Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Gimus kūdikiui Jūsų kūnas diena po dienos keisis, palaipsniui grįždamas į ikinėštuminę būseną. Pogimdyviniu laikotarpiu dažniausiai vadinamos 6 savaitės po gimdymo, tačiau kai kuriems nėštumo metu įvykusiems pokyčiams atsistatyti prireikia net pusės metų.
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm per dieną. Maždaug 10-14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama.
Gimdos susitraukimai, ypač pirmosiomis dienomis, gali būti skausmingi. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Tai vadinama gimdos involiucija, ir pirmomis dienomis po gimdymo gimdos susitraukimai gali būti skausmingi, ypač dėl žindant išsiskyriančio oksitocino. Dažniausiai jie yra jaučiami žindant kūdikį. Svarbu pastebėti ir nepainioti gimdos skausmų su vykstančia involiucija (gimdos susitraukimais) po gimdymo. Tai natūralus reiškinys, kurio intensyvumas dažniausiai priklauso nuo gimdymų skaičiaus. Pastebima, kad kuo daugiau moteris yra turėjusi gimdymų, tuo labiau ji jaučia gimdos susitraukimus.
Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Į gimdos kaklelį, praėjus kelioms dienoms po gimdymo, telpa du pirštai. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties.

Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Tai yra išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo. Vykstant gimdos involiucijai, iš jos išsivalo tam tikras vidinis sluoksnis, iki tol tarnavęs vaikelio augimui, kraujo krešuliai, gleivės. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Pagimdžiusios moters organizme toliau vyksta daug pokyčių. Vienas tokių - gimdos valymasis po gimdymo. Tuo metu, kai moters gimda valosi, iš jos išteka išskyros su kraujo ir placentos likučių priemaišomis, dar kitaip vadinamomis lochijomis. Kraujavimas po gimdymo yra būdingas nuo 4 iki 6 savaičių. Pirmomis dienomis kraujavimas būna intensyvesnis ir išskyros skaisčiai raudonos spalvos. Apytiksliai per parą pasišalina nuo 150 iki 300 ml lochijų.
Toliau pateikiama lochijų pokyčių lentelė:
| Laikotarpis po gimdymo | Lochijų apibūdinimas |
|---|---|
| Pirma para | Gausios ir ryškiai raudonos, gali pasitaikyti su krešulių priemaišomis panašiomis į vynuogės dydžio. |
| 1 savaitė | Išskyrų spalva blanksta ir jos tampa tamsiai rudos spalvos ar šviesiai rožinės. Gausumas mažėja. Kraujavimas gali būti kaip per gausias mėnesines. |
| 2 savaitės | Išskyrų kiekis ženkliai mažėja, per dieną gali prireikti vos kelių paketų. Gali pasitaikyti intensyvesnis kraujavimas po didesnio fizinio krūvio. |
| 3-4 savaitės | Išskyros tampa balkšvos spalvos. Nežindančios mamos šiuo metu gali sulaukti pirmųjų menstruacijų. |
| 6 savaitės | Išskyros gelsvos, balkšvos arba jų nebėra iš viso. |
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas. Higienos priemones reikėtų keisti ne rečiau nei kas 2-3 val., nes lochijos - palanki terpė daugintis mikrobams, galintiems sukelti uždegimą.
Apsiplauti reikėtų tik išoriškai, nenaudojant kempinės, intymiosios higienos prausiklių, nes galite išbalansuoti makšties mikroflorą. Pirmasis ženklas, kad gimda tinkamai išsivalė - skaidrios išskyros.
Svarbu neišsigąsti, jeigu kraujavimas po gimdymo - krešuliai pasirodo dydžio su lyg vynuoge ar šiek tiek didesni. Sunerimti ir pasirodyti prižiūrinčiam akušeriui-ginekologui reikia, kai krešuliai tampa didesni nei citrinos dydžio, jaučiami stiprūs gimdos skausmai. Taip pat svarbu pastebėti ir nurimti, jeigu kraujavimas po gimdymo - šviežias kraujas pasirodo po intensyvesnio fizinio krūvio, greitesnio vaikščiojimo. Rekomenduojama daugiau ilsėtis atsistatymo metu ir į sportą grįžti palaipsniui ir palengva.
Kada reikėtų kreiptis pas prižiūrintį akušerį - ginekologą, jei:
Jeigu jaučiate bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės pas artimiausią gydytoją. Šie požymiai rodo gimdos uždegimą, kuris negydomas gali progresuoti ir sukelti dar didesnių komplikacijų.
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių).
Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti. Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė, mėnesinės gali atsirasti ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Tačiau tęsiant žindymą mėnesinių gali nebūti ir 18 mėnesių po gimdymo. Jei maitinate krūtimi, tikriausiai nesulauksite menstruacijų, kol nustosite žindyti. Jei nemaitinate krūtimi, tikriausiai menstruacijos atsiras praėjus penkioms ar šešioms savaitėms po gimdymo.
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Tarpvietė gimdymo metu yra ištempiama, traumuojama ar įkerpama. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami.
Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Po įprasto gimdymo, ypač jei buvo atlikta epiziotomija ar įvyko tarpvietės plyšimas, gali pasireikšti tarpvietės, makšties jautrumas, skausmas, patinimas. Esant dideliam diskomfortui, pabandykite 10-20 minučių uždėti šaltą kompresą (pvz. maišelį su ledukais). Galima naudoti vietinių anestetikų purškalus.
Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.

Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Pilvo siena būna išsitempusi, pilvo sienos raumenų tonusas silpnas. Pilvo sienos sugrįžimas į būseną, buvusią iki nėštumo priklauso nuo fizinių pratimų. Praėjus kelioms dienoms ir savaitėms po gimdymo jūsų kūnas gali atrodyti visai kitaip nei prieš nėštumą. Duokite kūnui laiko susitvarkyti.
Vidurių užkietėjimas - tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Siekiant išvengti vidurių užkietėjimo po gimdymo, rekomenduojama greičiau keltis ir daugiau judėti, vartoti daug skysčių, skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo. Pirmas pasituštinimas po gimdymo neretai sukelia sunkumų - pertempti pilvo sienos ir tarpvietės raumenys, dar prisideda skausmo baimė, esant tarpvietės įtrūkimų ar paūmėjus hemorojui.
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Po gimdymo gana dažnai pasireiškia hemorojus, tačiau paprastai jis per kelias dienas išnyksta. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Venkite vidurių užkietėjimo: valgykite skaidulingų maisto produktų - vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, gerkite daug vandens. Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija. Jei reikia pagalbos, gydytojas arba vaistininkas duos vaistų nuo hemorojaus.
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Pirmosiomis dienomis po gimdymo pasitaiko šlapimo susilaikymas, sąlygotas audinių pertempimo, sutrikusio jautrumo. Rekomenduojama reguliariai (bent kas 4 valandas) pasišlapinti, nes susilaikęs šlapimas sukuria geras sąlygas bakterijoms daugintis.
Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo. Kita neretai pagimdžiusioms mamytėms nerimą kelianti problema - šlapimo nelaikymas. Kai kurioms moterims po gimdymo gali pasireikšti šlapimo nelaikymas. Dažniausiai šlapimo takų funkcija atsistato per 2-8 savaites po gimdymo. Pasitarkite su gydytoju ar akušeriu. Norint pagreitinti audinių atsistatymą rekomenduojami dubens dugno stiprinimo pratimai.

Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Pirmas paras po gimdymo iš krūtų skiriasi priešpienis - tai negausus, turtingas baltymų, naujagimio imunitetui reikalingų imunoglobulinų skystis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų.
Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Krūtys pieno pritvinksta dažniausiai tarp trečios ir ketvirtos dienos po gimdymo. Tomis dienomis krūtys padidėja, jas gali tempti, skaudėti. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.
Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Tomis dienomis vienai dienai gali pakilti temperatūra iki 38-39°C. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją. Jei žindote, dažniausiai tai yra pagrindinis šio laikotarpio iššūkis. Todėl jei kyla klausimų, būtinai pasikvieskite žindymo konsultantę. Speneliams patinka „oro vonios“, gryno lanolino tepalas.
Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Gimdymo metu ir pirmomis paromis po gimdymo moteris patiria didžiulį fizinį ir emocinį krūvį. Normalu, kad pirmosiomis emocijoms atslūgus, apima slogi nuotaika, gali pasireikšti dirglumas, nerimas, koncentracijos sutrikimas, nemiga ar mieguistumas. Šie požymiai dažniausiai praeina per 7 - 10 dienų.
Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Gana dažnai praėjus trims keturioms dienoms po gimdymo moterys jaučiasi liūdnos ir verksmingos. Tai hormonų ir nuovargio poveikis. Jei jausmai sunkėja ir sunku susivaldyti, pasikalbėkite su gydytoju ar akušeriu.
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Pirmieji lytiniai santykiai po gimdymo galimi, kai moteris fiziškai ir psichologiškai jiems pasiruošusi, sustojus kraujavimui, sugijus tarpvietės siūlėms. Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis. Atnaujindama lytinius santykius klausykite savo kūno, tai bus tarsi naujas pirmas kartas. Pasirūpinkite savo komfortu.
Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių. Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Cezario pjūvis (CPO) - tai sudėtinga chirurginė operacija, po kurios laukia ne tik fizinis, bet dažnai ir emocinis gijimas. Pirmosiomis paromis po operacijos mamos sveikata rūpinasi medicinos personalas, svarbu nesidrovėti užduoti rūpimus klausimus, prašyti pagalbos ir būtinai vartoti paskirtus vaistus nuo skausmo. Jie nepakenks nei laktacijai, nei vaikeliui, o kaip tik suteiks moteriai daugiau galimybių juo pasirūpinti. Kūnas po cezario ir po natūralaus gimdymo. Natūralu, kad po lengvo ir greito gimdymo kūnas ir protas atsigauna lengviau nei po ilgo ir varginančio gimdymo.
Verta įsigyti korsetą po gimdymo, tik labai svarbu tinkamai jį užsisegti. Tai daroma atsigulus, pristačius kojas ir pakėlus dubenį. Randas turėtų būti prižiūrimas kaip po bet kokios kitos operacijos. Pirmosiomis dienomis svarbu užtikrinti švarą ir sausumą, esant poreikiui - dažniau keisti pleistrą. Saugoti pjūvio vietą nuo nešvarumų ir drėgmės. Kūnas į randą reaguoja kaip į nuolatinę pažaidos vietą, kurioje nepavyksta tinkamai įdarbinti audinių. Pjūvio vieta ima kietėti. Tam, kad nesusidarytų kietas randas, pjūvio zona turi būti maitinama, o rando masažas (su specialiu kremu ar be jo) suaktyvina kraujotaką ir taip audiniai gauna maisto medžiagų, deguonies, todėl neapmiršta. Pradėkite nuo švelnaus aplinkinių audinių masažo, toje vietoje, kur prasideda nejautri odos zona. Masažuokite randą (ar zoną aplink) kasdien 6-12 mėn. Gali jaustis tempimas. Rando audinių laisvinimas kiek malonesnis būna odai esant šiltai, pvz., po dušo. Pirštų pagalvėlėmis stumkite odą ir po ja esančius audinius link rando, bet ne per jį. Palaikykite kelias sekundes. Spauskite taip stipriai, kad po pirštais jaustumėte judėjimą.

Žindyti po CPO gali būti kiek sudėtingiau, nes mamai sunkiau tinkamai priglausti vaikelį. Įprastai rekomenduojama žindyti gulint ant šono, bet ši pozicija nėra tinkama mokymuisi, dažnai vaikelis priglaudžiamas netinkamai ir todė jam sunku valgyti, traumuojami speneliai. Po operacijos, ypač - jei ji buvo planinė, gali prireikti daugiau laiko, kol prasidės laktacija, bet tai jokiais būdais nereiškia, kad žindyti nepavyks.
Emocinių būsenų paletė po CPO labai įvairi. Dalis moterų šios operacijos nori pačios, dalis vertina neutraliai, o dalis susiduria su saviplaka: „nepajėgiau pagimdyti pati“, „mano kūnas nesugebėjo“. Tokios mintys yra labai žmogiškos, bet ne visai teisingos. Gimdymas yra socialinis vyksmas, kuriam įtakos turi daugybė - DAUGYBĖ! - kintamųjų.
Pagalbos reikia ieškoti, jei atsiranda infekcijos požymių (karščiavimas, paraudimas aplink randą, pūliavimas) - arba jei emocinė būsena ilgai išlieka slogi, atsiranda nerimo, nemigos ar nenoro bendrauti su kūdikiu ženklų.
Daugeliui moterų reikia šiek tiek laiko, kad vėl būtų tokios pačios aktyvios, kaip iki nėštumo. Po gimdymo svarbu visapusiškai atsigauti.