Socialinis Darbas Institucijose: Pareigybės, Laikas ir Profesinė Tobulėjimas

Socialinis darbas gyvuoja jau daugelį metų. Tai profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškilusiais iššūkiais. Socialiniame darbe didelę reikšmę turi asmenims ar šeimoms savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas.

Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis sudėtingose situacijose. Tai į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinant socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą. Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tai yra pokyčių profesija, kuri reikalauja ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo.

Sparčiai besiplėtojantis visuomeninis gyvenimas sukelia žmonėms vis naujų ir sunkiau išsprendžiamų socialinių problemų su kuriomis jie patys nesugeba susitvarkyti. Todėl tokiems žmonėms socialiniai darbuotojai, turintys reikiamų gebėjimų, įgūdžių ir žinių, gali suteikti pagalbą sprendžiant įvairias socialines problemas.

Socialinio Darbo Istorinė Raida Lietuvoje ir Pasaulyje

Bendriausia prasme socialinis darbas reiškia visuomeninę veiklą, kurios tikslas - dėl ekonominių, sveikatos, asmeninių ir kitų priežasčių socialinėje atskirtyje atsidūrusiems asmenims padėti savarankiškai ir visavertiškai gyventi visuomenėje. Socialinės pagalbos problemą žmonės sprendė visais laikais ir visose kultūrose, tačiau skyrėsi problemos sprendimo būdai, atsižvelgiant į visuomenės sandarą, religiją, kultūrą ir vyraujančias laikotarpio idėjas. Viduriniais amžiais Europoje pagalbos formas daugiausia lėmė religinė motyvacija.

Profesionalus socialinis darbas yra šiuolaikiškų Vakarų visuomenių pagalbos būdas, ėmęs formuotis 19 amžiuje. Socialinis darbas kaip profesinės veiklos sritis galėjo atsirasti šiuolaikinėje funkcinės diferenciacijos visuomenėje, kurioje visuomenės gyvenimo įvairias funkcijas įgyvendina atitinkamos sistemos - ekonomikos, politikos, švietimo, teisės, sveikatos, socialinės apsaugos. Tokių visuomenių socialinės pagalbos problema dažniausiai sprendžiama įsteigiant pirminę, bendrąją, individų socialinę apsaugą (organizuojamą per socialinį draudimą, skirtą apsaugoti individus nuo dažniausiai pasitaikančių rizikų - nedarbo, ligos, senatvės, motinystės, skurdo ir kita) ir inicijuojant antrinę, specializuotą, socialinę apsaugą - socialinį darbą (tai yra individualizuotą komunikacinio pobūdžio pagalbą asmenims, kurių gyvenimo problemoms spręsti nepakanka materialios paramos). Tik pirminės socialinės apsaugos atsiradimas leido plėtotis socialinio darbo sričiai ir susitelkti prie esminės jos funkcijos - pagalbos individams gyventi savarankiškai ir visavertiškai.

Profesionalaus socialinio darbo pradžia dažniausiai tapatinama su pirmųjų socialinio darbo mokyklų atsiradimu (1898 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1899 metais Nyderlanduose, 1908 metais Vokietijoje). 21 amžiaus pradžioje paplitusios universitetinės socialinio darbo studijos. Socialinis darbas susiformavo kaip akademinė disciplina ir plačiai pripažinta, diferencijuota praktika.

Lietuvoje profesionalus socialinis darbas ėmė formuotis 1990 metais, atkūrus nepriklausomybę. Socialinio darbo vėlyvą raidą labiausiai lėmė 19-20 amžiaus politiniai pokyčiai, taip pat kultūriniai veiksniai - maža demokratijos patirtis, pilietinės visuomenės nebuvimas, silpna ekonomika. Tarpukariu nebuvo profesionalių socialinių darbuotojų, o socialinę pagalbą fragmentiškai teikė labdaringų organizacijų savanoriai. Nuo 1990 metų ėmus naikinti sovietinę aprūpinimo sistemą išryškėjo profesionalios socialinės pagalbos poreikis, todėl 1990-2000 metais socialinis darbas plėtojosi labai sparčiai. Buvo kuriama socialinių paslaugų sistema, pertvarkomos globos įstaigos, steigiamos socialinio darbo organizacijos, savivaldybėse ir seniūnijose įvesti socialinių darbuotojų etatai, aukštosiose mokyklose pradėta rengti socialinio darbo specialistus, buvo perkvalifikuojami kitų sričių specialistai. 21 amžiaus pradžioje socialinis darbas vis aiškiau identifikuojamas kaip profesinė praktika ir akademinė disciplina, bet, palyginti su Vakarų visuomenėmis, kiek mažiau išplėtotas, skatinamas ir vertinamas.

Lietuvos socialinių darbuotojų diena švenčiama kasmet rugsėjo 27 dieną.

Socialinio Darbuotojo Kasdienybė ir Iššūkiai

Socialiniai darbuotojai - tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikia pagalbos, kurie išklauso, paguodžia, pataria. Kiekvieno žmogaus problema socialiniam darbuotojui yra svarbi, kiekviena problema yra skirtinga ir yra sprendžiama individualiai. Dirbant socialiniu darbuotoju, tenka savyje atrasti savybių, kurios padėtų užmegzti ryšį su žmogumi, surasti geriausius problemos sprendimo būdus.

Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas. Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui atgauti savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Jei atrandamas priėjimas prie paslaugų gavėjo, rezultatai gali džiuginti, tačiau jei tarp socialinio darbuotojo ir paslaugų gavėjo nėra atviro abipusiu pasitikėjimu grįsto ryšio, tuomet rezultatai gali nedžiuginti. Todėl svarbu socialiniam darbuotojui mokėti pažinti kitą, įsiklausyti ir kartu įveikti kylančias problemas bei gyvenimo iššūkius. Dirbdamas su žmonėmis socialinius darbuotojas siekia pagerinti paslaugų gavėjų ir jų aplinkos ryšius, sustiprinti asmenų bendruomenėje prisitaikymą, integruotis visuomenėje. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas.

Pasižymėdamas profesionalumu, teikiamomis socialinėmis paslaugomis, bendravimu su paslaugų gavėjais, taip pat dirbdamas kartu su kitų sričių specialistais, socialinis darbuotojas prisiima įvairius profesinius vaidmenis, kuriuos įgyvendinti padeda profesinės kompetencijos. Kadangi socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, niekada negalima žinoti, kokia laukia diena ir kokių naujienų ji atneš.

Rytas socialiniams darbuotojams prasideda nuo darbų numatymo - susiplanuojamas darbas, ką reikia atlikti, kur nuvykti, su kuo pabendrauti dėl esamų problemų ar dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Dienos eigoje seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų planavimas, rengimas, tarpininkavimas paslaugų gavėjams bendraujant su kitomis institucijomis. Taip pat lankymasis šeimose, pagalbos teikimas, konsultavimas, informavimas. Prie viso to ne mažą laiko dalį tenka skirti dokumentų pildymui, bylų tvarkymui. Tačiau niekada tiksliai darbo dienos suplanuoti negalima. Kiekvienam socialiniam darbuotojui, pasirinkusiam šį sudėtingą darbą ir tokį pagalbos kelią, svarbu suprasti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti, jog šeimoje neliktų problemų.

Kvalifikaciniai Reikalavimai Socialiniams Darbuotojams

Norint dirbti socialiniu darbuotoju, būtina atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Socialinio darbuotojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti socialinio darbuotojo darbą. Asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo kvalifikaciją, turi:

• Gebėti užmegzti ir plėtoti etiškus, teisėtus ir partneriškus santykius su vaikais, paaugliais, jaunuoliais, neįgaliais, pagyvenusiais ir senais žmonėmis, bedarbiais, iš įkalinimo įstaigų sugrįžusiais, smurtą bei skurdą patyrusiais ir kitais socialinės globos reikalingais žmonėmis.
• Konsultuoti atskirtį, smurtą, skurdą patiriančius asmenis ar jų grupes, kurti saugią emocinę bendravimo ir konsultavimo aplinką.
• Analizuoti socialines problemas, atpažinti asmens, šeimos ar grupės poreikius, numatyti, kokios pagalbos jiems reikia, planuoti ir organizuoti šios pagalbos teikimą, pasitelkiant kitas organizacijas.
• Įvertinti, kaip viskas vyko, kaip pasisekė, numatyti, ką reikia daryti toliau.
• Perimti pažangią Lietuvos ir kitų šalių socialinio darbo patirtį, bendradarbiauti su kitomis socialinės pagalbos įstaigomis, koordinuoti pagalbos teikimą.
• Atlikti tyrimus, panaudoti tyrimų įrodymais pagrįstas žinias ir tokiu būdu tobulinti socialinio darbo praktiką.
• Žinoti, kaip stiprinti asmenų, šeimų, grupių bei bendruomenių sąveiką, įtraukiant juos į bendrą tikslų siekimą, išteklių paiešką ir plėtojimą, kančios mažinimą ir jos prevenciją, socialinės politikos, paslaugų plėtotės sprendimus, projektus, atliepiančius bazinius žmonių poreikius ir palaikančius jų gebėjimų plėtotę.
• Žinoti kelius ir būdus, įgalinančius siekti socialinio ir ekonominio teisingumo, inicijuojant socialines ar politines akcijas, įtakojant politiką, paslaugas, išteklių paskirstymą.
• Žinoti, kaip atlikti tyrimus ir vertinimą visų socialinio darbo aspektų, kaip sistemiškai tyrinėti ir eksperimentuoti, kaupiant naujas tyrimų įrodymais pagrįstas žinias, kurios gali prisidėti prie socialinio darbo praktikos tobulinimo.
• Mokėti dirbti atsakingai, savarankiškai, planuoti, organizuoti ir vertinti savo darbą, efektyviai empatiškai bendrauti su kolegomis ir klientais.

Kvalifikaciją suteikiančios programos

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimuose, kurie įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., pateikiama informacija apie kvalifikaciją suteikiančias programas:

Darbo vietos ir prilyginamos pareigybės

Įgiję socialinio darbuotojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti socialiniu darbuotoju socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose: socialinės rūpybos skyriuose, vaikų, žmonių su negalia, pagyvenusių žmonių dienos centruose, bendruomenės centruose, vaikų, senų žmonių globos namuose, žmonių su negalia pensionatuose, ligoninėse, mokyklose, kalėjimuose, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse.

Socialiniais darbuotojais laikomi:

• Socialinių paslaugų įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
• Socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
• Socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
• Socialinis darbuotojas;
• Socialinio darbo organizatorius;
• Socialinių programų koordinatorius;
• Socialinio darbo vadybininkas;
• Specialistas socialiniam darbui (dirbantis seniūnijoje).

Kvalifikaciniai reikalavimai pagal teisės aktus

Pagal galiojančius teisės aktus, socialiniu darbuotoju gali dirbti asmenys, kurie:

• Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį.
• Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją.
• Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą.
• Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.

Svarbu paminėti, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. dirbti socialiniu darbuotoju turėjo teisę asmenys, įgiję aukštąjį (universitetinį ar koleginį) socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Išimtis buvo taikoma socialiniams darbuotojams, kurie studijavo ir siekė įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą, ir kuriems 2011 m. liepos 1 d. liko studijuoti mažiau nei 2,5 metų. Ministerija nusprendė, kad turintys socialinio pedagogo išsilavinimą nebegalės būti socialiniais darbuotojais. Jiems paliktas pereinamasis laikotarpis - per 5 metus žmonės galės įgyti socialinio darbuotojo išsilavinimą, jei nori toliau dirbti šioje srityje.

Socialinių Darbuotojų Profesinės Kompetencijos Tobulinimas

Kalbant apie socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą, svarbu atkreipti dėmesį į šio proceso principus. Darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga yra atsakinga už paslaugų kokybę.

Socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 valandų, tik 60 proc. turi būti surinkta pagal:

• Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
• Aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
• Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą, kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.

Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 valandų, iš jų 60 proc., t.y. apie 10 valandų, laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 valandų bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.

Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega. Tai atlikti rekomenduojama norint išlaikyti kiek įmanoma daugiau objektyvumo, t.y. kad socialiniai darbuotojai per daug neigiamai arba teigiamai neįvertintų savo kompetencijų ir jas patobulintų tikrai ten, kur labiausiai trūksta žinių, gebėjimų, motyvacijos, vidinių nuostatų ar panašiai. Socialiniai darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją. Įsivertinimai turėtų būti atlikti kartą per metus.

Už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingi socialiniai darbuotojai ir organizacija, todėl yra reglamentuojama, kad socialinių paslaugų įstaigos, organizacijos biudžete privalo būti numatyta lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.

Socialinių Darbuotojų Trūkumas ir Jo Poveikis

Socialinių darbuotojų visoje Lietuvoje yra maždaug 7 procentais mažiau nei reikėtų, o pastaraisiais metais problema gilėja. Didžiausias trūkumas yra socialinių darbuotojų pagalbos šeimai skyriuje. Šiuo metu trūksta 19 darbuotojų. Pasitaiko tikrai tokių atvejų, kai tenka iš vieno rinktis. Emocinis krūvis persiduoda, ir diena būna tikrai nelengva. Jeigu taip diena iš dienos, tas labai sekina.

Ateityje šių darbuotojų gali trūkti dar labiau. „Centrą tai tikrai palies. Pirmas dalykas - apsunkės ir taip jau sudėtinga darbuotojų paieška, o antra - neaišku, ką tie darbuotojai nuspręs - ar keis jie savo kvalifikaciją“, - komentuoja Vilniaus socialinių paslaugų centro direktorė. Socialinių darbuotojų trūkumas labai paveikia ir pačius darbus. „Mes, kaip vadovai, nebepajėgūs užtikrinti socialinių paslaugų kokybės. Kas dėl to nukenčia? Suprantama, pirmiausia nukenčia paslaugų gavėjas“.

Socialinio Darbo Organizatoriaus Pareigybės Aprašymas (Prienų rajono Jiezno pavyzdys)

Socialinio darbo organizatoriaus pareigybė yra svarbi grandis socialinių paslaugų sistemoje, užtikrinanti pagalbos teikimą įvairioms gyventojų grupėms. Šis darbuotojas atlieka esminį vaidmenį, organizuojant socialinį darbą bendruomenėse, nustatant socialinių paslaugų poreikius ir teikiant socialinę pagalbą. Toliau aptarsime socialinio darbo organizatoriaus pareigybės aprašymą, specialiuosius reikalavimus, funkcijas ir atsakomybę, remiantis savivaldybių biudžetinių įstaigų pavyzdžiais.

I. Pareigybė

Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro socialinis darbuotojas (darbui šeimyniniuose namuose) yra socialinės veiklos padalinio darbuotojas, priskiriamas specialistų grupei. Pareigybės lygis - A2. Pareigybės paskirtis - darbas su vaikais šeimyniniuose namuose.

II. Specialūs reikalavimai šias pareigas einančiam darbuotojui

Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus:

1. Turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo studijų krypties studijas, ir socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį (arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją). Arba aukštojo mokslo kvalifikaciją ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgytą socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar baigus socialinio darbo studijas, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka baigus socialinio darbuotojo praktinei veiklai pasirengti skirtus mokymus.
2. Gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklą, išmanyti raštvedybos taisykles, turėti gerus darbo kompiuteriu įgūdžius (Microsoft Office, Outlook Express, Internet).
3. Mokėti analizuoti ir apibendrinti informaciją, gebėti sklandžiai dėstyti raštu ir žodžiu mintis.
4. Gebėti dirbti komandoje, rengti ir įgyvendinti vaikų individualius socialinės ...
5. Mokėti vieną užsienio kalbą.
6. Turėti vairuotojo pažymėjimą (B kategorija) ir praktinius vairavimo įgūdžius.
7. Žinoti bendravimo psichologijos, profesinės etikos ir elgesio kultūros pagrindus.

Būtina būti susipažinusiam ir savo darbe vadovautis LR įstatymais ir poįstatyminiais aktais, norminiais aktais, Lietuvos Respublikos civilinio kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais socialinės apsaugos ir paramos sistemą, socialinį darbą, žmogaus teises.

Funkcijos

Socialinio darbo organizatorius atlieka šias funkcijas:

1. Informuoja ir konsultuoja gyventojus dėl socialinių paslaugų teikimo, vykdo proaktyvią veiklą bendruomenėje.
2. Priima gyventojų prašymus gauti socialines paslaugas, vertina ir pervertina asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
3. Priima prašymus dėl asmeninio asistento pagalbos, būsto pritaikymo asmeniui su negalia.
4. Tarpininkauja asmeniui (šeimai), kreipdamasis į kitas valstybės ir (ar) savivaldybių institucijas, įstaigas ir (ar) organizacijas, kuriose asmuo (šeima) gali gauti pagalbą.
5. Organizuoja socialinį darbą ir socialinių paslaugų teikimą, telkdamas kitus specialistus.
6. Bendrauja ir bendradarbiauja su asmenimis iš socialinių paslaugų gavėjo socialinės aplinkos.
7. Vertina teikiamų socialinių paslaugų efektyvumą.
8. Lanko esamus ir potencialius socialinių paslaugų gavėjus jų namuose.
9. Pildo asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, Individualios pagalbos poreikio klausimyną ir pateikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai (ANTA).
10. Atlieka Pagalbos koordinavimo plane identifikuoto asmens su negalia pagalbos poreikio vertinimą ir informuoja Agentūrą apie numatomas skirti paslaugas.
11. Rengia ir teikia išvadas apie asmenų, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, taip pat vertina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų kasmetinius funkcionavimo pokyčius.
12. Organizuoja neįgaliųjų, vienišų senyvo amžiaus asmenų, asmenų patiriančių socialinę riziką priėmimą į gydymo, reabilitacijos, globos įstaigas, taip pat jiems nuvykti į šias įstaigas reikalingą specialųjį transportą.
13. Vykdo globėjų (rūpintojų) ir / ar turto administratorių priežiūrą ir teikia informaciją Socialinės paramos skyriui.
14. Etiškai, lanksčiai ir operatyviai nagrinėja prašymus, nusiskundimus, socialinių paslaugų poreikį ir teikia atsakymus.
15. Tikrina seniūnijos gyventojų, pageidaujančių gauti ar gaunančių socialines paslaugas, gyvenimo ir buities sąlygas, pateiktų dokumentų pagrįstumą, teikia siūlymus Socialinės paramos skyriui ar Centrui dėl socialinių paslaugų ar paramos teikimo, sustabdymo ar nutraukimo.
16. Asmenims ir šeimoms, kuriems išnuomotas socialinis būstas, planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, siekdamas skatinti šių asmenų ir šeimų socialinį aktyvumą.
17. Ieško įvairių veiklos / socialinio darbo formų ir metodų, savo darbe taiko naujoves, kitų įstaigų patirtį ir atsako už tinkamą jų naudojimą.
18. Rengia reikalingą informaciją apie paslaugų gavėjus kitoms institucijoms.
19. Rengia planus ir ataskaitas apie savo veiklą.
20. Pildo ir tvarko paslaugų gavėjų bylas, kitą su socialinėmis paslaugomis susijusią dokumentaciją, kompiuterinę apskaitą bei suteiktų paslaugų registracijos žurnalą.
21. Suveda duomenis į SPIS (Socialinės paramos informacinė sistema) duomenų bazę.
22. Bendradarbiauja su institucijomis paslaugų teikimo klausimais, dalinasi gerąja patirtimi.
23. Pateikia suarchyvuotus dokumentus pagal dokumentacijos planą, atsakingam specialistui.
24. Pavaduoja kitus Skyriaus darbuotojus jų atostogų, ligos, išvykų ir kitais darbe nebuvimo atvejais.
25. Dalyvauja Centro veiklos programų, projektų rengime ir vykdyme.
26. Centre numatyta tvarka atsiskaito už savo veiklą, analizuoja, tobulina savo darbą.
27. Teikia Skyriaus vedėjui pasiūlymus apie socialinių paslaugų tobulinimą ir plėtrą.
28. Rengia Centro direktoriaus įsakymus, paslaugų tvarkos aprašų projektus savo vykdomų funkcijų srityje.
29. Vykdo sklaidą apie Centro socialinių paslaugų teikimą savo vykdomų funkcijų srityje.
30. Dirba sistemingai ir laiku atlieka darbus pagal pareigas bei atskirus pavedimus.
31. Vykdo kitus Centro direktoriaus, Centro direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams ir Skyriaus vedėjo socialiniams reikalams pavedimus, kurie neviršija socialinio darbo kompetencijų ribų ir neprieštarauja LR teisės aktams.

Šios funkcijos užtikrina, kad socialinio darbo organizatorius aktyviai dalyvauja teikiant pagalbą ir paramą tiems, kuriems to labiausiai reikia.

IV. Atsakomybė

Socialinio darbo organizatorius atsako už:

• Šiame pareigybės aprašyme numatytų funkcijų savalaikį vykdymą.
• Įstatymų, nutarimų, įsakymų, potvarkių ir sprendimų vykdymą.
• Pateikiamos informacijos tikslumą ir teisingumą.
• Savo darbe taikomų darbo metodų tinkamą pasirinkimą ir korektišką panaudojimą.
• Darbo efektyvumą ir kokybę.
• Teisingą darbo laiko naudojimą, tvarkingą ir savalaikį dokumentacijos vedimą.
• Patikėtos informacijos konfidencialumą ir asmens duomenų apsaugą.
• Kokybišką ir poreikį atitinkantį paslaugų gavėjų aptarnavimą, operatyvų ir išsamų informavimą.
• Profesinės etikos ir elgesio taisyklių laikymąsi.
• Centro turto, darbo priemonių tausojimą ir priežiūrą bei jų naudojimą tik darbo tikslais.
• Už saugos ir sveikatos darbe numatytų reikalavimų laikymąsi.

Socialinių Paslaugų Rūšys

Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios paslaugos skirtos tiems, kuriems nereikia specialios pagalbos, o specialiosios gali būti stacionarios ir ambulatorinės.

tags: #socialiniu #istaigu #globos #darbo #ir #laiko

• Vaikiški elektriniai keturračiai motociklai
• Vaikas lietuvių literatūroje: egzistencija ir socialinis atspindys
• Pėdkelnės mažyliams
• Sistemos galimybės ir iššūkiai
• Lyginamoji Danijos ikimokyklinio ugdymo analizė