Sauskelnės Suaugusiems ir Ne Tik: Kodėl Lietuviai Ieško Prekių iš Norvegijos ir Kitur?

Tinkamo pasirinkimo svarba suaugusiųjų sauskelnėms yra esminė siekiant užtikrinti komfortą ir tinkamą priežiūrą. Pirmiausia svarbu įvertinti asmens aktyvumo lygį.

Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į sauskelnių dydžius, kurių yra nuo mažiausio XS iki itin didelio XXL. Rinkoje egzistuoja keli pagrindiniai suaugusiųjų sauskelnių tipai, pritaikyti skirtingiems poreikiams:

Sauskelnės-kelnaitės

• Sauskelnės-kelnaitės yra orui laidžios, lengvai užmaunamos ir numaunamos kaip įprastos apatinės kelnaitės.
• Būtent todėl jos skirtos aktyviems, savarankiškai judėti galintiems asmenims.
• Šios slaugos prekės ypač rekomenduojamos naudoti neramiems ar demencija sergantiems asmenims, kurie gali nepripažinti įprastų sauskelnių.
• Jų sugeriamumas yra nuo 5 iki 7 lašų.

Anatominės sauskelnės

• Anatominės sauskelnės skirtos gulinčių asmenų slaugai.
• Jos yra orui laidžios, daug sugeriančios, apsaugančios nuo pratekėjimo, su patogiais daug kartų užsisegančiais lipdukais.
• „Extra Dry System“ technologija padeda odai išlikti sausai, saugo odą nuo drėgmės poveikio.
• Sauskelnėse esantis drėgmės indikatorius parodo, kada metas keisti gaminį.
• Anatominių sauskelnių sugeriamumas yra nuo 6 iki 9 lašų.

Esant lengvam šlapimo nelaikymui, rekomenduojame rinktis įklotus. Daugiau apie šlapimo nelaikymą galite paskaityti Sidabros tinklaraštyje: Šlapimo nelaikymas.

Sauskelnių Ieškojimas Užsienyje: Kainos ir Kokybės Skirtumai

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kai Lietuvos vartotojai vis dažniau ieško sauskelnių už Lietuvos ribų, tikėdamiesi geresnės kokybės ir patrauklesnių kainų. Populiariausios skelbimų svetainės tiesiog lūžta nuo pasiūlymų pirkti įvairaus dydžio ir įvairių firmų sauskelnes.

Šiuos gaminius perpardavinėtojai importuoja iš įvairių šalių, pavyzdžiui, interneto skelbimuose sakoma, kad sauskelnės vežamos iš Anglijos, Vokietijos, Danijos bei Norvegijos.

Vilnietė Judita pasakojo, kad vaikiškų sauskelnių iš užsienio šalių jai pasiūlė net vaikštinėjant su naujagime dukrele lauke. Jos teigimu, perpardavinėtojų siūlomos sauskelnės išties pigesnės nei Lietuvos parduotuvėse, be to, jų kokybė geresnė, jos švelnesnės. „Tikriausiai taip yra todėl, kad Lietuvos parduotuvėse parduodamų sauskelnių kilmės šalis yra Lenkija, o Norvegijoje, Anglijoje ar Vokietijoje pardavinėjami „pampersai“, kurie gaminami Vokietijoje“, - svarstė Judita.

Perpardavinėtojų siūlomos kainos ir priežastys

Skirtingų šalių gyventojų perkamoji galia ir prekybos tinklų politika lemia reikšmingus sauskelnių kainų skirtumus. Perpardavinėtojai dažnai naudojasi akcijomis ir nuolaidomis užsienio parduotuvėse, kad galėtų pasiūlyti konkurencingas kainas Lietuvoje.

Paskambinus skelbime nurodytu telefonu atsiliepė vyras, kuris aiškino, jog iš užsienio atvežamos sauskelnės yra geresnės kokybės, nes jų kilmės šalis - ne Lenkija. „Paprastai skiriasi kokybė, nes mūsų vežamos sauskelnės gaminamos ne Lenkijoje ir gamintos ne trečiojo pasaulio šalims“, - teigė pašnekovas. Kitu telefonu atsiliepusi moteris pasakojo, kad perpardavinėtojai sauskelnes užsienyje dažniausiai perka per nuolaidų lietų. „Užsienio šalyse viskas pigiau, ne tik sauskelnės, bet ir buitinė chemija, higienos prekės pigiau. Nuvažiuokite į Vokietiją, pažiūrėkite, kokios kainos, nuvažiuokite į Angliją. Čia tik mūsų tokia „turtinga“ valstybė leidžia sau aukštesnes kainas. Šiaip tai kainos galbūt būtų ir panašios, tačiau jie daro tikras akcijas ir parduoda su 50-70 proc. nuolaida. O pas mus tokių akcijų nėra arba būna juokingos“, - teigė pašnekovė.

Žemiau pateikiama sauskelnių kainų palyginimas, nurodant vieneto kainą litais (Lt), kas atspindi situaciją iki euro įvedimo Lietuvoje:

Pastaba: Pateiktos kainos yra istoriniai duomenys litais (Lt).

Teisiniai Aspektai ir Reguliavimas

Sauskelnių importas ir perpardavimas Lietuvoje turi tam tikrus teisinius niuansus, susijusius su mokesčiais ir muitinės procedūromis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) reikalavimai

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas spaudai Darius Buta teigė, kad pardavinėti iš kitų šalių vežamas sauskelnes Lietuvoje nėra nelegalu, jeigu tokia veikla besiverčiantis asmuo išsiima individualios veiklos pažymą arba nusiperka verslo liudijimą.

• Išsiėmęs individualios veiklos pažymą žmogus gyventojų pajamų mokestį moka nuo gautų pajamų.
• Nusipirkęs verslo liudijimą - moka fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
• Pasiekus 155 tūkst. pajamų ribą per metus, reikėtų mokėti ir pridėtinės vertės mokestį (PVM).
• Bet kokiu atveju individualią veiklą vykdantys žmonės taip pat turi susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką bei valstybinio socialinio draudimo įmokas.

„Tokią veiklą legalizuoti yra dvi galimybės: tai yra arba išsiimti verslo liudijimą, arba registruoti individualią veiklą mokesčių inspekcijoje pagal pažymą. Jeigu asmuo to nepadaro, tai vertinama kaip nelegali ir neregistruota veikla ir mokesčių inspekcija už tai baudžia, plius paskaičiuoja mokesčius“, - teigė D. Buta.

Jeigu sauskelnės yra pristatomos klientui, tokiu atveju jas išvežiojantis asmuo turi išsiimti verslo liudijimą išnešiojamajai/išvežiojamajai prekybai, o jeigu prekiaujama internetu - geriausia registruoti individualią veiklą pagal pažymą. „O dėl sauskelnių prekybos, tai pranešimų tikrai gauname, į juos reaguojame. Yra internetinės svetainės, kurios, kaip mes matome, vykdo nelegalią veiklą, nes nėra registruotos, o prekiaujant internetu reikia registruoti individualią veiklą pagal pažymą, nes tokios rūšies verslo liudijimo, kaip internetinė prekyba, nėra“, - pridūrė VMI atstovas spaudai. Tačiau D. Buta sako, kad ne visi žmonės prekiaujantys sauskelnėmis daro tai nelegaliai.

Muitinės departamento taisyklės ir Norvegijos atvejis

Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė teigė, kad sauskelnės nėra ribojama prekė ir Europos Sąjungos šalyse jų galima pirkti ir vežti, kiek tik pageidaujama.

Tačiau Norvegija nėra Europos Sąjungos šalis, todėl iš šios šalies sausuma galima parsivežti sauskelnių už 1030 Lt, o jūrų ar oro transportu - iki 1480 Lt. Tokie yra bendrieji Europos Sąjungos reikalavimai, todėl šis reikalavimas būtų taikomas ir kertant Norvegijos-Švedijos sieną.

„Tačiau įvežamų prekių pobūdis ir kiekis neturi būti toks, kad kiltų pagrindas manyti, jog prekės įvežamos komerciniais tikslais. Įvežant didesnius prekių kiekius, taikomi muitai, akcizai ir pridėtinės vertės mokestis“, - teigė departamento atstovė.

G. Vitkauskaitė teigė, kad sauskelnės veikiausiai keliauja iš Vokietijos ar Didžiosios Britanijos, o ne Norvegijos, kuri nėra Europos Sąjungos šalis. Pasak muitinės atstovės, Klaipėdos teritorinė muitinė nėra užfiksavusi, kad į Lietuvą masiškai plauktų sauskelnės būtent iš Norvegijos. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai muitinės pareigūnams tenka imtis veiksmų:

„Šiais metais buvo du atvejai, kai muitinės pareigūnai apmokestino iš Norvegijos įvežtas sauskelnes, kurios nustatyta tvarka nebuvo pateiktos muitinei ir nedeklaruotos. Abiem atvejais tas pats asmuo, Lietuvos Respublikos pilietis, atvyko keltu iš Švedijos. Muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis vežė po daugiau kaip 400 pakuočių sauskelnių iš Norvegijos, nepateikdamas jų muitinei ir nedeklaruodamas nustatyta tvarka. Abiem atvejais buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, prekės apmokestintos mokesčiais“, - teigiama muitinės atsakyme.

Sauskelnių kontrabanda ir apribojimai Norvegijoje

Lietuvių susidomėjimas pigesnėmis sauskelnėmis iš užsienio ne visada baigiasi legaliai. Balandžio mėnesį norvegiškame tinklapyje VG Nett buvo rašoma, kad Norvegijos policija sučiupo lietuvius, per Norvegijos-Švedijos sieną gabenusius sauskelnių kontrabandą. Norvegijos teritorinės muitinės pareigūnas Bjornas Sorlis nurodė, kad sulaikytoje mašinoje buvo sauskelnių, kurių vertė siekė apie 44 tūkst. dolerių.

Tiesa, Norvegijos prekybininkai susiduria ir su kitais iššūkiais, susijusiais su pigesnių prekių gundymu. Barentsobserver.com taip pat rašo, kad balandžio pabaigoje vienoje norvegų parduotuvių, įsikūrusių Kirkenes mieste netoli Rusijos sienos, nustatė taisyklę, jog vienam asmeniui parduodamos tik dvi sauskelnių pakuotės, mat pigesnėmis sauskelnėmis susigundę rusai masiškai jas perka ir veža į Murmanską. Straipsnyje rašoma, kad Murmanske vienų sauskelnių kaina siekia apie 0,45 eurų (1,55 Lt), o Norvegijos Kirkenes mieste - apie 0,18 eurų (0,62 Lt), priklausomai nuo dydžio.

tags: #pampersai #suaugusiems #is #norvegijos

• Kaip vyksta žalčių dauginimosi procesas mūsų šalyje?
• Svarba renkantis šampūną vaikams
• Kiaušiniai prieš miegą: nauda ir rizika
• Pasiekimai Aurimas Kurmis
• Sveika mityba vaikams