10 procentų tikimybė susilaukti vaiko: mitai ir realybė

Kūdikį planuojančios poros dažnai nė nežino, kad jų skubėjimas, nepasidomėjimas tam tikrais faktais gali sumažinti tikimybę pastoti. Ypač dažna klaida pradedant naują gyvybę - nesveikas gyvenimo būdas. Kreipkitės į gydytoją ir atlikite pagrindinius tyrimus. Tiek vyras, tiek ir moteris pirmiausia turėtų užsiregistruoti bendram kraujo tyrimui. Norint nustatyti, ar moteris galės pastoti, ar nesutrikusi kiaušidžių funkcija, reikėtų atlikti echoskopiją (arba kitaip - ultragarsinį tyrimą), kuris itin svarbus ir nėštumo metu. Užsienyje dar populiarus spermos tyrimas.

Dažniausios klaidos planuojant nėštumą

Viena iš dažnų klaidų - nereguliarūs lytiniai santykiai: jei planuojate kūdikį, geriausias laikas pastoti - prieš ovuliaciją ir jos metu. Nors reguliarus seksas svarbus siekiant padidinti pastojimo tikimybę, vis tik teigiama, kad intymūs santykiai kasdien nėra gera idėja, kai pora bando susilaukti vaikelio. Medikai pataria santykiauti maždaug kas antrą dieną.

Internete gausu patarimų, o kai kurie iš jų visiškai nepadeda. Galite šiuos patarimus išbandyti, tačiau stebuklų tikėtis neverta. Daugelis porų įsitikinusios, kad vienos pozos - palankesnės naujai gyvybei užmegzti negu kitos. Taip pat manoma, kad po sueities moteris kurį laiką turi palaikyti aukštai iškėlusi kojas. Po ejakuliacijos gimdos kaklelio gleivės padeda „pristatyti“ spermatozoidus ten, kur reikia: į kiaušintakius. Išbandykite skirtingas pozas.

Daugelis lubrikantų nėra draugiški spermatozoidams: jie gali sulėtinti, trikdyti jų judėjimą, todėl gali sumažinti tikimybę pastoti. Dažnai moterys mano, kad jei jau jų ciklas - kaip laikrodukas, vadinasi, joms nesunkiai pavyks pastoti.

Visuotinai įsigalėjusiu patriarchaliniu požiūriu dėl negalėjimo pastoti dažniausiai žvilgsnis nukrypsta į moteris. Jei nepavyksta pastoti, išsamiai išsitirti lytinę sveikatą turėtų ne tik moteris, bet ir vyras.

Sveikatos ir gyvenimo būdo įtaka vaisingumui

Jūsų sveikata vaidina bene svarbiausią vaidmenį pastojant: beveik analogišką, kaip ir reguliarūs lytiniai santykiai. Vaisingumui įtaką gali daryti net stresas ir depresija, todėl vaikelį planuokite tada, kai būsite atsipalaidavę, geros nuotaikos, įveikę psichologines problemas ir gyvenimas tekės įprasta vaga.

Mokslininkai stipriai akcentuoja su reprodukcine sveikata susijusio švietimo poreikį ir jo plėtimo svarbą. Amžius turi reikšmės ne tik sėkmingam pastojimui, bet ir įvairiems vaisiaus apsigimimams ir/ar su nėštumo bei pačios nėščiosios sveikatos būkle susijusiomis problemomis, net kontroliuojant tokių veiksnių kaip rūkymas ir kūno masės indeksas galimą poveikį.

Gydytojos patarimai ir rekomendacijos: „Dažniausiai dabar problemos atsiranda dėl greito gyvenimo tempo, informacijos pertekliaus ir iš to kylančio streso, kuris veikia mūsų hormoninę sistemą. Taip pat dėl aplinkos užterštumo ir cheminių medžiagų, naudojamų mūsų buityje. Lakios medžiagos, dažai, nekokybiški laminatai, nekokybiška plastmasė, herbicidai, pesticidai, konservantai, plaukų ir odos priežiūros priemonėse esantys parabenai, lauretsulfatai, sintetinės kvapios medžiagos ftalatai veikia mūsų hormoninę sistemą, alergizuoja, mažina vaisingumą“, - sako gydytoja.

Ji taip pat pataria peržiūrėti mitybą, gyvenimo būdą. Vengti cukraus, ypač angliavandenių junginių su riebalais - baltų miltų kepinių, saldumynų, riebaluose keptų ir perdirbtų maisto produktų, kurie sutrikdo medžiagų apykaitą, veda prie cukrinio diabeto vystymosi. Taip pat patariama daugiau judėti, vengti nesaikingo alkoholio vartojimo ir rūkymo. Ne tik moterims, bet ir vyrams.

Kada kreiptis į specialistus?

Poroms, kurioms mažiau nei 35 metai, ir kurios nesėkmingai bandė pastoti ilgiau negu 1-erius metus, metas kreiptis į specialistus ir įsitikinti, kad abiem viskas gerai. Jei jums daugiau nei 35-eri, rekomenduojama su vaisingumo specialistais pasikonsultuoti po 6 mėn.

Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienus metus reguliarių lytinių santykių. Tačiau į mane dažnai kreipiasi moterys su prašymu: „Daktare, padėkite, du mėnesius bandome pastoti, tačiau vaisius neužsimezga. Tokioms moterims atsakau, kad yra tik vienas patikimas būdas išsitirti, ar esi vaisinga, tai tik bandyti pastoti - ir dar per pakankamai ilgą laiką.

Dauguma porų įsitikinusios, kad vienos pozos - palankesnės naujai gyvybei užmegzti negu kitos. Taip pat manoma, kad po sueities moteris kurį laiką turi palaikyti aukštai iškėlusi kojas. Po ejakuliacijos gimdos kaklelio gleivės padeda „pristatyti“ spermatozoidus ten, kur reikia: į kiaušintakius. Išbandykite skirtingas pozas.

Dabar, kai jau žinote, kokių klaidų jums nepavyko išvengti, turėtumėte greičiau pastoti. Atminkite, kad raktas į sėkmę - kantrybė. Jei nėštumo testas vis dar neigiamas, nepraraskite kantrybės. Dalis vaikų nebūtų gimę, jeigu jų tėvams nebūtų padėję vaisingumo specialistai.

Amžius ir vaisingumas: mitai ir tiesa

Šiandien kūdikio besilaukianti vyresnė pora jau turėtų nebestebinti, tačiau iš aplinkinių ji vis dar išgirsta dvejonių ir netgi atkalbinėjimų. Štai jums argumentas apsiginti - vyresnis amžius nėštumo metu gali būti ne tik rizikos veiksnys, bet ir privalumas, kadangi pastebėta, jog tikimybė susilaukti ypač gabaus vaiko yra kur kas didesnė, - šypsosi gydytojas genetikas prof. dr. Danielius Serapinas. - Daug svarbiau yra tėvų gyvenimo būdas ir bendra sveikata, o ne amžius. Jeigu moteris savo sveikata nesirūpino, turėjo žalingų įpročių, tai būdama 27-erių turės net didesnę riziką susilaukti genetine liga sergančio vaikelio nei 39 metų sveikai gyvenanti moteris.“

Viena vertus - su tėvų amžiumi didėja tikimybė susilaukti ypač gabių vaikų, nes pozityvi tėvų gyvenimiška patirtis per epigenetinius mechanizmus persiduoda būsimiems vaikams. Šiuos mokslinius duomenis patvirtina daugelis istorinių faktų, pavyzdžiui, Einšteinas, Bethovenas, Dostojevskis ir kiti įžymūs žmonės gimė brandesnio amžiaus tėvams. Tačiau reikėtų įvertinti, kad su amžiumi vis tiek didėja ligų tikimybė, kadangi net ir labai saugant savo sveikatą, senstant organizmui, sensta ir lytinės ląstelės. Tyrimai rodo, kad jeigu nėščiosios amžius - 35 metai, tikimybė, kad vaikas gims su chromosomų patologija, yra viena iš 300, jei moteriai - 45-eri, - įgimto defekto rizikos santykis yra 1 iš 20.

Kasmet pasaulyje daugėja nevaisingumo atvejų. Jau pasiekėme tokią stadiją, kai net kas trečia šeima, norėdama susilaukti kūdikio, iš karto to padaryti negali. Pastebėta, kad kas penkmetį moters vaisingumas sumažėja 10 proc. Tačiau nusiminti tikrai nereikėtų - kiekvienas pastojimas yra unikalus ir jam įtaką daro be galo daug veiksnių, įskaitant ir psichologinį pasiruošimą vaiko atėjimui. Be to, mokslininkai, kurdami efektyvius nėščiųjų tyrimus, pasiūlo vis naujesnių sprendimų ir paskatina vaikelio susilaukti net ir perkopus keturiasdešimtmetį“, - drąsina prof. dr. D. Serapinas.

Gydytojo genetiko teigimu, jei nuspręsta vaikelio susilaukti esant bent 35-erių arba jei būsimajam tėčiui yra daugiau nei 42-eji, būtina apsilankyti pas genetikos specialistą ir atidžiai susipažinti bei įvertinti visas galimas rizikas. „Šiandien mokslas jau yra tiek pažengęs, kad, pavyzdžiui, genetinį tyrimą nėščiajai galima atlikti net nuo 9 savaitės, o vietoje kelių genetinių tyrimų atlikti vos vieną - tai ypač svarbu vyresnėms būsimoms mamoms, kadangi sumažinus tyrimų skaičių, sumažėja ir rizika jų metu pakenkti kūdikiui, be to, sužinoma kur kas daugiau informacijos, tad galima iš anksto pasiruošti“, - pastebi gydytojas genetikas.

Medikai vieningai sutaria: geriausias biologinis laikas moteriai pastoti yra nuo 20 iki 30 metų. Šiuo laikotarpiu ovuliacija yra reguliariausia, kiaušialąsčių kokybė aukščiausia, nėštumo komplikacijų rizika - mažiausia, organizmas greičiau atsistato po gimdymo. Nors dažnai manoma, kad vyrų vaisingumas yra „amžinas“, mokslininkai patvirtina - tai mitas. Nuo 40 metų pradeda mažėti spermos kokybė, didėja genetinių pakitimų rizika bei galimybė, kad vaikui pasireikš tam tikri sveikatos sutrikimai.

Nors kūnas pasiruošęs anksti, emocinė branda ir pasirengimas aukštai vaiką dažnai ateina tik po 30-ųjų gimtadienio. Po 30-35 metų žmonės dažniau būna finansiškai stabilesni, turintys aiškesnį gyvenimo kelią ir brandesnius santykius, jaučiasi emociškai pasiruošę rūpintis ne tik savimi, bet ir kitu žmogumi.

Mokslas ir medicina: pagalba planuojant šeimą

Kiek moteris gali fiziškai išnešioti vaikų - nėra paskaičiuota nė vienoje mokslinėje literatūroje. Nėra tyrimų, kiek tūrio gali talpinti moters gimda. Tam įtakos turi ir individualios savybės, kelintas nėštumas, ar gimda pilnavertė, koks moters sudėjimas, nes, pavyzdžiui, turinčios aukštą ir ilgą liemenį fiziškai galėtų daugiau talpinti.

Jei 2017 metais iš 1000 gimdyvių dvyniai gimdavo 14,2 proc. moterų, dabar ši tikimybė paaugusi iki 16,3 proc. Pasaulyje skaičiuojama, kad dvyniai gimsta vienai iš 80 gimdyvių, tryniai - 80 pakelta kūbu, t.y. 512000, ketvertukas - 80 pakelta ketvirtuoju ir taip toliau. Tai reiškia, kad devintukas gali gimti 80 pakelta devintuoju - vienai moteriai iš 134217728000000000 gimdyvių.

Dažnėjančiam daugiavaisiui nėštumui įtakos turi vyresnis moters amžius ir pagalbinis apvaisinimas. Daugiau nuotraukų (3) Lietuvos akušerių ginekologojų draugijos vadovė, gydytoja dr. Diana Ramašauskaitė yra priėmusi ketvertuką. Santaros klinikų nuotr. „Tose šalyse, kur nėra ribojamas įkeliamų embrionų skaičius, dažnesni yra dvynukai ar trynukai. Tai būdinga JAV. Europoje laikomasi taisyklių ne kelti daugiau nei trijų embrionų, o kai kuriose - tik vieną. Lietuvos akušerių ginekologų draugija taip pat išplatino rekomendacijas, kad būtų mažinamas įkeliamų embrionų skaičius ir rekomendavome ateityje kelti tik vieną embrioną“, - dalijosi informacija D.Ramašaitė.

Daugeliui - šaltas dušas: Akušerė, tėvystės mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja Ieva Girdvainienė pabrėžė, kad Lietuvoje moterys patiria šoką sužinojusios jog laukiasi net ir dvynukų. „Nekalbu, kai trynukai ar ketvertukas... Jau įrodyta, kad mamos patiria didžiulį stresą ir joms reikia didesnio palaikymo - ilgesnio pokalbio su akušere ar net psichologu. Visai šeimai nemenkas iššūkis nuo finansinių dalykų iki priežiūros klausimų. Todėl viską reikia labai lėtai, po truputį paaiškinti - pirma, leisti apsiprasti su ta mintimi, o paskui keliauti per visas rūpimas temas“, - teigė I.Girdvainienė.

Jos nuomone tokiai šeimai kartais neužtenka tik akušerės ginekologės palaikymo, reikia kitų specialistų įtraukimo palaikant psichoemocinę savijautą. Naujagimių priežiūros klausimais konsultuojanti akušerė šyptelėjo, kad jos nuomone auginimo sunkumai ar dvynukų, ar pametinukų, labai panašūs, o vieną paskui kitą gimusius vaikus prižiūrėti gal net sunkiau. Daugiau nuotraukų (3) Akušerė Ieva Girdvainienė įsitikinusi, kad daugiavaisio nėštumo atveju būtinas emocinis palaikymas mamai. Pranešimo spaudai nuotr. „Dvynius dažniausiai augina abu šeimos tėvai ar įsitraukia seneliai. O jei augina mama pametinukus - dažnai lieka viena su jais. Be to, dvynukų laukimui tėvai būna itin pasiruošę, apsiskaitę, o štai laukiant antro vaiko pamečiui nuo kito, rodos, viską žino ir nebesidomi. O juk būna ir viskas kitaip!“, - pabrėžė Ieva.

Laktacijos specialistė I.Girdvainienė įsitikinusi, kad maitinti savo pienu galima ir dvynukus, ir trynukus. Žinoma, verta ir anksto kreiptis į būtent šią sritį išmanančią konsultantę - Ieva pataria susisiekti su Rima Kurtinaitiene. „Viskas slypi nusiteikime.

Planuojant šeimos pagausėjimą, rekomenduojama pradėti gerti folio rūgštį, nes ji būtina būsimo žmogučio galvos ir nugaros smegenų augimui, vystymuisi. Folio rūgšties reikia ir vyrams. Taip pat labai svarbi geležis, vitaminas D, kalis, magnis, kalcis”, - vardina gydytoja. Tačiau ji taip pat priduria, kad ne ką mažiau svarbios ir teigiamos emocijos: mėgstamas darbas, geri draugai, teigiamas mąstymas, poilsis. Gydytoja pataria kuo daugiau atostogauti, o geriausia - kuo toliau nuo savo namų, kad pamirštumėte visus darbus, rūpesčius ir atsipalaiduotumėte.

Rūpintis savo sveikata svarbu tiek mėginant pastoti, tiek ir laukimo metu. „Eurovaistinės” farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė taip pat atkreipia dėmesį, kad norinčioms pastoti labai svarbu tinkamai ilsėtis, pakankamai miegoti, maitintis subalansuotu, visaverčiu maistu, taip pat reikėtų mažinti ir kofeino kiekį, jei rūkote - mesti. Jei vartojate kontraceptinius hormoninius preparatus, jų rekomenduojama nevartoti 6 mėn. prieš pastojant. O kalbant apie papildomą pagalbą, folio rūgštis, geležis ir vitaminas B12, pasak farmacijos specialistės, yra patys svarbiausi elementai, kurių organizmui negali trūkti.

„Folio rūgštį patariama vartoti mažiausiai tris mėnesius prieš pastojimą ir iki dvyliktosios nėštumo savaitės, ji apsaugo kūdikius nuo nervinio kanalo defektų. Geležis labai svarbi ir planuojančioms pastoti ir besilaukiančioms - ji svarbi būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės. Būsimiems tėčiams taip pat reikalingas cinkas ir selenas, kurie svarbūs spermos gamybai“, - sako vaistininkė. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad planuojant pastoti svarbu įvertinti ir tai, ko reikėtų vengti. Antibiotikai, imunodepresantai, steroidiniai hormonai ar net stipresni vaistai nuo skausmo veikia organizmą, tad dėl jų vartojimo reikėtų pasitarti su specialistais. Vartojant mineralus ir vitaminus, pasak E.Ramaškienės, reikėtų įvertinti vitamino A dozę ir neviršyti paros normos, nes per didelis kiekis šio vitamino padidina apsigimimų riziką. „Nuo pat pirmosios nėštumo dienos vartojamas aspirinas, kai kurie hormonai ar šlapimą varantys vaistai, antibakteriniai ar priešvėžiniai vaistai gali paveikti embrioną ir jis gali nustoti vystytis”, - pažymi farmacininkė ir be gydytojo leidimo taip pat rekomenduoja nevartoti antibiotikų, epilepsijos ar diabeto gydymui skirtų preparatų.

Verta atkreipti dėmesį į statistiką: nuo 35 iki 39 metų gimdančioms moterims yra 25 proc. persileidimo tikimybė, nuo 40 iki 44 metų - 51 procentas, o vyresnėms nei 45 metų moterims net - 93 proc. padidėja ankstyvojo persileidimo tikimybė. Nuo 35-erių metų didėja ir įgimtų anomalijų tikimybė, todėl būtina visas moteris siųsti į Perinatologijos centrą ar genetiko konsultacijai, kad būtų įvertintos visos rizikos. Nėštumas vyresnio amžiaus moterims taip pat gali būti komplikuotas, nes padidėja nėščiųjų diabeto, hipertenzijos, daugiavaisio nėštumo tikimybė.

Gydytoja akušerė ginekologė Violeta Jonaitienė sako, kad nuo 30 metų amžiaus moters kiaušidžių rezervas pradeda sekti ir pastojimo galimybė natūraliai pradeda po truputį mažėti. Todėl tai yra tas amžius, kada jau reikėtų susimąstyti ir, jeigu turite tinkamą partnerį, pradėti planuoti nėštumą. Pasak jos, kalbant apie vėlyvesnę motinystę apskritai, tinkamas amžius siekia maždaug nuo 28 iki 35 metų. Bandant pastoti dar vėliau, pasak gydytojos, jau ūgteli genetinių ligų tikimybė, o ir sveikatos problemų gydymas gali užtrukti, ypač gimdant pirmą sykį. O jei sunkumų kyla jau nuo 30-ies, V.Jonaitienė pataria pirmiausia, nepanikuoti, nes būtent stresas dažnai yra pagrindinė problemų priežastis.

Statistiniai duomenys rodo, kad tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonės, sukūrę šeimas, patiria santuokos krizių ir ryžtasi skyryboms. Tačiau tuoktis ir susilaukti vaikų geriausia tuomet, kai abu partneriai yra visiškai subrendę - fiziškai, intelektualiai, emociškai ir dvasiškai.

Fizinė ir asmenybės branda dažniausiai ateina apie 21 metus, tačiau šiam laikotarpiui būdinga jaunatviška egzistencinė krizė. Jam kyla klausimai, susiję su jo egzistencija ir savirealizacija: kas aš esu, kuo noriu būti, ką turėčiau veikti gyvenime. Jei šiame amžiuje žmogus sukuria šeimą, jam taip pat gali kilti klausimai, ar tai teisingas pasirinkimas, ar jis patenkino savo lūkesčius pasirinkdamas savo partnerį. Šis amžius skirtas gilesniam savęs pažinimui, naujiems potyriams ir bendravimui su žmonėmis. Tai amžius, kai norisi šėlti su draugais klubuose, baruose, keliauti ir atrasti naujas pažintis. Jei esi šeimos žmogus, turi rūpintis ne tik savimi, bet ir savo antrąja puse, atsiranda atsakomybės ir pareigos jausmai. Šiame amžiuje žmogaus emocinė branda dar nėra pakankama, o tai reiškia, kad asmenys dar nesugeba pasitikti sunkių problemų ar krizių savo gyvenime bei nesugeba jų spręsti ar rasti išeities iš jų nesukeliant konflikto.

28-30 metų žmogus turėtų būti pilnai subrendęs tiek emociškai, tiek dvasiškai, išsisprendęs visus egzistencinius klausimus, tačiau gali kilti grėsmė likti vienam. Kodėl? Jis turi patirtį, pats yra nemažai pasiekęs, sugeba analizuoti ir daryti protingus sprendimus, todėl partneriui gali kelti padidintus reikalavimus. Santuoką geriausia kurti 25-28 gyvenimo metais. Pirmagimis turėtų gimti iki 30 metų, tam, kad išvengtume apsigimimų, gimdymo traumų.

tags: #susilaukti #vaiko #tik #10 #tikimybe

• Pavardės suteikimo ir keitimo aspektai
• Vienos konvencija
• kaip pasveikinti vadovą gimtadienio proga
• Ką tėvai turi žinoti apie vaiko dantų kaitą
• Persileidimo simptomai