Krikščionių tradicijoje minimi du skirtingi apaštalai, vardu Jokūbas. Šis skirstymas atspindi jų skirtingus vaidmenis pirmojoje Kristaus mokinių bendruomenėje ir atitinkamai skirtingą jų vietą Naujojo Testamento tekstuose. Susipažinti su jais padeda tiek bibliniai šaltiniai, tiek istorinis kontekstas.
Apaštalas Jokūbas, evangelisto šv. Jono brolis, vadinamas Jokūbu Vyresniuoju. Broliai Jonas ir Jokūbas, Zebediejaus sūnūs, buvo kilę iš Galilėjos Betsaidos. Broliai ir tėvas buvo žvejai. Evangelistas Matas mini jų pašaukimo sceną: Jėzus juos sutiko prie Genezareto ežero, broliai paliko tinklus ir nusekė paskui Mokytoją. Jėzus Kristus jį ir Joną pašaukė, kai šie taisė tinklus prie Galilėjos ežero.

Turbūt dėl to, kad buvo labai uolūs ir net impulsyvūs, abu buvo pravardžiuojami „griaustinio vaikais“. Apie Jokūbo ir jo brolio Jono temperamentą liudija evangelisto Luko papasakotas atsitikimas: pasipiktinę broliai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti.“ Jėzus, žinoma, sudraudė šiuodu savo mokinius. Jokūbui buvo skirta privilegija dalyvauti kai kuriuose svarbiuose Jėzaus gyvenimo momentuose. Jokūbas kartu su Petru ir Jonu buvo atsimainymo ant Taboro kalno liudininkai.
Apaštalas Jokūbas baigė gyvenimą kankinio mirtimi - buvo nukirsdintas Jeruzalėje apie 44 m. Karalius Erodas Agripa įsakė jam nukirsti galvą. Pasak legendos, apaštalas Jokūbas lankęsis ir apaštalavęs Ispanijoje, dėl to jo vardu pavadintas Galicijos miestas Kompostelos Santjagas. Šio miesto katedroje gerbiamos apaštalo Jokūbo relikvijos, nuo seno traukiančios piligrimus. Iki mūsų dienų labai populiari sena tradicija keliauti į Santjagą šv. Jokūbo piligrimų keliu.

Jokūbas Jaunesnysis, arba Mažesnysis, yra vienas iš dvylikos apaštalų. Jis laikomas Alfiejaus sūnumi, o Naujajame Testamente jam priskiriamas Jokūbo laiškas. Jis buvo pirmasis Jeruzalės bažnyčios vadovas. Apaštalų susirinkime Jeruzalėje Jokūbas su Petru paskelbė, kad pasikrikštijusieji neprivalo laikytis Mozės įstatymų ir būti apipjaustyti. Žydų nužudytas 62 metais, kai šventykloje per Pesachą liudijo apie Jėzų Kristų. Juozapas Flavijus teigia, kad Jokūbas su kitais buvo užmėtytas akmenimis įsakius sadukiejų vyriausiajam kunigui Ananui.
| Savybė | Jokūbas Vyresnysis | Jokūbas Jaunesnysis |
|---|---|---|
| Tėvas | Zebediejus | Alfiejaus |
| Veikla | Apaštalavimas, kankinystė | Jeruzalės bažnyčios vadovavimas |
| Atributas | Kalavijas | Vėzdas |
Šv. Jokūbas Jaunesnysis vaizduojamas panašus į Jėzų Kristų, nes buvo laikomas jo pusbroliu. Jo atributas yra vėzdas, kuriuo buvęs nužudytas. Tuo tarpu Vyresnysis dažnai vaizduojamas su kalaviju arba kaip piligrimas su lazda, keliaujantis link savo kapo.

Šventojo atminimas ir jo gyvenimo pavyzdys skatina tikinčiuosius apmąstyti tarnystės, tikėjimo liudijimo ir pasiaukojimo temas. Nors abu apaštalai turėjo skirtingas patirtis, jų ryšys su Jėzumi ir atsidavimas evangelizacijai išlieka svarbiu krikščionybės istorijos akcentu.