Iššūkiai dirbant globos centre: pertvarkos ir pandemijos kontekstas
Šis straipsnis analizuoja socialinių darbuotojų profesionalumo iššūkius Lietuvos vaiko globos sistemos pertvarkos kontekste ir pabrėžia supervizijos bei intervizijos poreikį. Kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti socialinių darbuotojų profesionalumo iššūkius, parodančius supervizijos ir intervizijos poreikį vaiko globos sisteminės pertvarkos kontekste. Vaiko globos sisteminė pertvarka įnešė didelių pokyčių į socialinio darbuotojo profesinės veiklos turinį ir sukėlė iššūkius jų profesionalumui. Naujos socialinių darbuotojų pareigos, funkcijos ir vaidmenys taip pat padidino neaiškumą ir įtampą. Tyrimo dalyvių patirčių analizė atskleidė refleksyvios konsultuojamos kultūros poreikį tiek organizacijos viduje, tiek už socialinio darbo organizacijos ribų siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Visgi išlieka aktualus klausimas: kiek supervizija ir intervizija kaip refleksyvi konsultavimo(si) praktika priimtina ir skatinama profesinėje aplinkoje.
Vaiko globos sistemos pertvarka ir jos iššūkiai
Pirmuosius žingsnius institucinės globos pertvarkos keliu žengėme 2015-aisiais. Tuomet sprendimą, kad mūsų įstaigai reikia specialistų, kurie galėtų ruošti globėjus ir įtėvius Kelmės rajone, priėmėme savo iniciatyva, nes tuometiniai vaikų globos namai būdavo nuolatos perpildyti - vienu metu juose gyveno net 47 vaikai, o asmenys, norėję tapti globėjais ir įtėviais, turėdavo važiuoti į mokymus Šiauliuose. Pasirengę specialistus jau 2016 m. sausio mėnesį pradėjome vykdyti pirmuosius mokymus pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą GIMK - juos baigė devynios šeimos. Į parengtų globėjų šeimas iš mūsų įstaigos tuomet iškeliavo net septyni vaikai. Be galo tuo džiaugėmės, nes tikrai nesitikėjome tokios sėkmingos pradžios. Nuo 2016 m. GIMK mokymus baigė 66 asmenys.
Pokyčiai visuomet sukelia daug klausimų, baimių, nerimo ir nežinomybės dėl ateities, todėl pradėję ruošti globėjus ir įtėvius išgirdome įvairių nuomonių: vieni kalbėjo, kad kertame šaką, ant kurios sėdime, nes mūsų įstaiga ištuštės ir liksime be darbo, kiti džiaugėsi, kad vykdome kilnią misiją - surasti be tėvų globos likusiam vaikui namus ir mylinčią šeimą. Vykdomos institucinės globos pertvarkos metu nuosekliai ir pamažu vykdomi pokyčiai mūsų įstaigą pakeitė iš esmės - tapome Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centru, kuriame buvo įsteigtas Globos centras, krizių skyrius, vaiko globos (rūpybos) skyrius. 2018 metų rudenį atidarytas įstaigos padalinys bendruomeniniai vaikų globos namai „Šypsena“. Siekiant teikiamų paslaugų kokybės, įgyvendinus projektą „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“, 2021 metų spalio 27 d. buvo sėkmingai baigtas įgyvendinimas. Be abejonės tokių rezultatų nebūtume pasiekę be savivaldos atstovų palaikymo ir mūsų pačių drąsos, užsispyrimo, didžiulio tikėjimo tuo ką darome bei darnaus komandinio darbo. Labai didžiuojamės, kad mūsų komandos pastangos ir pasiekti rezultatai neliko nepastebėti ir neįvertinti.
Vaikų globos namų tikslai ir teikiamos paslaugos
Vaikų globos namai - tai vieta, kurioje be tėvų globos likę vaikai randa saugų prieglobstį ir rūpestį. Tačiau vien materialinio aprūpinimo ir priežiūros nepakanka. Socialinė globa vaikams, likusiems be tėvų globos, yra itin svarbi. Tokią globą, pavyzdžiui, Ukmergės globos centre, sudaro trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Jos teikiamos šeimyniniuose namuose, siekiant užtikrinti be tėvų globos likusiam vaikui ar laikinai apgyvendintam vaikui globą (rūpybą), ugdymą, socialines paslaugas ir aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
| Paslaugos tipas | Trukmė / Aprašymas | Teikiamos paslaugos |
|---|---|---|
| Trumpalaikė socialinė globa | Iki 18 mėnesių vaikui, laikinai likusiam be tėvų globos. Apima kompleksinę, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujančią pagalbą ar tęstines paslaugas. | Apgyvendinimas; Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas; Psichologinė pagalba ar jos organizavimas; Bendravimo, bendradarbiavimo, sprendimų priėmimo įgūdžių ugdymas; Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (savitvarka, asmens higiena, sveikos gyvensenos įgūdžiai, namų ruošos darbai, namų saugumas, švaros virtuvėje ir namuose palaikymas, maisto ruošimas, biudžeto planavimas, pinigų taupymas ir valdymas, naudojimasis banko paslaugomis, apsipirkimas, orientavimasis aplinkoje, naudojimasis viešuoju transportu ir kt.); Ugdymo organizavimas; Darbo įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas ar jo organizavimas; Laisvalaikio organizavimas; Asmeninės higienos paslaugų organizavimas; Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas; Kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo individualius poreikius ir savarankiškumą. |
| Ilgalaikė socialinė globa | Teikiama vaikui, netekusiam tėvų globos, iki kol pasibaigs nuolatinė globa. Apima kompleksinę, nuolatinę specialistų pagalbą, vaiko poreikių užtikrinimą ir savarankiškumo ugdymą. | Informavimas; Apgyvendinimas; Konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas; Bendravimo, bendradarbiavimo, sprendimų priėmimo įgūdžių ugdymas; Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (savitvarka, asmens higiena, sveikos gyvensenos įgūdžiai, namų ruošos darbai, namų saugumas, švaros virtuvėje ir namuose palaikymas, maisto ruošimas, biudžeto planavimas, pinigų taupymas ir valdymas, naudojimasis banko paslaugomis, apsipirkimas, orientavimasis aplinkoje, naudojimasis viešuoju transportu ir kt.), tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.; Darbo įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas ar jo organizavimas; Laisvalaikio organizavimas; Pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kitokio pobūdžio pagalbą; Asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir pan.); Maitinimas; Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas; Ugdymo organizavimas; Kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo poreikius ir savarankiškumo lygį. |
| Intensyvi krizių įveikimo pagalba | Teikiama siekiant atkurti asmens (šeimos) savarankiškumą. | Padeda atkurti prarastus socialinius ryšius ir integruotis į visuomenę. |
Psichologinės pagalbos svarba ir iššūkiai
Vaikams, išgyvenusiems netektis, patyrusiems smurtą ar nepriežiūrą, būtina kvalifikuota psichologinė pagalba, padedanti įveikti traumas, prisitaikyti prie naujos aplinkos ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Vaikai, patenkantys į globos namus, dažnai būna emociškai pažeidžiami. Jie gali patirti: traumą (smurtas, nepriežiūra, tėvų netektis ar priklausomybės gali sukelti gilias psichologines traumas), prisirišimo sunkumus (dažnas globėjų keitimasis, nestabili aplinka gali apsunkinti sveikų prisirišimo ryšių formavimąsi), elgesio ir emocijų sunkumus (nerimas, depresija, agresija, impulsyvumas - tai tik keletas galimų emocinių ir elgesio problemų), žemą savivertę (patirtos nesėkmės ir atstūmimas gali neigiamai paveikti vaiko savęs vertinimą) ir socialinės adaptacijos sunkumus (vaikai gali turėti sunkumų bendraujant su bendraamžiais, laikantis taisyklių, prisitaikant prie naujos aplinkos).
Psichologinė pagalba padeda vaikams įveikti traumas, formuoti saugius prisirišimo ryšius, reguliuoti emocijas ir elgesį, stiprinti savivertę, gerinti socialinius įgūdžius.
Globos namai ištuštino našlaičio sąskaitą. Vaikinas ieško pagalbos
Iššūkiai teikiant psichologinę pagalbą globos centruose
Nepaisant akivaizdžios psichologinės pagalbos svarbos, susiduriama su nemažais iššūkiais: išteklių trūkumu (dažnai globos namuose trūksta kvalifikuotų psichologų, psichoterapeutų, socialinių darbuotojų, turinčių patirties dirbant su traumuotais vaikais), finansavimo stoka (psichologinės paslaugos yra brangios, o globos namų biudžetai dažnai nepakankami), personalo perkrova (socialiniai darbuotojai ir globėjai dažnai yra perkrauti administraciniu darbu ir kasdiene priežiūra, todėl jiems sunku skirti pakankamai dėmesio kiekvieno vaiko emocinėms reikmėms), vaikų nenoru dalyvauti terapijoje (dėl patirtų traumų, nepasitikėjimo suaugusiaisiais ar stigmų, susijusių su psichologine pagalba, vaikai gali nenoriai dalyvauti terapijoje), specializuotų metodų trūkumu (psichologinė pagalba globojamiems vaikams dažnai teikiama nesistemingai, taikant metodus, kurių efektyvumas patvirtintas kitose amžiaus, socialinio statuso ar problemų grupėse; trūksta specifinių psichologinės pagalbos metodų, efektyviai veikiančių būtent globojamų vaikų grupėje) ir darbuotojų kompetencijos trūkumu (ne visi globos namų darbuotojai turi pakankamai žinių apie vaikų traumas, prisirišimo teoriją ar emocijų reguliavimo strategijas).
Dėl paslaugų vaikams ir šeimoms trūkumo, įskaitant esamų paslaugų prieinamumo stoką, socialiniai darbuotojai jaučiasi profesionaliai bejėgiai. Klientams ir visuomenei neigiamos įtakos turėjo ir socialinių darbuotojų darbą apsunkino informacijos apie pertvarkos eigą trūkumas bei informacijos neaiškumas. Trūkstant atsakingų institucijų bendradarbiavimo, kilo klausimų dėl socialinių darbuotojų profesinės atskaitomybės ir atsakomybės už savo bei kitų sistemos specialistų darbą. Dabartiniai Lietuvos vaiko globos sistemos pokyčiai sustiprino socialinių darbuotojų profesinės veiklos ypatumus: skirtingų funkcijų koordinavimą, socialinės realybės kūrimą, pagrįstą skirtingų specialistų perspektyvomis, informacijos apie pertvarkos eigą trūkumą, kuris sukelia konfliktą su klientų sistema, ir sudėtingą atsakymų paiešką, susijusią su konkrečia kliento situacija. Šie profesiniai iššūkiai, atskleisti tyrimo metu, rodo refleksyvios konsultuojamosios kultūros poreikį organizacijos viduje ir už jos ribų, siekiant tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Kyla klausimas dėl refleksyvios konsultavimo praktikos skatinimo socialinio darbo profesinėje aplinkoje.
Galimi sprendimai psichologinės pagalbos gerinimui
Siekiant užtikrinti kokybišką psichologinę pagalbą vaikų globos namuose, būtina: didinti finansavimą (valstybė ir savivaldybės turėtų skirti daugiau lėšų psichologinėms paslaugoms globos namuose), užtikrinti kvalifikuotą personalą (globos namuose turėtų dirbti pakankamas skaičius psichologų, psichoterapeutų, socialinių darbuotojų, turinčių patirties dirbant su traumuotais vaikais; reikėtų investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mokant juos apie vaikų traumas, prisirišimo teoriją, emocijų reguliavimo strategijas ir efektyvius terapinius metodus).
Panevėžio socialinių paslaugų centras, pavyzdžiui, kelia psichologams specialius reikalavimus, įskaitant psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį teikiant psichologinę pagalbą. Taip pat svarbu diegti efektyvius terapinius metodus (reikėtų taikyti įrodymais pagrįstus terapinius metodus, pritaikytus globojamų vaikų poreikiams; į sprendimus orientuotas trumpalaikis konsultavimas (SSTK) yra vienas iš efektyvių metodų, padedančių spręsti vaikų globos namuose gyvenančių paauglių problemas bei gerinti jų psichologinį-socialinį funkcionavimą), sukurti palankią aplinką (globos namuose turėtų būti kuriama saugi, rūpestinga ir stabili aplinka, kurioje vaikai jaustųsi priimti ir suprasti), skatinti vaikų dalyvavimą terapijoje (reikėtų informuoti vaikus apie psichologinės pagalbos naudą, užtikrinti konfidencialumą ir gerbti jų pasirinkimą), bendradarbiauti su šeimomis (jei įmanoma, reikėtų siekti bendradarbiavimo su vaikų biologinėmis šeimomis, įtraukiant jas į terapinį procesą) ir plėtoti prevencines programas (vaikų dienos centrai, mobiliosios komandos, pagalba besilaukiančioms moterims ir kompleksinė pagalba šeimai yra svarbios prevencinės priemonės, padedančios išvengti vaikų patekimo į globos namus).
COVID-19 pandemijos iššūkiai globos centruose
Dabar, kai dauguma socialinės globos centro „Vija“ gyventojų ir darbuotojų pasiskiepijo nuo Covid-19 ligos, kai antrasis karantinas jau po truputį traukiasi, noriu pasidalinti savo ir kolegų iš socialinės globos centro „Vija“ patirtimi, kai 2020 metų pavasarį mus kiek netikėtai „ištiko“ karantinas. Dirbu stacionariuose globos namuose, kuriuose gyvenantys intelekto ir/ar psichosocialinę negalią turintys vaikai ir suaugę asmenys, pandemijos kontekste labiau pažeidžiami ne tik dėl sveikatos būklės, bet ir dėl gyvenimo didelėse grupėse. Didelė tikimybė, kad užsikrėtus koronavirusu bent vienam iš asmenų, tarkime darbuotojui, apie 20-30 asmenų atsiduria rizikoje, kaip turėję didesnės ar mažesnės rizikos kontaktą. Ir nors įvairios valstybės institucijos jau pandemijos pradžioje kalbėjo kaip imsis veiksmų, kad padėtų apsaugoti globos namus krizės COVID-19 metu, įskaitant patarimų teikimą, medicinos pagalbos stiprinimą, pastangas užkirsti kelią viruso plitimui ir sumažinti infekciją, gyventojų ir darbuotojų tyrimus ir kitas palaikomąsias priemones, realybėje situacija buvo kiek kitokia.
Informacijos chaosas ir praktinės problemos
Visa su Covid-19 ligos suvaldymu susijusi atsakomybė buvo „permesta“ įstaigoms - krūva LR Sveikatos apsaugos ministro - Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kuriuos reikėjo pritaikyti globos namų veikloje. Pirmojo karantino metu informacija, apie pasikeitusią situaciją ir priimtus naujus sprendimus, rekomendacijas ar tvarkas, globos namus pasiekdavo jau pavėlavusi - iš ryto gautas dokumentas, jau turėjo būti pradėtas įgyvendinti vakar. Tai vienareikšmiškai kėlė įtampą visų pareigybių darbuotojams, nes visą pasikeitusią informaciją reikėjo iškomunikuoti skirtinguose padaliniuose ir skirtingo lygmens pareigose dirbantiems darbuotojams. Dažnu atveju, dalis informacijos kartodavosi, netgi būdavo prieštaringa (su skirtingomis interpretacijomis) skirtingose tvarkose ir nutarimuose, kai kurie reikalavimai iš viso absurdiški ir praktikoje sunkiai įgyvendinami. Pavyzdžiui, rekomenduojama iš centralizuoto maitinimo organizavimo valgykloje pereiti prie individualaus gyventojų valgymo, atskiruose kambariuose arba bent jau grupių virtuvėlėse. Viskas logiška, tikrai būtų puiki prevencijos viruso plitimui globos namuose priemonė, tačiau sunkiai arba kai kuriais atvejais net ir visiškai neįgyvendinama. Pirma - ne visose grupėse yra virtuvėlės, nes pastatas senas, jį projektuojant greičiausiai buvo visai kitokie socialinės globos namams skirti normatyvai ir tam tikros patalpos tiesiog nenumatytos. Ir antra - asmenys, turintys intelekto ir/ar psichosocialinį sutrikimą, neretai labai sudėtingai priima bet kokius jiems įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimus. Įprastomis sąlygomis pokyčiui būna ruošiamasi tam tikrą laiką, pratinant klientą prie pasikeitusių aplinkybių, dienos rėžimo pasikeitimo. Informacija būdavo atsiunčiama ne tik darbo metu, tačiau nepaisant to, reaguoti į tai reikėjo nedelsiant.
Nemažai nerimo kėlė ir žiniasklaidos skleidžiama informacija. Ypatingai pirmojo karantino metu, kai tiesiog ore tvyrojo daug nežinomybės apie koronavirusą, nebuvo jokių konkretesnių gairių, kaip čia viskas vyks toliau, buvo daug gąsdinančios informacijos. Mūsų globos namuose, kaip prevencija ligai plisti, pirmiausiai buvo įvestas asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, rankų ir patalpų dezinfekavimas. Asmens apsaugos priemones (veido kaukes, pirštines, skydelius) iš pradžių privalėjome dėvėti esant kontaktui su klientais. Situacijos nelengvino tai, jog kaukes dėvėti reikėjo, tačiau globos namai jų neturėjo, o įsigyti rinkoje galimybių beveik nebuvo - medicininių kaukių stygius buvo juntamas visoje Lietuvoje. Buvo mestos pajėgos patiems (globos namuose esančioje siuvykloje) pasisiūti jas iš turimų audinių. Aišku, pradžioje jų nebuvo tiek, kad patenkinti daugiau nei 200 darbuotojų poreikiui. Čia į pagalbą atskubėjo įvairios iniciatyvinės grupės, kurios padovanojo mums ir audinių kaukių siuvimui, ir jau pasiūtų medžiaginių kaukių. Taigi kurį laiką turėjome po vieną ar kelias medžiagines daugkartinio naudojimo kaukes, jas darbo dienos metu skalbdavome darbo vietoje ir su lygintuvais džiovindavome. Vėliau situacija gerėjo, Lietuvos rinkoje atsirado galimybė įsigyti medicininių kaukių, mūsų globos namus parėmė iniciatyvinės grupės ir asmenys, padovanoję taip trūkstamų asmens apsaugos priemonių. Juokingai atrodydavo žiniasklaidoje rodomi, nepatenkintų kaukių dėvėjimu, žmonių komentarai, kaip jiems trukdo kvėpuoti ir netgi dusina kaukės, kurias užsideda tik eidami į parduotuvę apsipirkti. Tuo tarpu mes jas privalėjome nešioti nuolat 8, o kai kurie darbuotojai ir 12 valandų. Nuo dažno patalpų ir rankų dezinfekavimo prasidėjo alerginės reakcijos, odos pažeidimai. Todėl pavienės darbuotojų grupės priėmė sprendimus dažniau plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, vietoje dezinfekcinės rankų priemonės.
Darbuotojų emocinė ir profesinė įtampa
Apriboti kontaktai, tiek globos namų viduje, tiek su „išoriniu pasauliu“ pakeitė ir darbo planavimą. Pirmojo karantino metu buvo visiškai uždarytos poliklinikos, bet koks rimtesnis kliento sveikatos sutrikimas atrodė pats didžiausias siaubas, nes tai reiškė tik vieną - važiavimą į ligoninę, kur „siaučia“ koronavirusas. Parvežtą iš priėmimo skyriaus klientą iškart tapatino su užsikrėtusiu koronavirusu ir keliantį pavojų aplinkiniams. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro - Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo rekomendacijas, tokie asmenys turėjo būti izoliuoti nuo kartu gyvenančių 14 dienų. Vadiname „izoliatoriuje“ dėl saugumo turėjo dirbti atskiros darbuotojų komandos, vilkinčios specialų asmens apsaugos priemonių komplektą ir rizikuojančios užsikrėsti koronavirusu. Todėl norinčių dirbti tokiomis sąlygomis labai trūko. Ir visgi jų buvo, nes esant krizinei situacijai žmonės geba mobilizuotis, priimti iššūkius ir palaikyti vienas kitą. Taip pat ir jausdami pavojų, ne visi ima panikuoti ir „neria į krūmus“. Atslūgus pirminiam šokui dėl pasikeitusios situacijos pamatai, kad tavo atsakomybės niekur nedingo ir pasaulis nenustoja suktis ištarus „CORONA“. Išryškėjo ir taip vadinamų kurioziškų sprendimų pasekmės. Pavyzdžiui, supratome, kad visiškai neįmanomas dalykas yra uždėti, autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui ar suaugusiam asmeniui, apsauginę kaukę (vieni tik uždėjus nusiplėšia, kiti pradeda rėkti, bando ją kramtyti, dar kiti išvis krenta ant žemės). Sekantis įdomesnis sprendimas - vaikams su specialiaisiais ugdymo poreikiais taip pat įvestas nuotolinis mokymas. Pasitaikė pedagogų atsiųstų užduočių, kurios visiškai neatitiko vaiko gabumų. Pavyzdžiui rašyti raides, nors vaikas vos geba manipuliuoti rašymo priemone ir tik su darbuotojo pagalba pavyksta nubrėžti liniją. Arba žiūrėti filmuką ar klausytis paukščių čiulbėjimo vaikui, kuris koncentruoja dėmesį daugiausiai 10-15s. Išėjimas į lauką pirmojo karantino metu daliai klientų buvo utopija, nes visur privaloma buvo dėvėti veido kaukes, o užsidėti jos nenori. Tik vėliau panaikino prievolę visiems dėvėti veido kaukę lauke, o vasaros pabaigoje sulaukėme ir neįgaliesiems pritaikytos išimties dėl kaukių dėvėjimo.
Daliai darbuotojų buvo kilusi laikina panika dėl esamos Lietuvoje situacijos. Buvo ir tokių akimirkų, kai norėjosi tiesiog viską mesti, nes buvome pavargę nuo nuolatinio galvojimo „kas naujo šiandien laukia“. Kai pats nesijauti saugiai, nelabai gali padėti ir šalia esančiam. Stresą kėlė ir nuolatinė situacija, kai gauni nurodymus su kuriais nevisiškai sutinki, tačiau laiko tartis ar diskutuoti nėra, reikia vykdyti sprendimą, prisiimti atsakomybę. Dažnai norėjosi tiesiog atsitraukti, užsidaryti kažkur namuose (net kelis kartus kilo mintys „susiveikti“ nedarbingumo pažymėjimą) ir prabūti, kol viskas baigsis. Kaip ir suvoki, kad kontroliuoti situacijos negali, bet turi, to iš tavęs tikimasi. Prisipažinsiu, buvo dienų, kai rytais su nerimu atsidarydavau darbinio elektroninio pašto dėžutę. Bijojau dar vieno naujo laiško, su naujais nurodymais, nes kuo toliau, tuo dažniau tai kėlė pyktį - „ir vėl kažkas naujo“, „vėl eilinė nesąmonė“. Baimė pavėluoti, laiku nesureaguoti pastūmė mane priimti sprendimą, kurio įprastomis aplinkybėmis nebūčiau padariusi. Telefone prisijungiau prie darbinio elektroninio pašto ir bent vieną kartą po darbo valandų, patikrindavau jį, o gavusi naujos informacijos, iškart pasidalindavau su kartu dirbančiais darbuotojais, kurie neturi galimybės jos gauti. Riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo per pandemiją labai sumažėjo, ypatingai kolegoms, kurie yra atsakingi už sprendimų priėmimą, nes kartais tą padaryti tenka ne tik vakarais, bet ir savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis. Prireikia daugiau pastangų, nei įprastai, siekiant atitrūkti nuo darbo. Būna dienų, kai emocijos banguoja nuo euforijos iki visiško nusivylimo, bet patirtis tokia, kad nepaisant to, kokia buvo dienos pradžia, visai nežinai, kas bus vakare (ir atvirkščiai). Tokie emocijų „kalneliai“ kartas nuo karto užbanguoja, bet tada tiesiog tenka „padėti“ emocijas į šoną ir bandyti įsijungti loginį mąstymą, argumentus. Viena kolegė tokiais atvejais vartoja auksinę frazę, pasiskolintą iš vienos buvusios ministrės - „dabar tegu ateina tie, kurie gali padaryti geriau“. Įtakoje tokių emocijų svyravimų, nuolat jaučiamos nežinios ir neapibrėžtumo, aktualios pasidarė temos apie darbuotojų psichikos sveikatos iššūkius pandemijos metu ir kaip su tuo tvarkytis. Globos namų darbuotojus ėmėsi konsultuoti čia dirbančios psichologės. Aš pati, dar pirmojo karantino pradžioje, pradėjau individualų darbą su supervizore.
Bendravimo apribojimai ir nauji sprendimai
Pavasarį, pirmojo karantino metu, pasikeitusi situacija dėl pandemijos, lėmė visišką gyventojų lankymo ir svečiavimosi pas globėjus uždraudimą. Kažkurį laiką karantino pradžioje nebuvo galima netgi perduoti daiktų ar maisto produktų (vėliau ši nuostata sušvelnėjo ir daiktai bei maisto produktai nebebuvo draudžiami). Mano asmeninė patirtis šiuo klausimu labiau teigiama nei neigiama - beveik visi klientų, su kuriais dirbu, artimieji buvo labai supratingi. Bendravime buvo jaučiamas nusivylimas dėl tokių pasikeitusių sąlygų, nerimas dėl sveikatos ir ateities, tačiau asmeniniai pokalbiai su kiekvienu iš jų padėjo suvaldyti situaciją ir nepasiduoti panikai. Sudėtingiau buvo su globėjais, kurie dažnai pasiimdavo savo globotinius pasisvečiuoti į namus. Įvedus pirmąjį karantiną išvykti iš globos namų buvo visiškai uždrausta. Dalis globėjų su tuo sutiko, kita dalis kovojo su ribojimais, netgi skundėsi ministerijai, motyvuodami, kad nepaliks savo globotinių globos namuose ilgesniam laikui. Deja, kurį laiką tęsis karantinas nežinojo niekas. Ir ta nežinia kėlė paniką. Globos namų vadovybė, atsižvelgdama į globėjų išsakytus pageidavimus, sudarė globėjams galimybę pasiimti savo globotinius į namus ir ten saugioje aplinkoje išbūti karantino laikotarpį, taip sumažinant riziką užsikrėsti koronavirusu globos namuose. Deja, tokia galimybe pasinaudojo mažuma globėjų, didžioji dalis gyventojų ir toliau leido laiką globos namuose, visiškai atskirti nuo savo artimųjų. Tuo tarpu rudenį, prieš prasidedant antrajam karantinui, mus pasiekė kurioziškas LR Sveikatos apsaugos ministro - Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas, visiškai uždraudęs gyventojų lankymą, tačiau palikęs degti žalią šviesą globos namų gyventojų svečiavimuisi pas globėjus. O tai reiškia, kad už pandemijos suvaldymą atsakingiems politikams, kaip riziką keliantis veiksnys, atrodo kontaktas su asmeniu atskiroje patalpoje, iki 15 minučių trukmės ir dėvint asmens apsaugos priemones. Ir jie nemato rizikos, kai asmuo, kartu su globėju, kartą per savaitę važiuoja mieste viešuoju transportu, praleidžia pas globėją 2-3 dienas ir grįžta atgal į globos namus, tuo pačiu būdu kaip ir išvyko. Kaip būtų reikėję išspręsti tokią situaciją, apginant kartu su tokiu „migruojančiu“ asmeniu gyvenančius kitus savo klientus, aš nežinau, bet viską išsprendė atsitiktinumas. Praėjus savaitei nuo antrojo karantino paskelbimo, nelaimingo atsitikimo metu, minėtas asmuo patyrė nesunkią kojos traumą ir jo globėjas nusprendė gydytis namuose, nes buvo rekomenduojamas koją tausojantis rėžimas.
Atsiribojimas vieniems nuo kitų buvo vienas iš rekomenduotų būdų tiek globos namų darbuotojams, tiek visuomenei. Iššūkiu tapo bendravimo palaikymas tarp globėjų ir klientų. Dalis mūsų klientų yra su sunkia negalia ir naudojimasis technologijomis yra labai apsunkintas, o neretais atvejais ir neįmanomas. Pavyzdžiui asmuo nekoncentruoja dėmesio į vieną vietą arba jį išlaiko labai trumpai. Mano atradimu per pirmąjį karantiną tapo - „vaizdo skambučiai“. Kalbėjimas telefonu užtrukdavo labai trumpai, nes klausymo įgūdžiai yra labai silpni. Tačiau kalbėjimasis matant vaizdą labai pasiteisino ir dabar yra vienintelis dalykas, praskaidrinantis gyventojų kasdienybę taip ilgai besitęsiančio karantino metu, nematant savo globėjų, mamų. Yra globėjų, kurie įvertinę sudėtingą situaciją, bent kartą per savaitę atneša ir palieka lauknešėlius tiek gyventojams, tiek darbuotojams, taip išreikšdami savo palaikymą.
Netikėti teigiami pokyčiai
Vaikai ir suaugę, turintys autizmo spektro sutrikimą, tapo ramesni. Pas juos nesilanko svečiai, taip pat patiria mažiau dirgiklių neidami į nepažįstamą aplinką, kurioje jaučiasi nesaugūs. Tai iššaukdavo neramų, destruktyvų elgesį, o būnant namuose ši problema išsisprendė savaime. Pats „užsidarymas“ mažomis grupėmis davė daugiau pliusų, nei minusų.
Pagalba sau ir kiti pagalbos būdai
Jeigu jauti, kad per sunku viską nešti vienam - tu ne vienas. Tai puiki galimybė per atstumą išsipasakoti kas neduoda ramybės. Psichologas konsultacijų metu padės tau suprasti save ir savo situaciją tam, kad kuo lengviau priimtum kitokius sprendimus ir galėtum įveikti sunkumus. Yra sukurta ir keletas programėlių, kurios gali padėti:
- PROGRAMĖLĖ „ATSIPŪSK“ - dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris tau padės įveikti stresą, sušvelnins nemalonius emocinius išgyvenimus ar net fizinį diskomfortą bei skausmą. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbinikas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.
- PROGRAMĖLĖ „PAGALBA SAU“ - emocinės savipagalbos programėlė, kuri ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.
- MAMA MUMS RŪPI - pogimdyminės depresijos prevencija.
Kiti pagalbos kontaktai:
- 112 SKUBIOS PAGALBOS NUMERIS - kreipkitės esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, jei vykdomas smurtas (galima pranešti anonimiškai).
- PAGALBA SAU - Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą / www.pagalbasau.lt
- PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
- 1815 I-V 8-20 val. +370 603 57912 / www.krizinionestumocentras.lt
- NAMŲ MAMA - Nemokama mamų bendruomenė visoje Lietuvoje.
- 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt
- JAUNIMO LINIJA - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
- TU ESI - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
- SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.vmotnam.lt, www.specializuotospagalboscentras.lt
- CARITAS MOTINOS IR VAIKO GLOBOS NAMAI - paslaugos besilaukiančioms ir moterims su vaikais iki 7m.: konsultavimas, savitarpio pagalbos grupės, ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos / Odminų g.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
