Jau daugiau nei keliolika metų Lietuvoje veikiantys gyvybės langeliai yra itin svarbi socialinės pagalbos priemonė. Tai kraštutinė, bet dažnai ir vienintelė išeitis situacijose, kai gresia pavojus kūdikio sveikatai ar gyvybei. Gyvybės langelis - tai speciali kapsulė pastato sienoje, kur žmonės, dažniausiai biologinės mamos, gali saugiai bei anonimiškai palikti naujagimius ar kūdikius.

Pirmasis gyvybės langelis Lietuvoje buvo atidarytas 2009 metais Vilniuje. Šiandien, Lietuvoje yra dešimt „Gyvybės langelių“, įrengtų įvairiuose šalies miestuose:
Vienas svarbiausių gyvybės langelio principų - visiškas anonimiškumas. Svarbu žinoti: joks įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės už vaiko palikimą „Gyvybės langelyje“. Ji yra nustatyta tik už kūdikio palikimą nesaugioje ir kūdikiui pavojingoje aplinkoje. Asmens, palikusio kūdikį šiuo būdu, niekas neieško.
Kai kūdikis paliekamas gyvybės langelyje, po kelių minučių suveikia signalizacija, pranešanti įstaigos personalui. Tolesnė procedūra vykdoma atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus:
| Veiksmas | Terminas |
|---|---|
| Gimimo registravimas | Per 3 paras nuo radimo |
| Teisė susigrąžinti vaiką | Iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo (iki 3 mėn.) |
Tėvai, palikę vaiką „Gyvybės langelyje“, turi teisę persigalvoti ir susigrąžinti kūdikį per tris mėnesius nuo vaiko radimo dienos. Procedūra apima kreipimąsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, motinystės (tėvystės) nustatymą per teismą (DNR tyrimai) bei specialistų vertinimą, ar tėvai turi tinkamas sąlygas auginti vaiką. Svarbu pabrėžti, kad motinystės (tėvystės) nustatymas dar nėra automatinis pagrindas grąžinti vaiką; prioritetas visada teikiamas vaiko interesams.

Lietuvoje nuo 2009 m. iki šios dienos „Gyvybės langelyje“ palikti 68 vaikai (duomenys atnaujinami). Dauguma jų sėkmingai įvaikinti LR piliečių šeimose, o dalis vaikų grįžo į biologinių tėvų šeimas. Ši priemonė išlieka kritiškai svarbia apsaugant gyvybes tais atvejais, kai kitos išeities motinos nemato.