedu buvo susikūrę specialius kodinius žodžius. „Jeigu B. Cooperis norėjo, kad Lady Gaga suvaidintų šiltus jausmus, jis jai pašnabždėdavo „Tony“, - teigia „The Los Angeles Times“. Taip buvo daroma dėl artimų dainininkės ryšių su dainininku Tony Bennettu. O jeigu B. Cooperis norėjo, kad Lady Gaga susikoncentruotų, jis jai sušnibždėdavo „nindzė“ arba „žudikas“. Ir tokia sistema tikrai pasiteisino, nes B. Cooperis ir Lady Gaga puikiai atliko savo vaidmenis.
Net jeigu matėte tik filmo ištraukas, akivaizdu, kad jame Lady Gaga atrodo visiškai kitaip, negu esame įpratę. Nėra jokio įmantraus makiažo ir kostiumų. Jos plaukai natūralios rudos spalvos, ji beveik nepasidažiusi. Lady Gaga laikraščiui „The Los Angeles Times“ pasakojo, kad vos ne pačią pirmą dieną, kai ji su B. Cooperiu susitiko filmavimo aikštelėje, jis padavė jai drėgną servetėlę ir liepė nusivalyti makiažą. Lady Gaga suvokė, kad turi pasitikėti B. Cooperiu. „Iš karto atsidūriau toje vietoje, kurioje turėjau būti, nes mano veikėja nuolat kalba apie tai, kokia negraži jaučiasi. Tai buvo tikra“, - sakė Lady Gaga. Beje, dainininkei buvo gana sunku priprasti vaikščioti nepasidažius. Laidai „The Late Show With Stephen Colbert“ ji sakė, kad pasikeitė šukuoseną ir nustojo dažytis likus keliems mėnesiams iki filmavimo, kad galėtų įsijausti į savo veikėją.
Daug scenų filmui „Taip gimė žvaigždė“, kuriose Lady Gaga ir B. Cooperis kartu dainuoja kaip Jacksonas ir Ally, buvo filmuojama prieš didžiulę minią. Pasirodo, kad daugumoje scenų ta minia buvo reali. Kaip skelbia „Entertainment Weekly“, šios scenos buvo nufilmuotos per didžiulius festivalius kaip „Coachella“, „Stagecoach“ ir „Glastonbury“. Pavyzdžiui, per „Stagecoach“ festivalį jie dainavo 80 tūkst. žmonių miniai. „Iš pradžių man buvo labai baisu, - pasakojo B. Cooperis. - Pamiršti viską, kai atsiduri ant scenos priešais 30 tūkst. žmonių. Vos galėjau kvėpuoti. Tačiau pažvelgiau į Stefani ir atsipalaidavau. Aktoriumi tapo ir B. Cooperis.
Jeigu matėte filmą „Taip gimė žvaigždė“, tiesiog neįmanoma neįsimylėti mielo ir ištikimo Jacksono šuns. Rodos, kad juos siejo tikras ryšys. Pasirodo, kad šis šuo iš tiesų priklauso B. Cooperiui. „Nebuvo jokio nepotizmo. Tiesiog norėjau, kad būtų ryšys su šunimi. Jacksonas ir Ally neturi vaikų, tačiau jie turi šunį. Norėjau, kad tai būtų istorijos dalis. Taip pat svarbus yra tas faktas, kad Charlie yra pavadintas B. Cooperio velionio tėvo garbei. Vėliau B. Cooperis juokavo, kad po filmavimosi „Charlie susirado agentą, ir aš jau su juo labai mažai pasikalbu. Jis man nebeatskambina.
Paskutinė filmo scena, kai Lady Gaga scenoje dainuoja dainą „Never Love Again“, buvo nufilmuota po to, kai dainininkė sužinojo skaudžią naujieną. Interviu „Apple Music“ ji vėliau sakė, kad tą dieną, kai jai reikėjo filmuoti tą sceną, ji sužinojo, kad mirė jos artima draugė Sonia, kuri kelerius metus sirgo vėžiu. Lady Gaga pasakojo, kad paliko filmavimo aikštelę, kad galėtų aplankyti draugę, tačiau nespėjo jos pamatyti prieš mirtį.
Jeigu dar nematėte šio filmo, perspėjame, kad neskaitytumėte toliau! O jeigu jį jau matėte, tuomet žinote, kad pabaigoje Jacksonas nusižudo garaže, o vėliau Ally dainuoja ant scenos dainą, kurią Jacksonas jai parašė. „Warner Bros. Pictures Group“ valdybos pirmininkas Toby Emmerichas žurnalui „Variety“ pasakojo, kad pirminiame scenarijuje buvo numatyta visai kitokia pabaiga: Jacksonas turėjo „išplaukti į vandenyną ir ten nusižudyti“. Tačiau vėliau pabaiga buvo pakeista, sakė jis. „Pagal scenarijų, kurį turėjome, kai pradėjome filmuoti, jis išvažiuoja motociklu“, - pasakojo T. Emmerichas. Tačiau galiausiai B. Cooperis apsigalvojo. Anot T. Emmericho, galutinis rezultatas tikrai yra geriausias.
Dainos „Shallow“ reikšmė ir populiarumas
Kino juostai „Taip gimė žvaigždė“ prognozuojami puikūs įvertinimai „Oskaruose“. Garso takelis - dar viena priežastis įsimylėti juostą. Pagrindinei filmo dainai „Shallow“ neliko abejingi ir garsūs šalies atlikėjai Monique bei Justinas Jarutis, perdainavę kūrinį ir pasidaliję juo su gerbėjais.
Daina „Shallow“ tapo neatsiejama filmo dalimi, atspindinčia pagrindinių veikėjų santykių ir vidinių išgyvenimų raidą. Jos populiarumas tarp žiūrovų ir kritikų liudija apie jos emocinį poveikį ir meninę vertę.
Lady Gaga, Bradley Cooper - Shallow (from A Star Is Born) (Official Music Video)
Nors pati savaime baladė „Shallow“ galbūt ir nėra įspūdinga, jos klausytis norisi žiūrint į Lady Gagą ir B. Cooperį. Tai veikia dėl B. Cooperio režisūros ir natūralumo, buvimo veiksme akcentavimo.
Fredžio Merkjūrio ir „Queen“ istorija filme „Bohemijos rapsodija“
Žmogus, kuriam buvo lemta tapti Freddie Mercury, neatrodė kupinas entuziazmo, kai kartą, septintojo praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje, sėdėdamas viename iš Londono barų, niūriu balsu pareiškė: „Nebūsiu popžvaigždė." Netrukus rūškaną jo veidą nuskaidrino šypsena. Jis atsistojo, išskleidė į šalis rankas ir tarė: „Būsiu legenda!" Kaip prasitarė vėliau šį epizodą prisiminęs F. Mercury bendramokslis Chrisas Smithas, niekam nežinomo, vos dvidešimtį perkopusio menų studento lūpose toks pareiškimas skambėjo gana absurdiškai. Tačiau tiesa ta, kad tąsyk pademonstruota herojaus poza, kaip ir paties F. Mercury vardas, ilgainiui tapo pažįstami tūkstančiams. Taigi, stebuklas įvyko. Tapęs pagrindiniu grupės „Queen" vokalistu, F. Mercury pelnė tikros roko ikonos - superherojaus statusą. Galingu baritonu jis be vargo nukeliaudavo iki aukščiausių oktavų, suteikdamas operinio didingumo tokiems hitams kaip „We Are the Champions", „Somebody to Love" ir, žinoma, įspūdingo skambesio „Bohemian Rhapsody". Nežabojamai jo energijai, įtaigai ir kerinčiam, impozantiškam žavesiui pasiduodavo tūkstantinės į koncertus susirinkdavusios minios, rašoma portale „People". Net ir dabar, praėjus 27-eriems metams nuo F. Mercury mirties, jo charizma neatrodo bent kiek išblėsusi. Nemenką ažiotažą sukėlusią kino juostą „Bohemijos rapsodija" („Bohemian Rhapsody") su Rami Maleku, atlikusiu pagrindinį „Oskaru" įvertintą vaidmenį, derėtų pavadinti didžiausiu užmoju, bandant sukurti biografinę dramą, kurios siužetas pagrįstas F. Mercury šlovės istorija, - pasakojimą, virpinantį senųjų grupės „Queen" gerbėjų širdis ir supažindinantį jaunąją kartą su nemaria roko klasika tapusia muzika. „Grupė „Queen" dabar garsesnė nei tada, kai dar tik leido įrašus, ir Freddie tai tikrai patiktų, - portalui „People" sakė ilgametis dainininko draugas, BBC laidų vedėjas Paulas Gambaccini. - Jis tik spragtelėtų pirštais ir pasakytų, kad tai nuostabu!"
Tikrasis F. Mercury vardas - Farrokhas Bulsara. Dainininkas gimė 1946 m. rugsėjo 5 d. Zanzibare - britų protektorate prie Afrikos krantų. Jo tėvas buvo valstybės tarnautojas, o motina - namų šeimininkė. Nors persiškų šaknų turinti šeima išpažino parsizmą - senąjį zoroastrizmą, jaunasis F. Bulsara buvo prisiekęs Vakarų kultūros garbintojas, pametęs galvą dėl popmuzikos įrašų ir madų žurnalų, dažnai mėnesių mėnesiais keliaudavusių iki tolimų gimtosios jo šalies krantų. Pats F. Mercury save yra apibūdinęs kaip ne pagal metus subrendusį vaiką. Kai sulaukė 8-erių, jis buvo išsiųstas mokytis į kitoje vandenyno pusėje, Indijoje, esančią internatinę mokyklą. „Tai tapo lūžiu mano auklėjime", - vėliau pakomentavo dainininkas. Kaip tik tenai jis subūrė pirmąją grupę - „Hectics", o pats pasivadino Freddie. Kaip teigia Lesley-Ann Jones, knygos „Freddie Mercury: The Definitive Biography" („Freddie Mercury. Visa biografija") autorė, mokyklos metais susiformavo F. Mercury asmenybę ryškiai paženklinęs bruožas. „Freddie juto nuolatinį ilgesį, kuriam pradžią neabejotinai davė jo tėvų sprendimas išsiųsti atžalą už tūkstančių kilometrų nuo namų", - konstatavo ji. Prieš pat 1964 metais kilusią revoliuciją F. Mercury trumpam grįžo į Zanzibarą, tačiau dėl prasidėjusių įvykių šeima migravo į Angliją ir įsikūrė Londono Fulhamo rajone. F. Mercury laiko veltui nešvaistė: kaipmat įsiliejo į kultūrinei revoliucijai prilyginamą judėjimą „Swinging Sixties", ėmė studijuoti menų koledže (jame taip pat mokėsi ir būsimas „Rolling Stone" narys Ronnie Woodas), o kambario, kuriame gyveno, sienas nusiklijavo savo idealo Jimi Hendrixo nuotraukomis. F. Mercury teko dainuoti keliose vietinėse grupėse, tačiau labiausiai jį domino trio, pavadinimu „Smile", - kolektyvas, kuriame muzikavo gitaristas Brianas May ir būgnininkas Rogeris Tayloras. Su sau būdingu entuziazmu F. Mercury žarstė grupės nariams kuo įvairiausius patarimus, nors niekas to ir neprašė. „Jei būčiau jūsų dainininkas, parodyčiau, kaip viską reikia daryti!" - sykį surėkė jis įpusėjus trio pasirodymui. Didžiojo savo šanso F. Mercury sulaukė 1970 metais, kai grupę paliko ligtolinis jos vokalistas. Jau kitąmet, kai kolektyvą papildė bosistas Johnas Deaconas, ketvertas pasivadino „Queen". Vargu ar verta sakyti, kad kiek neįprasto, aliuzijų į prestižą ir seksualumą turinčio pavadinimo idėjos autorius buvo F. Mercury. „Pagrindinis tikslas - atrodyti pompastiškai ir provokuoti, versti spėlioti ir didinti kontroversiją", - sakė jis leidiniui „People" 1977 metais. Valdomas panašių troškimų jis ir sau davė naują pavardę: nuo tada iki pat gyvenimo galo jis buvo žinomas kaip Freddie Mercury ir liks tapatinamas su šiuo vardu amžinai.
Kurdamas sceninį savo įvaizdį F. Mercury savinosi kai kuriuos elementus iš tokių roko legendų kaip J. Hendrixas, taip pat mažiau visuomenės normoms prieštaraujančių atlikėjų iš ankstesnės pramogų pasaulio kartos. „Liza Minnelli buvo viena iš didžiausią įtaką Freddie padariusių atlikėjų, - pastebi P. Gambaccini. - Kadangi Freddie paprastai negrodavo jokiu instrumentu, iš jos jis mokėsi valdyti rankas. Štai kokia tų impozantiškų judesių kilmė." Ne mažiau ekscentriškas, nusistovėjusius stereotipus laužantis buvo ir sceninių kostiumų pasirinkimas. „Manau, kad Freddie buvo vienas iš pirmųjų androginiją (tai, kas būdinga abiem lytims) propaguojančio judėjimo šalininkų - kaip ir Davidas Bowie, - sakė Zandra Rhodes, dizainerė, sukūrusi keletą įsimintiniausių apdarų, kuriuos buvo galima išvysti ankstyvuoju „Queen" gyvavimo laikotarpiu. - Manau, matydamas šifono ir plunksnų derinius, taip pat įmantrias rankoves jis suvokė ekstremalų požiūrį į madą." Bene garsiausias Z. Rhodes sukurtas F. Mercury kostiumas, peleriną primenantys balto šilko marškiniai, iš tikrųjų buvo vestuvinės suknelės dalis. „Jis ir Brianas atėjo į mažutę mansardoje įrengtą mano studiją. Pasiūliau Freddie peržvelgti ant kabyklų sukabintus drabužius ir jis išsirinko egzotiškai atrodančią, plisuotą vestuvinės suknelės peleriną! Jis ją apsivilko ir šoko mano studijoje", - prisimena dizainerė.
Grupės sėkmė su 1974 metų kūriniu „Killer Queen" sutapo su pokyčių asmeniniame F. Mercury gyvenime pradžia. Nuo 1969-ųjų jis mėgavosi šiltais, romantiškai santykiais su Mary Austin, žavinga devyniolikmete, dirbusia prabangiame Londono butike „Biba". Pora kartu gyveno, buvo susižadėję ir net ketino tuoktis, bet M. Austin pastebėjo, kad kažkas trikdo judviejų ryšį. „Supratau, kad kažkas tam žmogui nedavė ramybės", - sako ji Rudi Dolezalo režisuotoje 2000-ųjų metų dokumentinėje juostoje „Freddie Mercury: The Untold Story". „Manau, kad Freddie buvo vienas iš tų, kuriam jaunyvame amžiuje atėjęs suvokimas, kad homoseksualiniai jo instinktai ima viršų prieš heteroseksualumą, sukėlė tikrą nuostabą", - svarsto P. Gambaccini. Galop, F. Mercury išpažino M. Austin savo jausmus. „Pasijutau tarsi atsikračiusi milžiniškos naštos, - prisimena ji. - Kai tai buvo aptarta, jis tapo žmogumi, kurį kadaise pažinojau." Nors romantiniai santykiai tada ir nutrūko, artimas šių žmonių ryšys tęsėsi iki pat F. Mercury gyvenimo pabaigos. „Visi mano meilužiai klausinėjo, kodėl negali pakeisti Mary, tačiau tai tiesiog neįmanoma, - sakė F. Mercury 1985-aisiais. - Vienintelis mano draugas yra Mary ir jokio kito man nereikia. Man tai prilygo santuokai. Mes tikime vienas kitu ir to pakanka."
Daugelis artimų F. Mercury bičiulių ir jo talento gerbėjų įsitikinę, kad būtent kaltės prieš M. Austin jausmas ir palengvėjimas suvokus savo paties seksualumą tapo įkvėpimu „Bohemian Rhapsody" - didžiausiam F. Mercury muzikiniam šedevrui. Pati pirmoji kūrinio eilutė „Mama, just killed a man" (laisvas vertimas - mama, ką tik nužudžiau žmogų) skamba kiek niūriai - tarsi atsisveikinimas su reikšminga savo asmenybės dalimi. „Tai buvo akivaizdi užuomina, kad Freddie nužudo save senąjį, kad taptų nauju žmogumi, kuriuo privalėjo būti", - sako L. A. Jones. Šiai nuomonei pritaria ir Peteris Hince'as, lydėjęs „Queen" visuose jų koncertuose. „Tai labai asmeniškas pareiškimas, - sakė jis. - Ne kartą klausiau Fredo, ką jis reiškia." Deja, jo atsakymai nebūdavo konkretūs. Nedaug jis aiškindavo ir duodamas interviu. „Nepasakysiu nieko daugiau nei bet kuris save gerbiantis poetas, paprašytas paanalizuoti savo kūrybą", - kartą pasakė F. Mercury. Kad ir kokios priežastys paskatino sukurti tą dainą, būtina paminėti, kad ištisas šešias minutes trunkantis kūrinys, prieštaraudamas visiems muzikos pramonę valdantiems dėsniams, tapo tarptautiniu mastu pripažintu hitu ir 1975 metų pabaigoje pakylėjo „Queen" į ryškiausių roko žvaigždžių gretas. Kitais metais vykusioms gastrolėms nebuvo pagailėta nei jėgų, nei išlaidų. „Fredas sakė: „Būsime grandioziškiausi, būsime geriausi." Visiškai negalvojo apie kainą. „Man to reikia. Jei taip bus, bus gerai ir kitiems!" - prisimena P. Hinceas. Norą siekti kokybės ir išlikti stilingam galima prilyginti asmeniniam F. Mercury moto. Rudi Dolezalas, artimai su F. Mercury bičiuliavęsis „Queen" muzikinių vaizdo įrašų autorius, prisimena po vieno vakarėlio vėlai naktį dainininko namuose įvykusį pokalbį. „Freddie pasakė: „Darau tai todėl, kad noriu žinoti, ar tada, kai stoviu prie mikrofono, vis dar esu geriausias. Tai teikia jėgų. Man sekasi, nes galiu sau tai įrodyti." Vis dėlto tobulėjimo kaina buvo didžiulė. „Jis sakė man: „Su kiekviena pakopa, vedančia aukštyn sėkmės laiptais, turi palikti ką nors tau brangaus." - prisimena R. Dolezalas - „Netenki draugų, gali netekti net šeimos. Štai tokią kainą privalai mokėti", - sakė Fredas."
Nepaisant neišsenkančios energijos ir galingos charizmos, draugams F. Mercury visada liko paprastu Fredu. „Scenoje Freddie atrodo kaip tikras ekstravertas, tačiau kasdienybėje jis buvo gana drovus žmogus, - sakė grupės gitaristas Brianas May 2017-aisiais. - Jam patikdavo, kai šalia likdavo ne daugiau kaip pora draugų. Mes gana ilgai vienas kitą pažinojome, todėl buvome tarsi šeima. Tarp mūsų negalėjo būti jokių dirbtinių pozų ar apsimestinio mandagumo." Įkvėpimas kurti F. Mercury galėjo užklupti kaip reta paprastomis, kasdienėmis aplinkybėmis. P. Hince'sa buvo šalia, kai dainininkui šovė į galvą pirmieji dainos „Crazy Little Thing Called Love" akordai. Tai nutiko vonioje. „Jis buvo vonioje, bet girdėjau, kad kažką niūniuoja. Tada išėjo ir pasakė: „Duokš gitarą." Padaviau seną akustinę gitarą ir jis pradėjo rinkti akordus. Netrukus pasakė: „Tvarka. Skambink į studiją!"
1979 metais „Queen" nariai persikėlė į Miuncheną, Vokietiją, kad galėtų patogiai bendradarbiauti su prodiuseriu Reinholdu Macku, prisidėjusiu prie penkių grupės albumų, pradedant 1980-aisiais pasirodžiusiu „The Game", išleidimo. F. Mercury mėgavosi artima bičiulyste su R. Macku ir sutiko tapti prodiuserio sūnaus (beje, jo garbei pavadinto Freddie) krikštatėviu. Kai kūdikis gimė, R. Mackui ir jo žmonai Ingrid F. Mercury nusiuntė ypatingą dovaną. „Freddie norėjo atsiųsti gėlių, o kai jo asistentas paskambino iš parduotuvės ir paklausė, ką konkrečiai nupirkti, jis atsakė: „Velniai rautų, pirk visą parduotuvę!" - prisimena R. Mackas. Iki pat gyvenimo pabaigos F. Mercury palaikė ryšį su visais trimis R. Macko vaikais. Kartkartėmis palikdavo jiems raštelių su žodžiais „Pirmyn! Te visada lydi mano meilė." ir panašių. „Jis plaukiodavo su vaikais baseine ir žaisdavo stalo tenisą, - tvirtina R. Mackas. - Ne kartą ėjo drauge apsipirkti." Dažnai kartu su Mackais F. Mercury žiūrėdavo filmus. Tai buvo vakarai, kuriuos praleisdavo įsitaisęs ant sofos su puodeliu karštos kakavos. „Nuostabiausia buvo išgirsti, kaip sykį jis pasakė: „Jaučiuosi kaip tikroje šeimoje." - prisimena R. Mackas. Sykį F. Mercury paklausė R. Macko vyresniojo sūnaus Juliano, kokios dovanos šis norėtų gimtadieniui. Julianas, esą, atsakė: „Labiausiai noriu, kad pasirodytum šventėje su kostiumu iš dainos „It's a Hard Life" vaizdo klipo." F. Mercury būtent taip ir padarė! Su kostiumu jis atėjo ne iš gatvės - persirengė miegamajame. „Jei galiu tai padaryti scenoje, vadinasi, galiu ir šiame vakarėlyje..." - pasak R. Macko, pareiškė dainininkas. Žinoma, F. Mercury lankėsi anaiptol ne vien vaikų gimtadieniuose. „Freddie mokėjo linksmintis", - sako R. Dolezalas šelmiškai nusijuokdamas ir pridūrė, kad daugelio „Queen" vaizdo klipų filmavimas baigdavosi vakarėliu F. Mercury namuose. O vieną vakarą, per mieste vykusį pasilinksminimą F. Mercury priėjo prie patrauklios išvaizdos airių kilmės plaukų stilisto, vardu Jimas Huttonas, ir išties drąsiai jį užkalbino. „Jis paklausė, kokio dydžio mano... Tiesiog ėmė ir tiesiai šviesiai to paklausė, - prisimena J. Huttonas 2002 metais nufilmuotuose dokumentiniuose kadruose. - Man regis, atsakiau taip: „Na, jei nori sužinoti, turi pats išsiaiškinti." Jis elgdavosi labai akiplėšiškai: jei kas kirsdavo jam į akį, nė nemėgindavo to slėpti." F. Mercury ir J. Huttonas liko kartu iki pat F. Mercury mirties.
Nors galbūt atrodo keista, tačiau artėjant prie devintojo praeito amžiaus dešimtmečio vidurio komercinė sėkmė nuo „Queen" visiškai nusigręžė. „Žmonės manė, kad geriausia, ką galėjo pademonstruoti „Queen", jau praeity", - sako P. Gambaccini. Tada buvo praėję dešimt metų nuo tų laikų, kai „Bohemian Rhapsody" buvo pakilusi į populiarumo zenitą, ir penkeri metai nuo „Queen" hitų sėkmės Jungtinėse Valstijose. „Jie buvo vertinami kaip senstelėję rokeriai. „Queen" nebuvo laikoma kieta grupe, - sako L. A. Jones. - Dabar jie vertinami puikiai, bet tada taip nebuvo. Vieni buvo „Queen" fanai, kitiems ši grupė apskritai nepatiko." Net patys „Queen" nariai išgyveno šiokį tokį nerimą dėl grupės ateities. „Tikrai buvo tikėtina, kad maždaug tuo metu grupė galėjo išsiskirstyti, nes jautėsi pakankamai ilgai prabuvę kartu, - prasitarė P. Hince'as. - Manau, Johnas Deaconas jautėsi labai nuvargęs, turėjo didelę šeimą, Fredas užsiėmė solo bandymais, todėl tikėtina, kad buvo atsidūręs sunkioje padėtyje. Kad tikrai būtų išsiskirstę, negarantuoju, tačiau tikrai galėjo susidaryti įspūdis, kad klausimas, ką daryti toliau, tapo kaip niekad aktualus." Vis dėlto, kitaip nei vaizduojama filme „Bohemian Rhapsody", jokių nesutarimų tarp grupės narių net tuo metu nebuvo. „Aišku, jie ginčydavosi studijoje, taip pat ginčydavosi ir per gastroles. Bet filme perteikta realybė neturi nieko bendra su tikrąją situacija. Gali susidaryti įspūdis, kad grupės nariai išmetė Freddie, tačiau to niekada gyvenime nebuvo", - tikina P. Hince'as. R. Dolezalas, dar vienas asmuo, kuriam teko garbė tapti grupės įrašų liudininku, teigia, kad F. Mercury dažnai prisiimdavo savotiško taikytojo vaidmenį. „Queen" buvo demokratiškas kolektyvas. Visi keturi buvo lygūs. Tada, kai studijoje dėl ko nors susiginčydavo, kiek man teko matyti, Freddie visada buvo tas, kuris pasakydavo: „Nagi, nepradėkime pyktis." Jis buvo taikdarys. Tikrai nekėlė jokių problemų kaip nors akcentuodamas savo žvaigždės statusą." Muzikanto Bobo Geldofo kvietimas pasirodyti istoriniame „Live Aid" koncerte, suorganizuotame siekiant surinkti lėšų nuo Afrikoje kilusio bado nukentėjusiųjų paramai, tapo grupei tada labai reikalingu stimulu sutelkti energiją. Tą karštą 1985 metų liepos dieną ...
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
