Ruošdami vaiką kelionei, iš anksto pasirūpinkite visais reikiamais dokumentais. Keliauti mėgsta ne tik suaugę, bet ir vaikai. Įprasta matyti keliaujančias šeimas, tačiau kartais vaikai keliauja su vienu iš tėvų arba - be tėvų. Mamos ar tėčio sutikimas dėl nepilnamečio vaiko kelionės į užsienį yra dokumentas, dėl kurio į mus kreipiamasi kone dažniausiai.
Vaikas, vykstantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę (gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai). Būtina žinoti, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, todėl nepilnametis negali su šiuo dokumentu vykti į užsienį. Tėvai dažnai pamiršta, jog vaikų asmens dokumentai galioja žymiai trumpiau nei suaugusiųjų (2-5 metus). Svarbu: vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus), todėl, ruošdami vaiką kelionei, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo kelionės dokumento galiojimo laiką.
Įgaliojimo ar kitokių dokumentų būtinumą keliaujant nepilnamečiams nustato jų kelionės tikslas. Svarbu atskirti keliones į Šengeno erdvės šalis ir į valstybes, kurios šiai erdvei nepriklauso, nes reikalavimai skiriasi.
Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnamečiai gali vykti ir vieni - jokie amžiaus ribojimai nėra numatyti, tereikia turėti asmens dokumentą ir galiojantį bilietą. Su vienu iš tėvų, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu vykstančiam ar vienam keliaujančiam vaikui raštiško vieno iš tėvų sutikimo nereikia, jeigu vaikas vyksta į Šengeno erdvei priklausančią valstybę.

Su tėvais, globėju, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu ar vienam keliaujančiam vaikui vykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 302 redakcija) patvirtinto „Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo“. Laikantis šiame nutarime įtvirtintos tvarkos, vaikui, su vienu iš tėvų vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, antrojo tėvo sutikimo tam, kad vaikas išvyktų, nereikia.
Jei vaikas vyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu (ne su vienu iš tėvų), Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas išvyktų vienas ar su jį lydinčiu asmeniu, ir šio sutikimo kopija. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. Vaikui išvykstant į užsienio valstybę su jį lydinčiu asmeniu, bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytiniame sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (numeris, kas ir kada išdavė), galiojimo laikas.
Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pareikalavus pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.

Vaiko, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), vaikų globos (rūpybos) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomo vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę, privalo raštu informuoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą (skyrių) apie numatomą vaiko laikiną išvykimą į užsienio valstybę, nurodydamas kelionės tikslą, trukmę ir šalį, į kurią vaikas išvyksta.
Šie reikalavimai netaikomi asmenims, iki 18 metų amžiaus sudariusiems santuoką (įgijusiems visišką civilinį veiksnumą) arba teismo tvarka pripažintiems visiškai veiksniais (emancipuotiems).
Atskirai reikėtų paminėti nepilnamečių keliones išsiskyrusių tėvų atveju. Nors vienam keliaujant su vaiku rašytinis notaro patvirtintas kito iš tėvų sutikimas nereikalingas, tėvai privalo susitarti dėl vaiko išvykimo į užsienį. Jeigu kelionė netrukdo numatytai bendravimo tvarkai, tam tėvui, su kuriuo vaikas gyvena, kito iš tėvų leidimas trumpai išvykai nėra būtinas. Tačiau jei kelionė trukdytų susitikti su vaiku pagal numatytą grafiką, toks leidimas yra reikalingas. Tas tėvas, su kuriuo vaikas negyvena, į užsienį nepilnamečio be kito iš tėvų žinios vežtis negali, net jei kelionė numatyta suplanuotu jo buvimo su vaiku laiku. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 str. 3 d. Jeigu tėvai yra išsiskyrę, būtina laikytis teismo nurodytos bendravimo tvarkos (grafiko), jo nepažeidžiant. Kitaip tariant, vaiko atostogos neturi trukdyti bendravimui su tėvais, nepriklausomai nuo valstybės.
Amžius, nuo kurio yra leidžiama keliauti vieniems, priklauso nuo vidinių oro linijų ar sausumos transporto taisyklių. Tai reiškia, jog vežėjai ar oro linijos gali turėti savų taisyklių, pvz., leidžia vykti vieniems nuo 14 ar 16 metų. Bendroji oro linijų politika nepilnamečių kelionių atžvilgiu taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, „Wizzair“ oro linijų lėktuvais nelydimi nepilnamečiai gali skristi jau nuo 14 metų, o nuo 16 metų jie gali patys lydėti jaunesnį už save asmenį. „Ryanair“ neskraidina nelydimų nepilnamečių iki 16 metų, tačiau sulaukusiems 16 metų leidžia patiems būti lydinčiu asmeniu. „AirBaltic“ be palydos skraidina vaikus nuo 12 metų, tačiau nesulaukę 15 metų asmenys turi su savimi turėti ir gimimo liudijimą. Taip pat, nuo 5 iki 17 metų vaikams bendrovė siūlo mokamą palydos paslaugą. Nemažai oro linijų savo klientams siūlo palydos paslaugą, kuomet net 3-5 metų vaikas gali keliauti su oro linijų palyda, be tėvų. Vis dėlto, svarbu žinoti, kad visos oro linijos pasilieka teisę bet kada paprašyti raštiško tėvų sutikimo, todėl rekomenduojame turėti notaro ar advokato apostile patvirtintą tėvų sutikimą, jeigu vaikas neskrenda su tėvais.

Domėdamiesi nustatyta keliavimo su nepilnamečiais tvarka, pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, kur gyvena jūsų vaikas. Lietuvoje gyvenančiam vaikui, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, galioja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Jeigu jūsų vaikas gyvena užsienio valstybėje, jam taikomos tos šalies taisyklės. Tėvų pilietybė ar gyvenamoji vieta neturi didelės reikšmės, nes teisinis reglamentavimas galioja pagal vaiko gyvenamąją vietą. Kilus teisiniam ginčui, jis bus sprendžiamas pagal tos valstybės, kur yra vaiko deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta, t.y. kur jis gyvena, mokosi ir t. t., teisės aktus.
Yra keletas sutikimo kelionei tipų, priklausomai nuo konkrečios situacijos ir kelionės pobūdžio:

Norint gauti paslaugą, pirmiausia maloniai prašome paskaityti aukščiau esančią informaciją ir išsirinkti, kokio tipo sutikimas reikalingas jums, bei ja vadovaujantis surinkti informaciją ir dokumentus, kurie reikalingi tokio tipo sutikimo parengimui. Tuomet šią informaciją būtina perduoti mums. Visais atvejais rengiant sutikimą vaiko kelionei į užsienį mums pateikiama:
Jūsų pageidavimu už papildomą mokestį galime parengti sutikimą kelionei lietuvių-anglų kalbomis. Išlaidos šio dokumento gavimui paprastai nesiekia 15 Eur (PVM ir visa kita įskaičiuota į minėtą sumą). Dvikalbis sutikimas vaiko kelionei kainuos iki 55 Eur, įskaitant PVM ir papildomas išlaidas registrų duomenų patikroms. Nuotolinis sutikimas kainuoja 1,50 Eur brangiau už biure pasirašomą. Apmokėti už dokumentą galėsite grynaisiais, banko kortele ar mokėjimo pavedimu. Tikime, kad tėvų finansinė padėtis šią konkrečią dieną neturi būti kliūtimi jų vaikams pažinti pasaulį ir siekti savo tikslų, todėl, jei negalite apmokėti sąskaitos už šį dokumentą tą dieną, kai jis reikalingas, duokite žinoti - atsiskaityti galėsite pavedimu, kai tokia galimybė atsiras. Visiškai atleisti nuo notaro atlyginimo mokėjimo, sutinkamai su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, galime tik esant teisiniam pagrindui.
Daugiau informacijos apie vaiko išvykimo į užsienio valstybes tvarką rasite Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos svetainėje internete.