Socialinio darbuotojo vaidmuo dirbant su abortais
Abortas - tai sudėtinga ir daugiaplanė socialinė, medicininė ir etinė problema, kelianti daug klausimų visuomenėje. Nors abortų tema dažnai apipinta įvairiais mitais ir stereotipais, svarbu suprasti jos realybę, pasekmes ir socialinio darbuotojo vaidmenį šioje srityje.
Teorinė aborto fenomeno apžvalga
Abortas, kilęs iš lotynų kalbos (lot. *abortus* - persileidimas, išsimetimas), yra nėštumo nutraukimas. Egzistuoja įvairūs abortų tipai: natūralūs (savaiminiai) ir dirbtiniai. Natūralus abortas įvyksta dėl moters ligų, tokių kaip infekcinės ligos, gimdos uždegimai, traumos ar stiprus nervinis stresas, ir nepriklauso nuo jos valios. Dirbtiniai abortai atliekami sąmoningai nutraukiant nėštumą.
Istoriškai abortų samprata ir požiūris į juos kito. Senovės Graikijoje ir Romoje vaisiaus gyvybė nebuvo saugoma įstatymais, nors Hipokratas vaisiaus pašalinimą laikė neetišku. Kai kuriose šalyse abortai buvo ir tebėra draudžiami arba leidžiami tik griežtai apibrėžtomis sąlygomis. Pavyzdžiui, XVI amžiuje kai kuriose šalyse už abortą buvo baudžiama mirtimi.
Lietuvoje abortai yra legalizuoti. Pagal galiojančią tvarką, nėštumą galima nutraukti iki 12 nėštumo savaitės, jei nėra kontraindikacijų, o vėliau - tik esant pavojui motinos gyvybei ar sveikatai. Kriminaliniu abortu vadinamas nėštumo nutraukimas neteisėtais būdais, dažnai sukeliantis rimtų sveikatos komplikacijų.
Abortų priežastys yra įvairios, dažnai susijusios su socialiniais, ekonominiais ir psichologiniais veiksniais. Bloga Lietuvos ekonominė ir socialinė padėtis, mažas pragyvenimo lygis, informacijos apie kontracepciją stoka ir klaidingos žinios prisideda prie didelio abortų skaičiaus. Ypač pavojingas pirmasis nėštumo nutraukimas, nes daugeliui moterų po aborto diagnozuojamas nevaisingumas.
Lietuva užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal abortų skaičių. 1999 m. buvo atlikta 18 846, o 2000 m. - 21 503 abortai. Didelis abortų skaičius kelia susirūpinimą, nes tai ne tik gyvybės nutraukimas, bet ir moters fizinės bei psichologinės sveikatos žalojimas.
Aborto pasekmės
Abortas gali turėti įvairių pasekmių moters sveikatai ir gerovei. Tai gali būti:
- Fizinės pasekmės: po aborto gali pasireikšti uždegiminės ligos, kurios gali tapti nevaisingumo priežastimi. Taip pat gali kilti komplikacijų kitų nėštumų metu dėl gimdos kaklelio pažeidimų. Kriminaliniai abortai gali sukelti infekcijas, sepsį, ūminį inkstų nepakankamumą, gimdos ar pilvo ertmės organų sužalojimus.
- Psichologinės pasekmės: nors ne visos moterys patiria psichologinį poveikį, kai kurios gali jausti kaltę, nerimą, depresiją ar potrauminio streso sutrikimą.
- Pasekmės visuomenei: didelis abortų skaičius prisideda prie mažo gimstamumo ir visuomenės senėjimo. Tai kelia susirūpinimą dėl kartų kaitos ir šalies demografinės ateities.
Vienas skaudžiausių aborto padarinių - vaisingumo sumažėjimas. Manoma, kad Lietuvoje po abortų kasmet apie 2 tūkstančiai moterų tampa iš dalies arba visiškai nevaisingos. Aborto sukeltų ligų gydymas yra brangus ir ilgas.
Socialinės ir ekonominės priežastys, lemiančios apsisprendimą abortui
Daugelis moterų, nutraukiančių nėštumą, vadovaujasi socialinėmis ir ekonominėmis priežastimis. Blogos gyvenimo sąlygos, būsto stoka, materialinių išteklių trūkumas, jog užtikrinti pilnavertį vaiko gyvenimą, yra dažnai minimos priežastys. Nepakankamos pajamos, didelis nedarbo lygis, pragyvenimo lygio smukimas ir nesaugus rytojus verčia moteris svarstyti apie abortą.
Ypač opia problema tampa būsto įsigijimo klausimas jaunoms šeimoms. Tai viena svarbiausių priežasčių, mažinančių santuokų skaičių, vėlinančių šeimos kūrimą, mažinančių gimdymų skaičių ir didinančių abortų dažnumą.
Dėl pajamų mažėjimo ir blogėjančių pragyvenimo sąlygų, šeimos dažnai renkasi vieno kambario butus, nes negali įpirkti didesnio būsto ar apmokėti komunalinių mokesčių. Mažame kambaryje didelė šeima negali tinkamai gyventi ir augti.
Valstybė stengiasi teikti socialinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, tačiau jos nepakanka visoms problemoms išspręsti. Nors egzistuoja įstatymai dėl valstybinių pašalpų, mažas pragyvenimo lygis ir didelis skurdo paplitimas tarp šeimų, ypač auginančių vaikus, išlieka didele problema.
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Socialinis darbuotojas atlieka labai svarbų vaidmenį dirbant su moterimis, kurios svarsto apie abortą, ar jau priėmė sprendimą jį atlikti. Socialinis darbas yra profesinė veikla, kurios tikslas - padėti žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms spręsti socialines problemas ir susidoroti su iškilusiais iššūkiais.
Socialinio darbuotojo kasdienybė yra dinamiška ir nenuspėjama. Darbas prasideda nuo darbų planavimo, tačiau dienos eigoje tenka bendrauti su šeimomis, planuoti pagalbą, rengti dokumentus, tarpininkauti bendraujant su kitomis institucijomis, lankytis šeimose, teikti pagalbą, konsultuoti ir informuoti. Didelė laiko dalis skiriama dokumentų pildymui ir bylų tvarkymui.
Dirbant su abortais, socialinio darbuotojo užduotys gali apimti:
- Informacijos teikimas: suteikti išsamios informacijos apie šeimos planavimo metodus, kontracepciją, nėštumo eigą ir galimas pasekmes.
- Konsultavimas: padėti moteriai suprasti jos situaciją, išklausyti jos rūpesčius, baimes ir lūkesčius. Svarbu konsultuoti abu partnerius, nes sprendimas dėl kontracepcijos ar nėštumo nutraukimo turėtų būti bendras.
- Pagalbos paieška: padėti moteriai rasti tinkamiausią pagalbą, atsižvelgiant į jos individualią situaciją. Tai gali būti finansinė parama, socialinės paslaugos, psichologinė pagalba ar kitos institucijos, galinčios padėti.
- Įgalinimas: padėti moteriai atrasti vidinius išteklius ir stiprybę, kad ji galėtų priimti sąmoningą sprendimą ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
- Atvejo vadyba: dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, socialinis darbuotojas koordinuoja pagalbą, bendradarbiauja su kitais specialistais ir siekia sudaryti sąlygas šeimos gerovei.
Socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą tinkama linkme ir padedantis pasirinkti priemones, kurios padėtų išspręsti iškilusias problemas. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus problema yra svarbi ir sprendžiama individualiai. Socialinis darbas reikalauja profesionalumo, žinių, įgūdžių, iniciatyvumo, kūrybiškumo ir gebėjimo užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį su klientu.
Dirbant su abortais, socialinis darbuotojas susiduria su sudėtinga etine dilema: paisyti gyvybės išsaugojimo moralinės vertės, suteikti medicininę paslaugą ar išvengti nesaugaus aborto. Svarbu atsižvelgti į visas aplinkybes ir moters pasirinkimą, teikiant profesionalią ir nešališką pagalbą.
Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis psichologiškai sudėtingose situacijose. Tai profesija, orientuota į pokyčius, gerinanti gyvenimo kokybę ir užtikrinanti žmogaus teises.
tags: #socialinio #darbuotojo #vaidmuo #dirbant #su #abortais
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
