Vaiko globa Lietuvoje: iššūkiai, parama ir kelias į saugius namus

Pastaraisiais metais susirūpinimas dėl lietuvių vaikų, esančių užsienyje, įskaitant ir Rusiją, tik auga. Palyginti su ankstesniais metais, pranešimų skaičius išaugo dvigubai. Buvo prašoma patikrinti išvykusių nepilnamečių gyvenimo sąlygas, informacijos apie išvykusios šeimos gyvenimą Lietuvoje, aiškintasi dėl tėvų ir kitų giminaičių galimybių pasirūpinti vaiku, dėl globos nustatymo ir kt. Šiame straipsnyje aptarsime su vaiko globa susijusius iššūkius, tarptautinį bendradarbiavimą, globos procesą Lietuvoje ir valstybės teikiamą paramą.

Lietuvių vaikų globos iššūkiai užsienyje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų manymu, kai kurios šeimos, išvykusios iš Lietuvos, vaikų susilaukia jau gyvendamos užsienio valstybėse ir patenka tų valstybių socialinių tarnybų žinion. Taip pat į užsienį išvyksta daug šeimų, kurios buvo žinomos ir Lietuvos vaiko teisių apsaugos specialistams.

Netinkama priežiūra ar net smurtas

Atvejų, kai iš Lietuvos išvykę vaikai yra netinkamai prižiūrimi, skaičius palaipsniui daugėja. Į netinkamos priežiūros apibūdinimą įeina tinkamų sąlygų vaiko augimui ir raidai neturėjimas, nepakankamas tėvų dėmesys vaiko saugumui, kai, pavyzdžiui, vaikas paliekamas vienas namuose, ir nepakankamas tėvų dėmesys vaiko ugdymui, kai vaikas neleidžiamas į mokyklą. Be abejo, netinkamai priežiūrai priskiriami ir skaudžiausi atvejai, kai prieš vaikus smurtaujama.

Pasak specialistės, įstatymai, susiję su vaiko teisėmis, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje beveik vienodi, nes buvo rengiami pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Tačiau skiriasi požiūris. Pas mus į saugumą žiūrima maždaug taip: kol nieko nenutiko, tegul vaikas būna su biologine šeima. Užsienyje bandoma nesudaryti prielaidų tam, kad kas nors nutiktų, užbėgama įvykiui už akių. Tai, be abejo, susiję su mūsų mentalitetu.

Lietuviškojo mentaliteto ypatumai

Tėvai, kurie užsienio valstybėje patenka į už vaikų teisių apsaugą atsakingų tarnybų akiratį, skambina Lietuvos tarnyboms ir tikina, kad jų problema - visai nedidelė. Suprask, nieko blogo nepadarė, tačiau užsienio tarnybos ėmėsi griežtų priemonių. Dažnas lietuvis galvoja maždaug taip: sudaviau vaikui, jis nuėjo į mokyklą su mėlyne, ir kas čia tokio? Mane juk irgi mušė. Arba vėlai vakare įvyko muštynės bare, policijos pareigūnai pastebėjo ir pranešė atitinkamoms tarnyboms, kad su suaugusiaisiais buvo mažametis, o tai neatitinka jo geriausių interesų. Vakare vaikas turi būti namuose, ilsėtis, jam turi būti sudarytos saugios gyvenimo sąlygos.

Lietuvoje gyvenimo lygis - žemesnis, tad ir vaikų priežiūros reikalavimai pritaikyti mūsų sąlygoms. Vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad mūsų tarnybos tampa vis profesionalesnės ir aktyvesnės, kai reikia rūpintis su vaikais į užsienį išvykusiomis šeimomis. Buvo atvejis, kai mama į užsienį išvyko su keliais vaikais ir gyveno labai prastomis sąlygomis - kišenės dydžio kambarėlyje, vaikai miegojo ant žemės. Mūsų tarnybos susisiekė su tos šalies socialinėmis tarnybomis, paprašė pasirūpinti šeimos gerove. Užsienio kolegos reagavo, apsilankė pas mamą, padėjo jai gauti socialinį būstą, susitvarkyti socialinių išmokų skyrimą.

Tam tikra dalis emigrantų nemoka užsienio kalbos, neturi reikiamų įgūdžių, neišmano įstatymų. Jie bijo kreiptis pagalbos, tad toks tarnybų įsikišimas labai padeda. Aišku, negalima sakyti, kad visų emigrantų vaikai - neprižiūrimi, palikti likimo valiai. Yra daugybė šeimų, kurios puikiai susitvarko: gyvena, dirba, augina vaikus.

Išsituokusi lietuvė mama su vaikais gyvena užsienyje. Susiranda draugą, kuris girtauja. Nuolat vyksta barniai, muštynės. Policija informuoja tarnybas, atsakingas už vaiko teisių apsaugą. Jos nustato įpareigojimus mamai, kad ji turi gyventi atskirai nuo smurtautojo, kad šeimoje negali būti girtaujama. Deja, retai tokia mama įsiklauso į tarnybų žodžius. Būna net kuriozinių situacijų, kai šeimoje vyksta muštynės, moteris nusėta mėlynėmis, suvažiuoja policija ir vaikų teisių apsaugos specialistai, o ji vis tiek aiškina, kad nieko nenutiko, jokio smurto nebuvo - jie tik gaudė pabėgusį iš namų gyvūnėlį, dėl to ir kilo sumaištis... Skaitai tokius pasiaiškinimus ir galvoji, kas svarbiau - motinystė, vaikai ar smurtaujantis vyras.

Pašnekovės teigimu, būna atvejų, kai tokios šeimos susirenka daiktus ir grįžta į Lietuvą, nes mano, kad čia jų niekas nelies. Tai nėra tiesa. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su užsienio tarnybomis, tad stebime grįžusias socialinės rizikos šeimas ir jų gyvenimo sąlygas. Pabėgti nuo atsakomybės nepavyks.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir teisinis reguliavimas

Būna atvejų, kai ne tik apribojama tėvų valdžia, bet ir vienoje iš Europos Sąjungos valstybių lietuviams tėvams atimamos teisės. Užsienio tarnybos kreipiasi į mus, domisi, ar Lietuvoje yra artimųjų, kurie galėtų globoti vaiką. Ieškome senelių, dėdžių, tetų, kurie sutiktų rūpintis vaiku. Tada mūsų tarnybos tikrina, ar yra tinkamos sąlygos pasirūpinti vaiku, siunčia savo išvadas į užsienio valstybę, ir jau tos tarnybos priima sprendimą. Žinoma, tas sprendimas priimamas labai atidžiai, atsižvelgiama į visas sąlygas. Dažnai prašoma, kad būsimieji globėjai atvyktų į užsienį, pabūtų su vaiku prieš parsiveždami jį į Lietuvą. Vaikas turi apsiprasti - išvažiavimas neturi būti stresas.

Tiesa, toks glaudus bendradarbiavimas kol kas galimas tik Europos Sąjungos šalyse. Su Norvegija, kur vyksta daugybė lietuvių, - sunkiau, nes teisinis reglamentavimas čia visai kitoks. Informacija apie šeimas, kurios gyvena Norvegijoje, pagal teisės aktų reikalavimus gali būti suteikiama kitų šalių tarnyboms tik išimties atvejais ir gavus pačių šeimų sutikimą. Teko susidurti su keliais atvejais, kai vaikai buvo paimti iš šeimos, tačiau mums nebuvo suteikta informacija, kodėl taip pasielgta ir kas su jais bus toliau.

Svarstymai prieš išvykstant su vaikais arba paliekant juos Lietuvoje

Kas geriau - vykti į užsienį su mažamečiais ar palikti juos globėjų priežiūrai, - vieno atsakymo nėra. Jeigu tėvai iš pradžių važiuoja be vaiko, tai nėra blogiausias sprendimas. Reikia iš anksto pasidomėti galimybėmis vaiką užrašyti į darželį, internetu susisiekti su tuo darželiu ir išsiaiškinti, kokių dokumentų reikia, kokia apmokėjimo tvarka, kokios sąlygos. Žmonės gali kreiptis ir į mūsų tarnybas norėdami išsiaiškinti, kokios vaikų priežiūros sąlygos vienoje ar kitoje šalyje. Vaikui visada geriau būti su savo tėvais, tačiau reikiamos sąlygos turi būti užtikrintos. Galbūt geriau tėvams pirmiausia atlikti „namų darbus“ - važiuoti į užsienį be vaiko ir sudaryti sąlygas vėliau jį nusivežti.

Kiti tėvai savo vaikus palieka globėjams Lietuvoje. Jeigu tėvai kreipiasi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, nustatoma globa seneliams, tetoms ar kitiems asmenims. Vaikas lieka Lietuvoje, o tėvai važiuoja į užsienį. Tuo atveju, kai tėvai išvyksta ir pamiršta rūpintis Lietuvoje likusiu vaiku, mūsų tarnybos tuo susidomi, gali būti net ribojamos tėvų teisės.

Dažnai būna taip, kad šeimos iš karto išvyksta su mažamečiais vaikais. Tėvai turi dirbti, tačiau dar būdami Lietuvoje nepagalvoja, kas užsienyje tuo metu pasirūpins jų vaikais. Palikti juos svetimam, galbūt ne visai atsakingam žmogui nėra geriausia išeitis. Darželiai daugelyje valstybių gana brangūs. Kad būtų pigiau, žmonės iš anksto turi pasirūpinti socialine parama - vaikams būtų skiriamas pigesnis darželis, sudarytos reikiamos sąlygos.

Užsienyje bendruomenės - gerokai aktyvesnės. Jeigu kaimynai mato, kad žmonės girtauja, o vaikas laksto alkanas, kviečiamos tarnybos, ir vaikas paimamas. Lietuvoje nėra įstatymiškai draudžiama vaiką palikti vieną namuose. Tarkime, mama bėga į parduotuvę, palikusi kūdikį. Svetur vaiko iki 7 metų (Norvegijoje, Latvijoje) vieno palikti negalima. Jeigu mama išbėgs į parduotuvę, o paliktas vaikas tuo metu pravirks, atvykusios atitinkamos tarnybos traktuos šį įvykį kaip netinkamą priežiūrą.

Skelbiama, kad Lietuvoje tūkstančiai vaikų nelanko mokyklų. Yra numatyta atsakomybė už tai, kad tėvai neužtikrina vaiko ugdymo, tačiau realiai nubaustų tėvų - labai mažai, palyginti su mokyklos nelankančių vaikų skaičiumi. Užsienyje į tai žiūrima labai griežtai. Vaikas negali nelankyti mokyklos. Tėvai visų pirma įpareigojami, o jeigu nesilaiko tų įpareigojimų, tarnybos tokį elgesį ima traktuoti kaip netinkamą tėvų pareigų vykdymą.

Telieka tikėtis, kad laikui bėgant keisis ir mūsų požiūris į vaikų gerovę. Deja, kol kas į pasaulį žiūrime tėvų akimis, o štai į vaikų poreikius atsižvelgiame pernelyg retai.

Kaip tapti globėju Lietuvoje?

Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Pagrindiniai reikalavimai globėjui:

• Amžius: Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų.
• Santykiai su vaikais: Svarbu, kad globėjas turėtų teigiamą požiūrį į vaikus ir gebėtų su jais bendrauti.
• Šeimos aplinka: Svarbu, kad šeimos aplinka būtų saugi ir tinkama vaiko augimui.

Norėdami tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Reikės pateikti medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus. Dažnai kyla klausimas, ar seneliai gali globoti anūkus. Taip, seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje.

Išsklaidome mitus apie vaikų globą

Deja, apie vaiko globą vis dar sklando nemažai mitų, kurie atgraso žmones nuo šios kilnios veiklos. Panagrinėkime dažniausiai pasitaikančius:

• Mitas: Norint globoti vaiką, reikia turėti nuosavus namus.
  Realybė: Svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
• Mitas: Norint globoti vaiką, reikia turėti vaikų auginimo patirties.
  Realybė: Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
• Mitas: Globėjais gali būti tik susituokę asmenys.
  Realybė: Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje.
• Mitas: Globojami vaikai yra "sunkūs" ir turintys elgesio problemų.
  Realybė: Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama.
• Mitas: Globojamas vaikas gali padaryti blogą įtaką esamiems vaikams šeimoje.
  Realybė: Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose.

Parama globėjams ir globojamiems vaikams

Globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Globojamiems vaikams skiriamų išmokų dydis priklauso nuo vaiko amžiaus. Taip pat, globėjams teikiama ir psichologinė bei konsultacinė pagalba. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.

Finansinė parama ir išmokos:

Savivaldybės administracija vaiko globėjui (rūpintojui), kuris nesusijęs artimais giminystės ryšiais su globotiniu (rūpintiniu), taip kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, skiria ir moka pagalbos pinigus, t. y. už vieną vaiką 4 BSI per mėnesį, už du vaikus - 6 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį ir už kiekvieną vaiką iki 3 metų didinti papildomai 1 BSI dydžiu mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį.

Kai budintis globotojas sudaro sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, vaiko apgyvendinimo vietai įkurti (gyvenimo sąlygoms pritaikyti, būtiniausiems buities reikmenims įsigyti) skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka - 10 BSI.

Lietuvos įsipareigojimas ir iniciatyvos globos srityje

Šiuo metu Lietuvoje 3495 globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4645 tėvų globos netekę vaikai. Nors budinčių globotojų ir globėjų skaičius pastaraisiais metais pamažu auga, tačiau jų nuolat trūksta visose šalies savivaldybėse. Šiuo metu laikinai globojami 1037 vaikai, kuriems nesant galimybių sugrįžti į šeima reikės suaugusiųjų, kurie nuolat galėtų globoti šiuos vaikus.

Apsisprendusieji pakviesti į savo namus ir širdį tėvų globos netekusį vaiką - nelieka vieni. Nuo šiol papildomai arba po darbo valandų bus galima konsultuotis pradėjusioje veikti Įvaikinimo ir globos skambučių linijoje. Profesionalūs konsultantai suteiks reikalingą informaciją bei konsultuos rūpimais klausimais, susijusiais su globa, budinčio globotojo veikla, įvaikinimu. Paslauga teikiama darbo dienomis nuo 12 iki 20 val. nepertraukiamai.

„Lietuva be vaikų namų yra ne tik mūsų svajonė, bet ir svarbus įsipareigojimas vaikams, kuriems reikia ypatingos apsaugos. Siekiame ir toliau skatinti šeimas pasiryžti globai ar įvaikinimui ir padėti joms šiame kelyje, kuris dažnai pilnas iššūkių ir naujų išbandymų - juk vaikas ateina į naują šeimą, atsinešdamas savo gyvenimo istoriją, kuri pilna sudėtingų, dažnai trauminių patirčių ir išgyvenimų. Tikime, kad Įvaikinimo ir globos skambučių linija prisidės prie to, kad globėjų ir įtėvių atsiras dar daugiau ir kad jiems reikalinga pagalba būtų nutolusi daugiausia vieno skambučio atstumu. Kiekviena nauja globėjų ir įtėvių šeima - tai dar vienas žingsnis link Lietuvos be vaikų namų, o kaip visi žinome, net ilgiausias kelias prasideda nuo vieno žingsnio“, - pasakoja socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Ukrainos karo pabėgėlių vaikų globa

Trečiadienio duomenimis Lietuvoje registruoti 643 Ukrainos piliečiai, pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Matome, kad tai daugiausia bus moterys ir vaikai, žinome, kad bus nelydimų nepilnamečių. Dėl jų Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) rengia pokyčius, kad būtų supaprastinta globėjų skyrimo tvarka“, - teigė M. Navickienė.

Taip pat noriu paprašyti, kad visi geros valios žmonės, kurie, siekdami padėti bėgantiems nuo karo ukrainiečiams, atsiveža galbūt giminystės ryšiais ar kitaip susijusius nepilnamečius vaikus, ypač nelydimus tėvų, būtinai praneštų Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai.

„Ir toliau išlikime vieningi, savo šeimose apsvarstykime galimybę į savo namus priimti be tėvų likusius ir į Lietuvą atkeliavusius Ukrainos vaikus laikinai globai. Jei galite suteikti šiltus ir emociškai saugius laikinus namus nuo karo nukentėjusiems vaikams, susisiekite ir vaiko teisių gynėjai suteiks visą reikiamą informaciją, kaip tapti globėju. Kartu su savivaldybių globos centrais esame visapusiškai pasiruošę padėti būsimiesiems globėjams“, - kviečia I. „Tam, kad Lietuvoje gyvenantis vaikas ar jaunuolis galėtų naudotis mūsų valstybės siūlomomis paslaugomis, tokiomis kaip gydymas, švietimas, socialinės paslaugos, nepilnamečiui reikalingas globėjas. Tad jei norime padėti Ukrainos karo pabėgėliams vaikams, svarbu rasti žmones, kurie galėtų šiuos vaikus globoti ir pasirūpinti jų poreikiais“, - sako I.

tags: #globoti #vaika #is #rusijos

• Santariškių g. 7 ligoninė
• Sužinokite apie aborto eigą bei teisinius aspektus Lietuvoje
• Rizika naudojant aliejus nėštumo metu
• Kaip IVF padeda kovoti su nevaisingumu
• Kaip teisingai išrinkti vaikiškus ortopedinius batus