Nėštumų tarpas ir autizmo rizika: Ką atskleidžia naujausi tyrimai?

Kuo greičiau po gimdymo moteris pastoja, tuo didesnė tikimybė, kad vaikui vėliau bus diagnozuotas autizmas. Ši tendencija pastebėta tarp įvairaus amžiaus tėvų. Tokios išvados prieštarauja teorijai, kad autizmą gali lemti vyresnis tėvų amžius, o ne metų skirtumas tarp vaikų. „Tiesą pasakius, tyrimų rezultatai mus šokiravo,“ - sakė Niujorko Kolumbijos universiteto specialistas Peter Bearman. Tyrimo vykdytojai atkreipė dėmesį į kitus autizmo rizikos faktorius, tačiau vis tiek pastebėjo amžiaus skirtumo tarp vaikų poveikį.

„Šie rezultatai buvo akivaizdūs, nors gilinomės ir į autizmo stiprumą, amžių ir kitas aplinkybes,“ - pridūrė P. Bearman. Tačiau jis pabrėžė, kad norint patvirtinti amžiaus skirtumo įtaką, reikia atlikti papildomų tyrimų.

Nėštumų tarpas ir autizmo rizikos statistika

JAV nuolat daugėja pametinukų, nes moterys atidėlioja vaikų gimdymą arba pastoja neplanuotai. Statistiniai duomenys rodo, kad daugėja kūdikių, gimstančių praėjus mažiau nei dvejiems metams po brolio ar sesės gimimo. 1995 m. jie sudarė 11 proc. visų naujagimių, o 2002 m. - jau 18 proc.

Tyrėjai domėjosi 1992-2008 metais Kalifornijoje gimusiais vaikais, kurių vyresnieji broliai ar sesės nesirgo autizmu. Informacija apie šio sutrikimo diagnozes buvo gauta iš oficialių šaltinių. Autizmas buvo būdingas mažiau nei 1 proc. tyrime dalyvavusių vaikų. Į šį tyrimą nebuvo įtraukti vaikai, turintys Aspergerio sindromą.

Gydytoja ir „March of Dimes“ vadovė Diane Ashton šių tyrimų rezultatus pavadino įdomiais ir teigė anksčiau nesusidūrusi su tokiomis išvadomis. Ji pažymėjo, kad šie tyrimai turės būti pakartoti, tačiau jos organizacija jau siūlo moterims pastoti praėjus ne mažiau kaip metams po gimdymo.

„Per šį laiką motinos spės papildyti reikalingų medžiagų atsargas ir sumažins tikimybę pagimdyti neišnešiotą ar mažo svorio naujagimį,“ - sakė D. Ashton. „March of Dimes“ taip pat rekomenduoja visoms vaisingo amžiaus moterims kasdien vartoti multivitaminus, kuriuose yra folio rūgšties. Ši rekomendacija skirta ir toms moterims, kurios neplanuoja pastoti, nes pusė nėštumų yra neplanuoti.

Kodėl mažas tarpas tarp vaikų gali didinti autizmo riziką?

Priežastys, kodėl esant mažam skirtumui tarp vaikų padidėja autizmo rizika, nėra aiškios. Gali būti, kad tėvai geriau pastebi vystymosi sutrikimus, kai turi kitą panašaus amžiaus vaiką, sakė P. Bearman. Pavyzdžiui, kai dvejų metų Bilas vystosi ne taip, kaip vystėsi jo trimetis brolis, tėvai yra labiau linkę ieškoti pagalbos.

Tačiau P. Bearman pridūrė, kad gali būti kalti ir biologiniai faktoriai. Nėštumas sumažina tokių medžiagų kaip folio rūgštis (B vitaminas, aptinkamas žaliose lapinėse daržovėse, citrusiniuose vaisiuose ir džiovintose pupelėse) sankaupas moters organizme. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad netrukus po brolio ar sesės gimę vaikai yra mažesnio svorio ir dažniau gimsta neišnešioti. Gali būti, kad to priežastis - folio rūgšties trūkumas.

„Be to, autizmą gali lemti faktorių kombinacija, o ne viena priežastis,“ - sakė P. Bearman.

Kas yra autizmas?

Autizmas arba autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai vystymosi sutrikimas, paprastai pasireiškiantis iki 3 metų vaikams. Pasižymi įprastų socialinių ir bendravimo įgūdžių sutrikimo raida. Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Šie požymiai gali pasitaikyti ir nesant autizmo, todėl jis diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus.

Autizmo sukeliami raidos nukrypimai yra plataus spektro, todėl kiekvienam individui pasireiškia skirtingo sunkumo simptomais. Autizmas yra įvairaus laipsnio nervų sistemos vystymosi nukrypimas, pasireiškiantis kūdikystėje ar vaikystėje, kuriam nebūdinga savaiminė remisija. Simptomai išlieka ir sulaukus pilnametystės, tačiau būna nebe tokie akivaizdūs. Vaikui vystantis nuo kūdikystės iki brandos, autizmas pasireiškia skirtingai. Autizmo raida taip pat priklauso nuo vaiko patiriamų išgyvenimų.

Autizmo priežastys ir paplitimas

Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Manoma, kad tai yra genetinio paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys. Spėjama, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai nulemia sutrikimą. Autizmui būdingi pakitimai įvairiose smegenų zonose. Paveldėjimo reikšmę įrodo tai, kad šis sutrikimas labiau paplitęs tarp berniukų, bei monozigotinių dvynių tyrimai. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ vaikų neurologė-socialinė pediatrė, Vaiko raidos centro skyriaus vedėja Laima Mikulėnaitė teigia, kad autizmo atvejų daugėja ir šiandien yra mokslininkų, kurie teigia, kad tai autizmo epidemija. „Kas 15 minučių visame pasaulyje tėvai išgirsta diagnozę - jūsų vaikas turi autizmo sutrikimą. Dažniausiai autizmas diagnozuojamas antraisiais vaiko gyvenimo metais.“

Auganti autizmo paplitimo tendencija

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.

Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka. „Jei nėščioji turi kontakto su tokiomis medžiagomis, kaip pesticidai, švinas, gyvsidabris, atsiranda didesnė rizika gimti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų.“ Tarp kitų rizikos veiksnių - ir tėvų amžius bei intelektas: „Rizikos faktorius yra tada, jei tarp vaiko tėvų yra didelis amžiaus skirtumas.“

Mitas apie skiepų ir autizmo ryšį

Šie rezultatai buvo išspausdinti „Pediatrijos“ žurnale praėjus vos porai dienų po to, kai nauji tyrimai sukritikavo britų mokslininkų 1998 m. publikuotą straipsnį apie autizmo ir skiepų ryšį, vadindami jį apgavyste, kuri paremta atrinktais faktais. Kalbas, kad skiepai sukelia autizmą, P. Bearman pavadino „greituoju mokslu“. „Kai kurie žmonės tiki, kad mokslas gali akimirksniu išspręsti visas problemas,“ - sakė P. Bearman. „Iš tiesų moksliniai tyrimai yra labai lėtas procesas.“

Vaikų raidos specialistė L. Mikulėnaitė atsako, kad jokių sąsajų tarp skiepų ir autizmo mokslininkai neranda. „Kadangi nežinome vienos autizmo priežasties ir į šį klausimą atsakyti sunku, prasideda įvairiausios manipuliacijos. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad skiepai susiję su autizmu,“ - pabrėžia L. Mikulėnaitė.

Ankstyvoji diagnostika ir autizmo požymiai

Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki pat tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau. Visi vaikai augdami įgyja įgūdžių, išmoksta tam tikrų elgesio standartų, o kiekvieno vaiko tempas skiriasi.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.

Būdingi autizmo simptomai

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų:

• Nesidomėjimas bendravimu.
• Vėluojanti kalbinė raida.
• Ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams.
• Riboti interesai.
• Nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais.
• Nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais.

Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimų nuo pusantrų metų amžiaus.

Pagalba ir terapijos

Autizmas nėra liga, o raidos sutrikimas, todėl jis nėra gydomas. Taikomos terapijos, ugdymo metodikos. Nėra universalaus gydymo tinkamo visiems autistiškiems asmenims. Gydymas parenkamas pagal vyraujančius simptomus ir nukreiptas į normalaus vystymosi skatinimą ir savarankiškos asmenybės ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas.

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.

Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt. Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.

ABA terapija ir jos reikšmė

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Kristina Radžvilė, auginanti sūnų, kuriam sutrikimas buvo diagnozuotas, paminėjo ABA metodiką. „Jei metodus taikysi prišokamai, nebus rezultato.“ ABA terapija iš šalies gali pasirodyti kaip dresūra - vaikui nurodomos instrukcijos, kurias jis turi pildyti, o už atliktus veiksmus skatinamas saldainiu ar kokiu mažmožiu. Praktika ir moksliniai tyrimai rodo, kad tas metodas efektyvus.

„Pagal ABA metodą, iš pradžių vaikai apdovanojami už kiekvieną net mažiausią pažangą. Jie pradeda suprasti, kad geras darbas bus pastebėtas, o blogas nebus, ir stengiasi. Tai verčia keisti jų elgesį.“

Iššūkiai Lietuvoje

„Švietimo sistemos nėra išmokytos, kaip elgtis su autistišku vaiku, ypač bendrojo lavinimo mokyklose. Autizmas Lietuvoje dar yra besireiškiantis reiškinys, o pagalba tik plėtojama. Labai sunku įvertinti, kiek kiekvienas vaikas galėtų pasiekti taikant intensyvią pagalbą. Faktas tas, kas yra ir moksliškai pagrįsta, kad, pavyzdžiui, elgesio terapija tikrai padeda, galima pasiekti savarankiškų įgūdžių, kad vaikas galėtų savarankiškai bent minimaliai prisitaikyti aplinkoje“,- pasakoja autistiško vaiko mama Lina Sasnauskienė.

K. Radžvilė priduria, kad vienas dienos centras „Čiauškutis“ negali sutalpinti visų vaikų, turinčių autizmo sutrikimą. „Kiek žinome, dabar yra 20-ties vaikų eilė, laukiančių vietos į „Čiauškutį“. Mano vaikas lanko privatų centrą, aš jį ten vežu kasdien ir maksimaliai viską apmokame mes patys. Centro paslaugos, kurios mums kasdieninės ir būtinos, kainuoja 300 eurų. Ten yra ir ergoterapeutas, logoterapeutas, meno terapijos paslaugos. Pažanga matosi tikrai didelė - mano vaikas per muzikos terapiją išmoko groti, užmegzti kontaktą ir kartoti, per dailės terapiją daro fantastiškus dalykus. Tačiau visa tai vyksta mūsų pačių iniciatyva“ ,- kalba mama.

Autizmas - ne liga, o būklė

VU VšĮ VUL Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja, vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė pažymi, kad pirmiausia reikia gerai suprasti, kad autizmas nėra liga, nuo kurios žmogus gali pasveikti ir gyventi visuomenėje be jokių problemų. „Autizmas yra būklė - žmogus nuo pat šio sutrikimo išaiškinimo iki savo išėjimo iš pasaulio ir liks šiek tiek kitoniškas. Kiek jis bus kitoniškas, priklausys nuo mūsų - kaip anksti sugebėsime nustatyti šį sutrikimą, padėti šiam žmogui.“

Gydytojai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.

Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Juk, pasak K. Radžvilės, „mes pradedame kitaip vertinti pasaulį, kai kuriuos santykius ir reiškinius. Kalbant apie pokyčius, mes kaip tėvai išmokstame įvertinti ir pamatyti labai mažus dalykus ir jais džiaugtis. Džiaugiuosi, kai matau mano vaiko pažangą.“

tags: #kas #kelintas #vaikas #gimsta #autistas

• Varškėčiai ir purūs apkepai su bananais bei kiaušiniais
• ikimokyklinis ugdymas vaikams su klausos negalia
• Ikimokyklinių įstaigų vaidmuo lyčių tapatumo ugdyme
• Sužinokite savo asmenybės ir likimo paslaptis
• viskas, ką reikia žinoti apie Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą